Jei dabar ateitum pas mane liūdnas ir pasimetęs žmogutis, aš paklausčiau...

Ilgai nežinojau, kokią profesiją norėčiau rinktis, todėl norėjau būti daug kuo. Vienuoliktoje klasėje svajojau būti psichologe ir labai daug skaičiau apie žmonių sielos gydymą. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį tuo laikotarpiu sužinojau - rūpestis savo vidiniu vaiku. Jei dabar ateitum pas mane liūdnas ir pasimetęs žmogutis, aš paklausčiau:

Kada nustojai išdykauti ir žaisti kasdien?

Kada nustojai dainuoti vonioje?

Kada nustojai šokti taip, kaip tik moki?

Kada nustojai skaityti pasakas ir sekti savas?

Kada nustojai fantazuoti ir tuo tikėti?

Šie klausimai man ypatingi tuo, kad padeda surasti tą mažą mergaitę, kuri gyvena manyje, ypač, kai esu sutrikusi. Tą mažą metgaitę, kuri, klausydama Black - Wonderful Life, dainuoja pagal save. Tą mažą mergaitę, kuri piešia popierinių lėlių namus, o po to karstosi medžiuose. Tą mažą mergaitę, kuri šoka viena būryje žmonių, net negalvodama, ką kas pamanys.Tą mažą mergaitę, kuri daro tai, ką diktuoja jos širdis, ir todėl nei minutei nesuka sau galvos, ar teisingai gyvena, ar ne veltui?

Juk tiesa, kad artėjant trečiąjai ar ketvirtąjai dešimčiai, kažkas nutinka ir tampame rimtomis tetomis ar rimtais dėdėmis. Išmokstame, kaip reikia elgtis visuomenėje, kas yra priimtina, o kas ne, kad saldainiai nėra geriau už pinigus, iš tiesų, jog už pinigus nėra geriau nieko. Išmokstame po rimta išore paslėpti vaiką, iš kurio turėtume pasimokyti, kaip būti laimingu. Paslepiame giliai, o kartais visai jį užmirštame.

Taip vidinį vaiką pakeičia vidinis kritikas. Atsisakome deserto, nes ir taip esam stori, atsisakome dainuoti, nes nemokame gražiai, atsisakome suptis, nes atrodysime nerimtai, atsisakome šokti, nes taip ir neišmokome. Atsisakome fantazuoti, nes svajonės neišsipildo. Atsisakome būti laimingi.

Jei dabar ateitum pas mane liūdnas ir pasimetęs žmogutis, aš pasakyčiau - nežiūrėk į gyvenimą labai rimtai, tegul jame lieka vietos stebuklams, nematomiems draugams, pasakoms ir išgalvotiems dalykams. Tegul tau sako, koks Tu vaikiškas žmogutis, kai paeiliui išgeri keletą kakavos puodelių ar suvalgai visą kilogramą saldainių, kai nešioji tik kumštines pirštines ir margus šalikus, kai juokiesi iš kvailų dalykų, bet kam tai rūpi. Juk taip nuostabu iš visos širdies džiaugtis pasauliu ir pačiu gyvenimu. Taip smagu šokti, fantazuoti, nuoširdžiai tikėti, nustebti, mylėti, tai, kas esi iš tikrųjų, neapsimetinėjant. Ir kai tik pritrūksi drąsos, prisimink, jog gyvenimas per trumpas, jog praleistum jį nuobodžiai.

Aš tikrai ir po dešimt metų, jei tik būsiu gyva, išdykausiu ir žaisiu kasdien, dainuosiu vonioje,šoksiu taip, kaip moku,skaitysiu pasakas ir seksiu savas, fantazuosiu ir tuo tikėsiu. Kas su manim? 

„Duona – tai sūnai, dirvos, arklių žvengimas, geležies žvangėjimas kalvėje, apšarmoję rąstų vežimai iš miško, noras ilgai ir teisingai gyventi; pienas – jų dukterys, tvartai, švarus rankšluostis pas šulinį, baltas laukiantis veidas už kreivo stiklo, troškimas gražiai ir ramiai numirti“.

R. Granauskas

Reikės:

1 stiklinės (250 ml) avižinių dribsnių

1 stiklinės (250 ml) lukštentų saulėgrąžų

1 stiklinės (250 ml) linų sėmenų

1 stiklinės (250 ml) rugių sėlenų

1 stiklinės (250 ml) cukraus

3 arbatinių šaukštelių druskos

2 valgomųjų šaukštų kmynų

1 litro šilto (kūno temperatūros) vandens

1 kg miltų (500 g viso grūdo rupaus malimo ruginių miltų ir 500 g kvietinių miltų)

2 valgomųjų šaukštų raugo

Naminės duonos kepimas yra kažkas nepaprasto. Receptą ir raugą gavau iš vyro mamos. Ačiū, Mieloji :) Gaunasi truputį saldi, soti, sveika (dėl daugybės įvairių grūdų) duonelė. Tobula dienos pradžiai ir jaukiai sutinkanti vakare, kai norisi kažko rimčiau prie sriubos dubenėlio.

Naminė duona su saulėgrąžomis ir kitokiais gėriais

1. Apie 3 - 4 valandas prieš užmaišant duonos tešlą, išimkite raugą iš šaldytuvo. 
2. Susiraskite patį didžiausią dubenį, kokį tik turite, ir jame su meile ir mediniu šaukštu sumaišykite avižinius dribsnius, saulėgrąžas, linų sėmenis, rugių sėlenas, cukrų, druską, kmynus ir miltus.

3. Į sausų ingridientų mišinį supilkite vandenį ir maišykite tik iki tol, kol neliks jokios sausos kruopelės. 

4. Į tešlą įmaišykite raugą, tai užtruks apie 30 - 50 sekundžių. Dubenį su duonos tešla uždenkite maistine plėvele ir pastatykite šiltai, pvz., prie radiatoriaus. 

5.  Praėjus 12 val., atsidėkite raugo kitam kartui, o likusią tešlą supilkite į aliejumi išteptą kepimo formą. Galite apibarstyti avižiniais dribsniais. Kepkite iki 190 C įkaitintoje orkaitėje apie 1 valandą ir 40 minučių.

6.  Duoną išėmę iš orkaitės uždenkite drėgnu rankšluostuku ir palikite pastovėti apie 20 minučių.

7. Ragaukite :) Ak, kaip skanu dar truputį šilta...