2017 m. liepos 22 d., šeštadienis

Kanelės su rome mirkytomis razinomis

Jei niekada nesate ragavę tinkamai iškeptų kanelių - jų išvaizda, skonis ir tekstūra jus tikrai nustebins. Tikriausiai taip labai, kaip mane nustebino komentarų, klausimų ir laiškų gausa, pasidalinus įrašu apie kaneles. Iš tiesų, man net sudėtinga nupasakoti žodžiais, kaip džiugina toks grįžtamasis ryšys. Todėl paskatinta jūsų susidomėjimo, nusprendžiau surinkti visus iškilusius klausimus ir pateikti į juos kuo išsamesnius atsakymus šiame įraše.

Kokio skystumo turi būti kanelių tešla?
Vos užmaišius, kanelių tešla būna tikrai labai skysta, o išbrinkus tampa grietinėlės konsistencijos.

Kaip vyksta kanelių kepimo procesas?
Praėjus 5-8 minutėms nuo kanelių pašovimo į orkaitę, galima pastebėti, kaip ištirpsta vaškas ir tešla ima kunkuliuoti, dar po 10 minučių kanelių teša gražiai verda ir pakyla tarsi koks netikras suflė, tačiau ji neturi per daug "išlipti" iš formelių. Įpusėjus kepimui, tešlos kunkuliavimas rimsta ir pyragėliai "sugrįžta" atgal į formeles.



Kokios tos tobulos kanelės?
Forma. Kanelių išvaizda tokia pat savotiška, kaip ir jų kepimo procesas. Kadangi jos kepamos specialiose varpelio formos kepimo formelėse su negiliais grioveliais, todėl yra panašios į šiek tiek žemiau vidurio platėjančias, kresnas dorėnines kolonas. 
Spalva. Iš išorės tinkamai iškeptos kanelės turi būti vientisos sodrios raudonmedžio spalvos, atspindinčios traškančią, susikaramelizavusią, bet neapdegusią plutelę, o viduje - šviesiai kreminės. 
Skonis. Dėl išorės ir vidaus kontrasto kanelės yra itin išraiškingo skonio, primenančios kažką tarp pyrago ir orinio, tiesiog burnoje tirpstančio kremo; iš tiesų reikia paragauti, kad pajustumėte, kaip tai nepaprasta ir skanu. Kažkur esu skaičiusi, kad tobula kanelė yra tai, kuo svajoja būti krembriulė, kai užaugs.
Aromatas. Vos paėmus nedidukę kanelę į ranką - prieš atsikandant pirmąjį kąsnį, užuodi į svaigią visumą susipynusius vanilės, saldžios sviestinės karamelės ir bičių vaško aromatus, o perlaužus kanelės plutelę dar stipriau pakvimpa vanile, šiltu pienu ir romu.
Akytumas. Kai tešla nepermaišoma, jai leidžiama gerai subręsti šaltyje, ji ilgai kepama ne vieną, o du kartus (iš pradžių labai karšoje orkaitėje, vėliau - vėsesnėje), tada iškepa drėgnos, putlios, akytos it koriai kanelės. Tik neskubėkite jų ragauti, pirma, palikite atvėsti.



Kaip iškepti, kiek įmanoma puikesnes, kaneles silikoninėje formoje?
Kepant kaneles, itin svarbu, kad orkaitės karštis kiekvieną pyragėlį iš visų pusių apsuptų tolygiai, todėl aš savo silikoninę kanelių kepimo formą sukarpiau į atskiras kepimo formeles, aplink jas paliekant 1 cm kraštelį. Tai man padėjo išvengti netolygiai apskrudusios, per minkštos pyragėlių plutelės. Taip pat jeigu jūsų orkaitė kepa netolygiai, praėjus 2/3 kepimui reikalingo laiko, apsukite kepimo skardą. Be to, pastebėjau, kad, kepant silikoninėse formelėse, geriausia pirmas 20 minučių kepti 230 C temperatūroje, tada sumažinti temperatūrą iki 200 C ir kepti 10 minučių, o galiausiai kepti dar 40 minučių 190 C temperatūroje. 

Ar galima apsieiti be bičių vaško? Vanilės ankšties?
Bičių vašką galima pakeisti purškiamais riebalai maistui kepti arba formeles tiesiog ištepti lydytu sviestu. Vietoj vanilės ankšties galite naudoti kokybišką vanilinį cukrų.


Kuo pagardinti kaneles?
Su tamsiame rome mirkytomis razinomis. Saldžiarūgštė razinų nata labai puikiai papildo kanelių skonį ir kvapą. 14 kanelių reikės apie 100 g razinų per naktį išmirkytų rome. Romas turi apsemti razinas, kad jos išbrinktų. Nepamirškite, prieš užmerkiant, razinų nuplauti karštu vandeniu. Atėjus laikui kepti, razinas padalinkite tarp formelių, užpilkite tešla ir švelniai pamaišykite. 

Kanelių receptą rasite čia. 

Komentarų nėra: