Pieniška šviežių daržovių sriuba

Praeitą savaitgalio popietę, grįžusi į kaimą, savo išpūstomis akytėmis ilgai stebėjau tiesiog sprogstamos jėgos nulyto daržo žalumą. Tiesą pasakius, pusę savaitės, mane, apsiginklavusią dubeniu ar stiklainiu, pasitikdavo žalias daržo priglobstis. Džiaugiausi čia viskuo kaip vaikas: ir gausų derlių mezgančiomis pupelėmis, ir saulėje nokstančiais oranžiniais moliūgais, ir pamažėle pilnėjančiomis žirnių ankštimis, ir po basomis kojomis braškančia žeme. 
 

Tačiau, dangų užklojus lietui ir vėsioms vėlyvo vakaro sutemoms, kai, iki pažąstų užsitraukusi paklodę, įsitaisydavau lovoje paskaityti, rodėsi, dieną saulė nė nebučiavo strazdanomis skruostų ir nuogų pečių. O gal iš tikrųjų septyni miegantys broliai užsako orus? Ir visos septynios savaitės vis prapliups lietumi? Tokiu oru mėgstu maistą, kuris teikia bendrumo su maloniais prisiminimais, leidžia nusiraminti ir pasisemti jėgų, kurio paragavus, gyvenimas nusidažo jaukesnėmis spalvomis.

Tai vadinu "maistu, kuriuo mus maitino mamos ir močiutės vaikystėj". Paprastu. Žemišku. Teikiančiu sveikatos. Gaminamu beveik iš nieko. Iš gabaliuko to ir saujelės ano. Man atrodo, pieniška šviežių daržovių sriuba būtent ir yra vienas iš pačių pačiausių, tikrų tikriausių tokio maisto pavyzdžių - švelni, lengva, minkšta, gerai priimama pilvelio. Kurios norisi sulijus ir sušąlus, susirgus nostalgija ir svajojant, praradus gyvenimo džiaugsmo polėkį ir ieškant laimės arba atvirkščiai, suradus laimę. O svarbiausia tereikia tik pusvalandžio ir dubenėlis šios stebuklingos sriubos jau garuoja ant stalo.  

Taip, taip, dar yra keletas taisyklių, į kurias reikia atsižvelgti, verdant pienišką daržovių sriubą. Pirma, daržovės piene ilgai nesuverda, todėl jas iš pradžių reikia virti nedideliame kiekyje pasūdyto vandens ir, tik sriubai baigiant virti, supilti pieną. Kitas svarbus dalykas, jei nemėgstate virinto pieno, prikaistuvį nuo ugnies nukelti, vos pasirodžius pirmiesiems virimo požymiams: sriubos paviršius tampa nebelygus, su mažais burbuliukais.  

Antra, žinoma, būtina sriubai "suteikti skonį":  pradžioje gerame šaukšte sviesto pakepinti morkas ir neužmiršti poros šaukštų ryžių, o sriubai išvirus, ją papipirinti, įberti žiupsnelį cukraus, be to, ir krapai čia puikiai tinka. O dėl pieno geriau rinktis riebesnį.

Ir trečia, neleisti pervirti daržovėms: ryžiai ir visi šakniavaisiai (bulvės, morkos) dedami tuo pačiu metu ir anksčiau negu gležnieji žirneliai. Nedėkite jų per anksti, kad nesukristų, neprarastų spalvos bei maistinės vertės.

Na, štai ir visos paslaptys. Tikiu, kad jau skuodžiate į daržą arba artimiausią turgelį. Skanaus! 

2 valgytojams reikės:

3 mažyčių (naujo derliaus) bulvių (apie 100 g)

2 mažyčių (naujo derliaus) morkų (apie 60-70 g)

4 valgomųjų šaukštų šviežių žirnelių (apie 60 g)

2 valgomųjų šaukštų (rekomenduoju "Jasmine") ryžių (apie 30 g)

Keleto mažų šakelių krapų

1 valgomojo šaukšto sviesto (rekomenduoju "ghee" sviestą)

200 ml pieno

240 ml vandens

1/4 arbatinio šaukštelio cukraus

3/4 arbatinio šaukštelio druskos

Maltų juodųjų pipirų

 Pieniška šviežių daržovių sriuba

1. Nuskuskite morkas ir bulves. Morkas supjaustykite plonais griežinėliais. Bulves supjaustykite apie 1,5 cm dydžio kubeliais.

2. Suberkite ryžius į sietelį ir perplaukite po šaltu vandeniu.

3. Nedideliame prikaistuvyje palengva ištirpinkite sviestą, suberkite morkas, ant mažos ugnies pakepinkite morkas, kol šiek tiek apskrus.

4. Sudėkite bulves ir ryžius, suberkite druską, supilkite vandenį, išmaišykite, užvirkite ir palenga virkite 10 minučių.

5. Susmulkinkite krapus. Praėjus 10 minučių, suberkite žirnelius ir krapus, užvirkite ir virkite dar 3-5 minutes, kol ryžiai ir visos daržovės taps minkšti.

6. Supilkite pieną, cukrų ir pakaitinkite iki užvirimo. Jei nemėgstate virinto pieno, švelniai pakaitinkite, bet neužvirkite. Pagardinkite pipirais bei paragavę cukrumi ar druska, jei reikia, ir patiekite.