2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis

Šį vakarą laimės ieškosime mažuose dalykuose

Ar Tavo puodelyje garuoja karšta arbata? Jei ne, užkaisk virdulį, nes šį vakarą ieškosime laimės mažuose dalykuose, tokiuose mažuose, kad kartais jų net nepastebime ir neįvertiname. Kiek kartų tyluma snaudė po mano balkonu, snaudė tarp mašinų ir kaštono šakose - tose, kuriose dieną krykštauja vaikai, bet tik šį vakarą pastebėjau jos niekieno nemylimą grožį. Atrodo, jog visam ore pilna tylos, miestui nebūdingos tylos, aišku, labai trapios ir laikinos. Paėmus puodelį su kmynų arbata, pajuntu, kaip šiluma teka į mane ir ne taip baisiai vėsu ir ilgu sulaukti saulėlydžio. Man patinka pasaulis, į kurį patenki leidžiantis saulei, pilnas raudonio, malonaus nuovargio ir paslaptingumo. Ir apima ta pati laimė, kuri slypi:  

Šokiuose gatvėje, skambant gyvai muzikai, lyg niekas į Tave nežiūrėtų.

Dainavime užsimerkus iš širdies, užpildytos džiaugsmu ir meile.

Padaryme ko nors, ko dar niekas nėra daręs, net jei tai visiškas mažmožis.

Kad ir likimas būna ne visada numatęs puikias dienas, pripildytas palaimingos ramybės, aš stengiuosi jas įprasminti neįprasta veikla, kuri - keistas sutapimas - turi vieną labai gerą savybę: prašypsina mano artimuosius ir brangiausiuosius. Sklaidau liūdesį elgdamasi taip, kaip tuo metu kužda mano vidinis balsas.
Ėjo praeitų metų pavasaris, Kauno senamiestyje vyko sezono atidarymo šventė, vyro, kuris mokėsi Japonijoje, apkabinimas buvo dar tik svajonė, o aš su Jolita klaidžiojom tarp švenčiančiųjų su sunkiais, knygomis ir kompiuteriais perkrautais, krepšiais. Sustojom pasiklausyti gatvės muzikanto.
Jis atliko Queen - Don't Stop Me Now.
Ir spėkit, ką man pakuždėjo vidinis balsas?
Šokti. Būtumėt pamatę mano gražiosios draugės ir aplinkinių šypsenas. Per kitą dainą prisijungė ir draugė. Seniai taip smagiai buvom šėlę. Net krepšiai netrukdė!
Šilčiausi linkėjimai, Tau, mano brangi Jolita, ir ačiū už visas mūsų mažas aferas :) 

P.S.: Laimė taip pat slypi netikrų picų kepime ir, žinoma, jų skanavime. Ak, ir kodėl šios picos pačios skaniausios po saulėlydžio arba po vidurnakčio :D ? Gal čia jų laimės gamybos paslaptis?


























3 laimės picoms reikės:
3 kupinų šaukštų pomidorų padažo
130 g mocarelos
3 vidutinio dydžio pomidorų
100 g vytinto kumpio
12 žaliųjų alyvuogių
Aliejaus ir česnakų padažo (3 česnako skiltelių, 1/2 šaukštelio druskos, 3 šaukštų alyvuogių aliejaus)
100 g sūrio Džiugas
3 tortilijų (25 cm)
5 šaukštų majonezo
Picos prieskonių

1. Pomidorų padažu tolygiai ištepkite tortilijas. Majonezą sumaišykite su sutarkuotų sūriu Džiugas. Paskui šį mišinį paskleiskite ant tortilijų paviršiaus, ištepto pomidorų padažu.
2. Pomidorus supjaustykite 0,5 cm storio griežinėliais ir pamėtykite ant tortilijų. Taip pat ant tortilijų pridėliokite kumpio juostelių ir griežinėliai supjaustytų alyvuogių.
3. Į tarpelius pridėkite mažų plėšytos mocarelos gabaliukų. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, sumaišytu su sutrintais česnakais ir druska.
4. Galiausiai apibarstykite picų prieskoniais ir kepkite iki 200 C įkaitintoje orkaitėje apie 10 min., kol laimės picos paskrus. Skanaus :)

7 komentarai:

Indrė rašė...

Ir aš kartais darau netikras picas - patogu ir skanu :) o ir ne per daugiausiai kalorijų iš pado (juk pavaaasaris :]] ). Niam mielai dabar pat išsikepčiau, jei ne veidas kauke nuterliotas - nesinori bendrabutinių gąsdint :]]

Aušra rašė...

Pakalbėjom apie kmynų arbatą ir aš grįžus namo ėjau jos gerti. :)

Laimė stebuklinga tuo, kad ji atsiranda neieškoma. O šiaip ji tikrai gyvena tose nepastebimose pasaulio smulkmenose. Ir tik tai suvokus galima išgelbėti pasaulį kepant sausainius arba netrikras picas - čia jau nuo noro priklauso. (einu dar kartą šį rytą pažiūrėti Stranger than fiction)

Simona rašė...

Indre, sutinku, kad kolorijų su netikromis picomis tikrai sutaupoma, netgi ta proga šias picas būtų galima pavadinti pavasarinėmis :D
Ir koki epetitą sukeltum bendrabutiniams - labai kvepia...:) kai kepa..labai :D

Aušra, kmynų arbata tikras gėris vėsiais pavasario vakarais, kai tarp kakavos reikia padaryti pertraukas :D
O Stranger than Fiction vienas mano mylimiausių filmų, būtent kepant sausainius ten ir gelbėjamas pasaulis :)

Dovilytė rašė...

Nesu niekad ragavus netikros picos :) Gėda pelėda man... Pradėjau picas kepti iškart nuo tų tikrųjų. Taviškė labai skaniai atrodo ir labai gundo pabandyti ;)

Simona rašė...

Dovilyte, kiek visko nesu ragavus, tuo manau maisto ruošimas ir įdomus, kad pilna atradimų :) Jei pabandysi, būtinai parašyk, kaip Tau patiko :)

Renata rašė...

Pamačiusi pavadinimą "greitoji pica" iškart pagalvojau apie tą su kepimo milteliais, bet pamačiau, kad galima dar ir kitaip. Reikės išmėgint, jei dar teisybę sakot, kad kalorijų mažiau. :)
O aš manau, kad laimė pirmiausia slypi daryme kažko gero kitiems. Net jei tai visiškas mažmožis.

Simona rašė...

Renata, būtinai išbandyk, nes šis variantas tikrai toks labai moteriškas, skrandis visiškai neapsunksta :) Sutinku su Tavim, kad pagalba kitiems sau pačiam suteikia neįkainojamą ir nepasveriamą džiaugsmo kiekį :)