Tikėjimas svajonių išsipildymu

Atėjus naujiems metams, prisimenamos senos ir kuriamos naujos svajonės, įsipareigojama pasiekti tikslus, kurie sukasi galvoje jau seniai, o gal net yra užrašyti ant popieriaus. Kaip gerai, jei užtikrintai žinai, ko nori ir kokių veiksmų reikia imtis, norint tai pasiekti. Bet yra viena svarbi smulkmena, kuri dažnai lieka nepastebėta - tikėjimas svajonių išsipildymu.
Sena kaip pasaulis tiesa, pavyzdžiui, svajoji, jog išmoksi užsienio kalbą, įsigyji knygą, gal net užsirašai į kursus, bet, jei trūksta tikėjimo, kad tu gali, kad tu išmoksi, labai maža tikimybė, jog taip ir atsitiks. Be to, jei netiki svajonių išsipildymu, pasidaro labai sunku svajoti.
Praeitą naktį įsivaizdavau, kaip stoviu atsišliejusi į šiltą koklinę krosnį. Malonus krosnyje kepančio obuolių pyrago kvapas maišosi su saldžiu garuojančio karšto vyno aromatu. Ant palangių stovi daugybė žvakių, kurių liepsnos atsimuša šviesiose sienose. Ant sienų kabo nuotraukos iš daugybės miestų, kuriuos esam aplankę. Mano žmogus sėdi prie didžiulio medinio stalo, stovinčio šalia krosnies, ir skaito vieną iš knygų, kurią jam padovanojau. Širdyje - lengva ir gera. Mes savo namuose.
Namuose, kuriuos kažkada turėsim.
Vaikystėje ir paauglystėje ilgomis žiemos naktimis aš dažnai taip svajodavau apie ateitį ir nuoširdžiai visu tuo tikėjau, bet, atvažiavus į Kauną, atsitiko kažkas keisto, pasidarė vis sunkiau ir sunkiau tikėti svajonėmis ir jų išsipildymu. Dažnai klausdavau savęs, nesurasdama atsakymo, kodėl taip blaiviai ėmiau žiūrėti į gyvenimą.
Ir tik tada, kai mano žmogus, išvyko į Japoniją, aš vieną popietę pagavau save, svajojant, kaip nusileidžia lėktuvas ir jis išlipa. Svajonė buvo tokia tikra, jog net jutau jo rankas. Manyje vėl pabudo vaikas, kuris tiki svajonėmis, kad ir kokios didelės ar atrodytų nepasiekiamos jos bebūtų.

Turėk svajonę didelę lyg žemė

Ir neaprėpiamą lyg vasaros dangus.

Turėk svajonę amžiną, neramią,

Nes be svajonės dar nesi žmogus... 

Kario receptai, gaminant nuo pat pradžių, gali būti sudėtingi ir atimantys nemažai laiko, bet šis itin skanus žaliasis vištienos karis pagaminamas per gerą pusvalandį ir tikrai pavyks net ir pradedantiesiems virėjams.

Gamindama šį patiekalą naudoju vištų šlaunelių mėsą, nes ji yra sultingesnė ir aromatingesnė, bet jei jums labiau patinka krūtinėlės, imkite jas.

Kokosų pienas kariui suteikia sodrumą, lengvą saldumą, švelnumą ir yra puikus grietinėlės pakaitalas. 

Šio patiekalo užteks šešiems arba labai išalkusiems keturiems žmonėms.

Žaliasis vištienos karis

1 kg vištų šlaunelių be odos ir kaulų

2 vidutinių svogūnų

2 česnako skiltelių

1 stiklinės sultinio (jei neturite naminio sultinio, 1/2 vištienos sultinio kubelio užpilkite verdančiu vandeniu iš virdulio)

2 valg. šaukštų paprasto aliejaus

4 valg. šaukštų žaliosios kario tyrės

400 ml konservuoto kokosų pieno

Vienos su puse stiklinės šaldytų šparaginių pupelių

Vienos su puse stiklinės šaldytų žirnių

1 arbatinio šaukštelio žuvų padažo

1 arbatinio šaukštelio sojų padažo
1 raudonos aitriosios paprikos

Svogūnus nulupkite ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Česnako skilteles nulupkite ir atidžiai susmulkinkite. Vištieną supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Svogūnus ir česnakus maišydami kepkite su aliejumi didelėje keptuvėje ant mažos ugnies apie 5 minutes, kol suminkštės. Sudėkite kario tyrę ir vištieną į keptuvę, gerai išmaišykite, kad vištienos gabalėliai apkibtų vienodu kario tyrės sluoksniu. Kepkite maišydami ant vidutinės ugnies apie 7-9 minutes.

Supilkite karštą sultinį ir kokosų pieną, užvirkite maišydami, paskui sumažinkite ugnį ir lėtai virkite 10 minučių.Suberkite pupeles ir žirnius, viską gerai išmaišykite, užvirkite ir 5 minutes pavirkite.

Kai vištiena išsitroškins, įmaišykite žuvų bei sojų padažų.Paragaukite, jei manote, kad reikia, įpilkite dar šiek tiek sojų padažo. Padažas gaunasi gan skystas, bet dėl to nesukite sau galvos, jis labai skaniai susigeria į ryžius.

Patiekite su ryžiais, kurie išvirs, kol gaminsite šį karį. Karį apibarstykite susmulkinta raudona aitriąja paprika.