2016 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Kūčių vakarienė: džiovintų vaisių ir uogų kompotas

Prieškalėdiniai linkėjimai mano brangios vaikystės draugės Ingos mamai, kuri daugiau nei prieš penkiolika metų ir pavaišino šiuo ypatingu džiovintų vaisių ir uogų kompotu. Prisimenu, jau visai sutemus, baigėme ruošti Kūčių vakarienę. Mano mama vis dar sukosi prie stalo, užtiesto balta staltiese ant šieno, tai išdėliodama lėkštes ar nublizgindama šakutes. Nusprendžiau keletą minučių pasivogti sau ir atsiklaususi tėčio išskubėjau pas draugę įteikti jai kalėdinės dovanos. Kadangi tai buvo šioks toks siurprizas, nesinorėjo dovanos įteikti nei minute anksčiau ar vėliau.

Priėjusi draugės namus, pamačiau aprasojusius virtuvės langų stiklus ir ant palangės padėtą didžiulį, saldžiai kvepiantį uždengtą prikaistuvį, girdėjau linksmus balsus, todėl sužvarbusiais pirštais drąsiai pasibeldžiau į duris. Jas, rankose laikydama didelį ąsotį ir keletą puodelių, atidarė Inga ir jos mama
- Gal - kompoto į kelią? Puodelį atneši rytoj! - man įteikus dovaną, pasiūlė Ingos mama, iš prikaistuvio pasemdama garuojančio gėrimo. 
Godžiai nurijau keletą pirmųjų gintaro spalvos kompoto gurkšnių. Jis buvo minkštas, kvapnus, sodriais salstelėjęs ir prieskoniškas. O jau pačių razinų ir abrikosų gardumas bei pilnumas!



Grįžtant namo, dar šiltas gėrimas mane visiškai nuramino. Užmerkiau akis, giliai kvėpavau ir jutau, kaip grynas oras plūsta į plaučius, kaip tykus speigas kandžioja skruostus ir ausis. Atsimerkus, žvilgsnis nuklydo į tamsą, nepaliaujamai taškuojamą iš apsiniaukusio dangaus krentančiomis snaigėmis. Akys klaidžiojo tarp languose žybsinčių šviesų, iš kaminų rūkstančių dūmų ir tiršto (prie medžių, tvorų, stogų) limpančio sniego. Pasaulis labai iš lėto slėpėsi po minkštu baltu apklotu. Buvo taip gražu.



Ir iki šiol džiovintų vaisių kompotą verdu nenukrypdama nuo itin paprasto Ingos mamos recepto, kurį paskubomis užsirašiau Kalėdų rytą, kai užsukau grąžinti puodelio. Pagal šį receptą, 2 su puse litrams vandens imu 500 g džiovintų vaisių (kriaušių, obuolių) ir uogų (abrikosų, slyvų, vyšnių, razinų). Džiovintus vaisius ir uogas galima rinktis kokius tik geidžia širdis.




Aš žaviuosi, kaip džiovinimas neitikėtinai pakeičia vaisių ir uogų sąvybes: šviežios, žalios natos išnyksta, užleisdamos vietą tamsiems, karamelizuotiems, sodriems, susikoncentravusiems skoniams, ir mėgstu kompotui suteikti šildančio prieskonių aromato. Taigi, šis išraiškingo skonio kompotas labai tinka po sočios Kūčių vakarienės.
 
Vienam dideliam ąsočiui reikės:
100 g džiovintų obuolių "Arimex"
100 g džiovintų kriaušių "Arimex"
100 g džiovintų slyvų "Arimex" (dalį slyvų galite pakeisti džiovintais mangais arba džiovintais ananasais)
100 g džiovintų abrikosų "Arimex"
50 g razinų "Arimex" (galite keisti džiovintomis mėlynėmis ar braškėmis)
50 g džiovintų vyšnių "Arimex"
1 anyžiaus žvaigždės
1-3 cinamono lazdelių
2-3 kardamono sėklų
1/3-1/2 arbatinio šaukštelio gvazdikėlių
2-3 valgomųjų šaukštų cukraus (aš naudoju rudąjį cukrų arba medų, kurį įmaišau, kai kompotas šiek tiek pravėsta)
2 su puse litrų šalto vandens

Džiovintų vaisių ir uogų kompotas

1. Džiovintus vaisius ir uogas perliekite karštu vandeniu, nuskalaukite.
2. Į didelį prikaistuvį sudėkite nuplautus džiovintus vaisius ir uogas bei anyžiaus žvaigždę, cinamono lazdeles, kardamono sėklas, gvazdikėlius ir cukrų.
3. Tada į prikaistuvį supilkite šaltą vandenį. Užvirkite, jei reikia, nurinkite putas. Kaitinkite uždenant nedidelės ugnies apie 35-45 minutes, kol vaisiai ir uogos išvirs.
4. Uždengtą kompotą su vaisiais ir uogomis bei prieskoniais palikite visiškai atvėsti, tada nusunkite. Jei nesate dideli prieskonių mėgėjai, kompotui išvirus, t.y. prieš paliekant jį atvėsti, prieskonius išgraibykite. Kompotas skanus ir šaltas, ir pašildytas.     

4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

as apsiverkiau beskaitydama pradzia :) tai taip tiksliai apibudina ta jaukumo ir ramybes su savimi ir savo gyvenimu jausma...ypac iskritus svieziam svieziam sniegui, tamsoje, uodziant ta saltuka, sumisusi su kazkuo deganciu laukuose ar trobu krosnyse, atrodo, kad Kaledos amziais slepiasi kazkokiame Lietuvos giriu kaime... O sito kompoto skoni tiesiog is nuotrauku jauciu ir prisimenu :)

Simona rašė...

Anonimiška, kai perskaičiau Tavo komentarą pati susigraudinau, nes net nesvajojau, kad įmanoma, kad kažkas pajus tai, kas čia parašyta tarp eilučių: "...kad Kaledos amziais slepiasi kazkokiame Lietuvos giriu kaime". Net šiurpuliukai perbėgo per nugarą. Ačiū!

Brigita rašė...

Siandien kaip tik isviriau si kompota, skanus, toks susildantisv:)

Simona rašė...

Brigita, džiaugiuosi, kad išbandei :) ir dar labiau, kad patiko