Taigi, pamąsčiusi keletą minučių, supratau - visų mėgstamiausių patiekalų neišvardinsiu, nes gautųsi labai ilgas ir labai ilgas sąrašas. Paprasčiau pasakyti, ko nemėgstu ir ką mėgstu plačiąja prasme :) Nemėgstu aš mėsos ir beveik jos nevalgau. Kai pasakau tai žmonėms, paprastai išgirstu klausimą: "Tai ką Tu tada valgai?". Valgau ir mėgstu aš daug ką: sriubas, košes, salotas, daržovių troškinius ir t.t. Kartais valgau ir mėsą, jei užsimanau. Apskritai, stengiuosi valgyti tai, ką man pakužda organizmas, jei jo nepaklausau, atrodo, kad maistas stovi skrandį ir kol nesuvalgau nors mažo kąsnelio to, ko geidžia skrandis, jaučiuosi apsunkus. Todėl, atėjusi į svečius, dažnai šeimininkus nustebinu, po sočių pietų ar vakarienės paprašydama šaukšto jogurto ar varškės ar salotos lapo.
Kalbant apie salotas, jei noriu mėsos, tai beveik visada (truputį nuobodu, žinau) užsimaišau "karštąsias" salotas. "Karštosiomis" salotomis aš vadinu Cezario salotas, patiektas su vištiena-ką-tik-iš-keptuvės ir ančiuviais. Kartais plius tarkuota morka ar susmulkintas pomidoras ar vienas kitas agurko griežinėlis. Kartais viskas vienoje didelėje lėkštėje.
Kitaip nei mėsą, košes galėčiau valgyti kas rytą ir kas vakarą, man jos niekada nenusibosta. Iš tiesų, taip ir darau. Mano košės visai paprastos, nebrangios, vos iš keleto sudedamųjų dalių. Kartais išsiverdu keturių grūdų košės, dar kartais - ryžių košės, bet dažniausiai - grikių košės su keptomis daržovėmis. Visada šią košę valgau su raugintais agurkėliais - jie čia taip tinka. Raugintų agurkėlių mūsų rūsyje, kaip ir svogūnų bei morkų, galima surasti visada. Dėkoju mylimiems tėveliams, prikraunantiems rūsio lentynas su meile užaugintomis daržovėmis. Pastebėjau, kad grikių košę geriausiai virti pilkomis apsiniaukusiomis žiemos dienomis, nes jos spalvos primena vasarą, žydinčias pievas, šilumą...Bet apie ką aš čia :)
Dar labiau nei košes aš mėgstu varškę ir viską iš jos. Pasigaminti salotas yra visų paprasčiausias veiksmas. Ką gi reikia padaryti? Paimti apie 100 g grūdėtos varškės, smulkiai supjaustytą didelį pomidora, žiupsnelį druskos ir maltų juodųjų pipirų. Viską išmaišyti dubenėlyje. Iš tikrųjų, juk genialumas slypi paprastume. Jei norisi prašmatniau, plonomis riekelėmis supjaustau pusę avokado ir išdėlioju ant salotų. Kitas pietų valgis, kai nesinori nieko rimto, o tiksliau be galo norisi kažko saldaus (man taip nutinka ne retai) - į grūdėtą varškę įmaišyti šaukštą aviečių uogienės ir susmulkintą bananą.
Štai ir dabar pasiimu dubenėlį-drambliuką, gausiai prikrautą karštų varškėtukų, iš lėto skęstančių tirpstančiame svieste, pasiimu šaukštą ir įsitaisau prieš kompiuterį kartu su šeimyna pažiūrėti dar vieną kartą Draugų. Be minkštų virtų varškėtukų sunku įsivaizduoti vakarą po ilgos darbo dienos. Ir nenuostabu: jie lengvai ir greitai pagaminami, yra labai (tiesiog labai) jaukūs - it koks sielos balzamas. Jau po pirmos purios varškėtuko "pagalvėlės" vienas niekas nukreipti mintis į malonius ir gerus dalykus. Pavyzdžiui, kaip kepsiu varškės apkepą rytojaus vakarienei :)
1 didelei - 2 mažesnėm porcijoms reikės:
1 pakelio (180 g) varškės (9 proc. riebumo)1 vidutinio dydžio kiaušinio
1/2 puodelio (puodelio talpa 250 ml) miltų tešlai + 2 valgomųjų šaukštų miltų užminkymui
Druskos
Padažui: gabalėlio sviesto, šaukštelio graikiško jogurto (ar grietinės) ir druskos
Virti varškėtukai su grietinės ir sviesto padažu
1. Į dubenį sudėkite varškę ir žiupsnelį druskos, išmaišykite, paragaukite ar pakanka druskos.
2. Įmuškite kiaušinį ir gerai jį įmaišykite. Suberkite miltus ir išmaišykite, kad neliktų sausų miltų. Tešla gausis lipni.
3. Ant stalo paberkite gerą šaukštą miltų, užminkykite tešlą. Tai užtrunka ne daugiau nei pusę minutės. Paberkite kitą kupiną šaukštą miltų, suformuokite pailgas dešreles ir supjaustykite mažais gabalėliais. Jokiu būdu nepadauginkite miltų, nes varškėtukai gausis kieti.
4. Paruoštus varškėtukus sudėkite į užvirusį vandenį. Atsargiai pamaišykite, kad nepriliptų prie puodo dugno. Kai varškėtukai iškils į vandens paviršių, virkite dar 2-3 minutes.
5. Į dubenėlį įdėkite sviesto, jogurto/grietinės, o ant viršaus nukoštus, garuojančius varškėtukus, atsargiai išmaišykite, kol sviestas ištirps, paskaninkite druska ir mėgaukitės.
2 didelėms porcijoms reikės:
1 pakelio grikių (t.y. 100 g)
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 vidutinio dydžio morkų
1/2 didelės paprikos
1/2 žalios aitriosios paprikos
4 valgomųjų šaukštų sviesto
1 valgomojo šaukšto aliejaus
1 kupino valgomojo šaukšto susmulkintų krapų
Druskos ir maltų juodųjų pipirų
Grikių košė su keptomis daržovėmis
1. Įdėkite pakelį su grikiais į verdantį sultinį arba pasūdytą vandenį. 1 pakeliui reikia apie 1 litro skysčio. Virkite 25 minutes ant silpnos ugnies, uždengus dangčiu.
2. Kol grikiai verda nusilupkite ir kubeliais susipjaustykite svogūnus; nusilupkite ir brokine tarka sutarkuokite morkas, mažais kubeliais supjaustykite paprikas.
3. Įkaitintoje keptuvėje išlydykite 3 valgomuosius šaukštus sviesto su 1 šaukštu aliejaus, suberkite svogūnus, įberkite žiupsnelį druskos, išmaišykite, kepkite apie 4 minutes, kol svogūnai suminkštės. Tada suberkite morkas, įdėkite 1 valgomąjį šaukštą sviesto, išmaišykite, kepkite apie 6-7 minutes, kol morkos suminkštės. Kai morkos iškeps, berkite paprikas, aitriąsias paprikas ir krapus, kepkite apie 5-6 minutes, kol paprikos suminkštės. Pagal skonį pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.
4. Kai grikiai išvirs, pakelį išimkite, nuvarvinkite nereikalingą sultinį (ar vandenį), prakirpkite maišelį ir grikius išberkite į keptuvę pas daržoves. Gerai išmaišykite, pakeitinkite viską dar 1-2 minutes. Jei reikia, paskaninkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.
P.P.P.S.: į blog'ą dažniausiai patenka receptai patiekalų, kurie yra tapę mūsų mėgstamiausiais, ir norisi jų ragauti vėl ir vėl.
P.P.P.S.: į blog'ą dažniausiai patenka receptai patiekalų, kurie yra tapę mūsų mėgstamiausiais, ir norisi jų ragauti vėl ir vėl.
6 komentarai:
o man varškėtukai - grynai pusryčių maistas :) būtinai sūroki ir su grietine, be sviesto :) labai labai.
Jurgita, man irgi būtinai sūroki :) Niekada nevalgau saldžių varškėtukų. Išimtis vasaromis - su trintomis šviežiomis uogomis :)
Aš irgi pripažįstu tik nesaldžius varškėtukus. (ir jie man, beja, yra be galo skanus maistas:) ) O mano vyras priešingai - apibarsto juos cukrumi, fe! Kaip tik praėjusią savaitę vakarienei valgėme varškėtukus, ir, o stebukle, mano vaikas pirmą kartą taip pat sutiko juos valgyti, nes tėtis ir jam užbarstė cukraus...
Vilma, mano vyras irgi neprieštarauja, jei įmaišau jam uogienės ar cukraus vieną kitą šaukštelį - fui, fui :) Man atrodo, kad tėčiai, apskritai, yra vaikų įkvėpėjai valgyti. Ir dar pagalvojau, kad dabar vaikai, apskritai, nėra dideli varškėtukų mėgėjai. Nors kažkaip atrodo, kad tai tiesiog maistas sukurtas vaikams :)
ooo, kaip smagu skaityti. :) o dėl grikių ir varškėtų - taip, taip, taip, čia maistas dūšiai. ir tikra tiesa, varškėtukai turi būti lengvai sūrstelėję, nes tada dar smagiau juos valgyt su grietine ir cukrum! :P
Mieloji, Tu buvai mano įkvėpimas :)
Aš apskritai už viską labiau mėgstu tokį maitą, kuris sušildo ir dūšią, ypač kai šalta. Ir niekada nesu ragavusi sūrstelėjusių varškėtukų su cukrumi - įdomus variantas ;)
Rašyti komentarą