Kodėl nusprendžiau šį vakarą parašyti apie motyvaciją? Atsakymas visai paprastas - kad imtumeisi veiksmų, turi turėti vidinį varikliuką, kuris Tave judintų. Vidinis varikliukas, kitais žodžiais tariant, aistra, energija, entuziazmas, yra būtinas, jei nori pasiekti ar pakeisti kažką. Gyvenime visada anksčiau ar vėliau ateina metas, kai tenka savęs paklausti: kur esu, o kur norėčiau būti?
Pati paprasčiausia motyvacijos išraiška ir yra poreikis. Būtent poreikis skatina veikti. Nors poreikiai yra universalūs, tačiau nėra vieno, kuris tiktų visiems, nes tik patys (ne tėvai, ne kaimynai, ne draugai) žinome, ko mums labiausiai reikia šiuo gyvenimo momentu: ar meilės, ar pinigų, ar sveikatos, ar priklausymo kam nors, ar namų, ar dvasinės ramybės ir t.t. Jei poreikis - ne mūsų, o primestas iš šalies, natūralu, kad nejaučiame jokios motyvacijos kažką daryti ir, žinoma, nedarome ar darome atbulomis rankomis. Taigi, ko Tau, būtent Tau, labiausiai reikia? Užmiršk visus nuogąstavimus, jog šio poreikio patenkinimas neįmanomas. Viskas įmanoma, tereikia eiti į priekį. Jei žmogus sugebėjo išlipti mėnulyje, vadinasi, galimi ir didesni dalykai, kuriuos gali pasiekti ir tam tikriausiai nereikia erdvėlaivio.
Vadinasi, kai jau žinai, ko Tau reikia, turi imtis veiksmų, priimti sprendimus: koks yra geriausias būdas patenkintį šį poreikį? Kiek tam reikės įdėti jėgų? Ar šios jėgos bus vertos rezultato? Tokiu būdu galima išgryninti tikruosius poreikius gyvenime – išsiaiškinant vertę to dalyko, kurio siekiant turėsi sumokėti skausmo, jėgų, darbo. Pavyzdžiui sportininkai dažniausiai yra nepaprastai motyvuoti iškęsti visą skausmą, kad laimėtų medalį ar pagerintų rekordus.
Tarkime, Tu galvoji, kad tikrai nori sustiprinti savo fizinę ištvermę. Nusprendi, kad geriausias būdas to pasiekti yra bėgioti. Supranti, kad reikės įdėti daug pastangų, bet pagalvojus, kad galėsi dalyvauti maratone, nusprendi, kad kiekvienas išlietas prakaito lašas to vertas. Pradedi bėgioti, tačiau po savaitės vieną lietingą dieną praleidi bėgimą, kitą rytą susigalvoji, kodėl negali bėgti, o trečią rytą supranti, kad sustiprinti fizinę ištvermę buvo tik paviršutiniškas Tavo poreikis, kad tai nėra tavo gyvenimo "aukso medalis". Paviršutiniški poreikiai nemotyvuoja, kadangi jie neina iš vidaus. Taigi, ko Tau, būtent Tau, labiausiai reikia?
Galvodama apie tikruosius poreikius, prisiminiau Keistuolių teatro dainą "Maži jausmai":
Maži jausmai prašo
Valgyti, gerti, miegoti
Dėvi ryškiais rūbais, spalvotais kaklaraiščiais
O didelis jausmas
Toli pievose gano karves
Draugauja su lauko našlaitėmis
Vakarais pavargęs pareina
Atsigeria pieno
Krenta ant šieno
Nubraukia veidu ropojantį vabalą
Ir jam nė motais, kad kažkas jo
Visą gyvenimą ieško.
Manau, ji labai čia tinka, nes kokia tiesa jos žodžiuose :)
Vadinasi, kai jau žinai, ko Tau reikia, turi imtis veiksmų, priimti sprendimus: koks yra geriausias būdas patenkintį šį poreikį? Kiek tam reikės įdėti jėgų? Ar šios jėgos bus vertos rezultato? Tokiu būdu galima išgryninti tikruosius poreikius gyvenime – išsiaiškinant vertę to dalyko, kurio siekiant turėsi sumokėti skausmo, jėgų, darbo. Pavyzdžiui sportininkai dažniausiai yra nepaprastai motyvuoti iškęsti visą skausmą, kad laimėtų medalį ar pagerintų rekordus.
Tarkime, Tu galvoji, kad tikrai nori sustiprinti savo fizinę ištvermę. Nusprendi, kad geriausias būdas to pasiekti yra bėgioti. Supranti, kad reikės įdėti daug pastangų, bet pagalvojus, kad galėsi dalyvauti maratone, nusprendi, kad kiekvienas išlietas prakaito lašas to vertas. Pradedi bėgioti, tačiau po savaitės vieną lietingą dieną praleidi bėgimą, kitą rytą susigalvoji, kodėl negali bėgti, o trečią rytą supranti, kad sustiprinti fizinę ištvermę buvo tik paviršutiniškas Tavo poreikis, kad tai nėra tavo gyvenimo "aukso medalis". Paviršutiniški poreikiai nemotyvuoja, kadangi jie neina iš vidaus. Taigi, ko Tau, būtent Tau, labiausiai reikia?
Galvodama apie tikruosius poreikius, prisiminiau Keistuolių teatro dainą "Maži jausmai":
Maži jausmai prašo
Valgyti, gerti, miegoti
Dėvi ryškiais rūbais, spalvotais kaklaraiščiais
O didelis jausmas
Toli pievose gano karves
Draugauja su lauko našlaitėmis
Vakarais pavargęs pareina
Atsigeria pieno
Krenta ant šieno
Nubraukia veidu ropojantį vabalą
Ir jam nė motais, kad kažkas jo
Visą gyvenimą ieško.
Manau, ji labai čia tinka, nes kokia tiesa jos žodžiuose :)
Man patinka įvairios istorijos(mokykloje viena mano mėgstamiausių pamokų buvo istorija), susijusios su patiekalų receptų atsiradimu. Tikriausiai daugelis, net jei istorija ir nebuvo prikaustantis prie knygų dalykas, žino, kad Romos imperatorius Gajus Julijus neturi nieko bendro su Cezario salotomis. Apie kitus mitus ir tiesas, susijusias su šiomis salotomis, galite paskaityti čia. Tikrai įdomus nedidelis straipsnis.
Cezario salotas gamina beveik kiekviename restorane ar kavinėje, bet man jos "naminis" patiekalas: geriausios ir puikiausios, kai užsimaišau pati. Jei nebandėte - tikrai verta išmėginti.
Tiems, kurie mėgsta parastus, kiek įmanoma, autentiškus patiekalus - čia esantis šių salotų receptas, turėtų patikti ir įtikti. Man tokios labiausiai ir patinka - be vištienos, be šoninės, be pomidorų, be agurkų - tik salotos, traškūs skrebučiai, sūris ir kreminis padažas. Su tais, kurie nesupranta, kaip pavyzdžiui mano vyras, kaip galima pavalgyti be mėsos, dalinuosi Aviatoriaus salotų su keptu čili viščiuku(ir labai skaniu kreminiu padažu su ančiuviais ir garstyčiomis) receptu. Ančiuviai ir garstyčios padažui suteikia papildomo stipresnio atspalvio. Tikrai gardu - galima liežuvį praryti. Paragaukite ;)
Kepdama viščiuką, rėmiausi receptu iš "Virtuvės mitų griovėjų" knygos "7 ingredientai draugams". Mano vyras sakė, jog šį viščiuką galėtų valgyti visas septynias dienas iš eilės. Be to, taip iškepti viščiuką labai lengva, todėl, jei tik jis panorės, galėsiu šį norą išpildyti.
Tiems, kurie mėgsta parastus, kiek įmanoma, autentiškus patiekalus - čia esantis šių salotų receptas, turėtų patikti ir įtikti. Man tokios labiausiai ir patinka - be vištienos, be šoninės, be pomidorų, be agurkų - tik salotos, traškūs skrebučiai, sūris ir kreminis padažas. Su tais, kurie nesupranta, kaip pavyzdžiui mano vyras, kaip galima pavalgyti be mėsos, dalinuosi Aviatoriaus salotų su keptu čili viščiuku(ir labai skaniu kreminiu padažu su ančiuviais ir garstyčiomis) receptu. Ančiuviai ir garstyčios padažui suteikia papildomo stipresnio atspalvio. Tikrai gardu - galima liežuvį praryti. Paragaukite ;)
Kepdama viščiuką, rėmiausi receptu iš "Virtuvės mitų griovėjų" knygos "7 ingredientai draugams". Mano vyras sakė, jog šį viščiuką galėtų valgyti visas septynias dienas iš eilės. Be to, taip iškepti viščiuką labai lengva, todėl, jei tik jis panorės, galėsiu šį norą išpildyti.
Padažui reikės:
3 česnako skiltelių
3 ančiuvių filė
2 arbatinių šaukštelių garstyčių
3 valgomųjų šaukštų citrinos sulčių
1 arbatinio šaukštelio Vorčesterio padažo
1 didelio kiaušinio trynio
100 ml alyvuogių aliejaus
40 g parmezano
Salotoms reikės:
2 gūžių (apie 500 g) romaninių salotų
50 g parmezano
Skrebučiams reikės:
6 baltos duonos riekių (pvz.: čiabatos)
2 česnako skiltelių
2 šaukštų vynuogių kauliukų arba augalinio aliejaus
Druskos
Keptam čili viščiukui reikės:
1 viščiuko (1,5 kg)
20 g šviežio imbiero
1 žaliosios citrinos sulčių
6 česnako skiltelių
1 aitriosios paprikos be sėklų
1 valgomojo šaukšto maltų aitriųjų paprikų
4 valgomųjų šaukštų aliejaus
1 valgomojo šaukšto rudojo cukraus
1 arbatinio šaukštelio rūkytos paprikos
1 valgomojo šaukšto prieskoninių daržovių mišinio su druska
Druskos ir juodųjų maltų pipirų
Aviatoriaus salotos su keptu čili viščiuku
1. Visų pirma reikia pasiruošti viščiuką, nes svarbu, kad jis turėtų laiko pasimarinuoti. Idealu, jei jį užmarinuosite, prieš einant miegoti. Nuluptą imbierą, citrinos sultis, nuluptas česnako skilteles, išvalytą papriką, prieskonius, cukrų, aliejų, šiek tiek druskos (jei mėgstate sūriau), pipirų susmulkinkite smulkintuvu. Šia mase gerai įtrinkite viščiuką. Dubenį aptraukite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą. Marinuokite 4 val., dar geriau - per naktį.
2. Viščiuką įdėkite į kepimo rankovę. Mėsa bus sultinga ir minkšta. Kepkite 180 C orkaitėje 40 minučių. Po to rankovę labai atsargiai prakirpkite, atidenkite viščiuką ir kepkite dar 20 minučių, kol apskrus. Pradėjus kepti viščiukui, laikas imtis salotų.
3. Išmeskite išorinius salotų lapelius, likusius nuplaukite, nusausinkite, suplėšykite ir sudėkite į salotinę.
4. Skrebučiai. Duonos riekes supjaustykite 1 cm kubeliais. Česnako skilteles nulupkite, sugrūskite ir sudėkite pas duonos kubelius. Maišant supilkite aliejų. Įberkite žiupsnelį druskos. Atsargiai išmaišykite. Keptuvėje įkaitinkite dar lašelį aliejaus. Suberkite duonos kubelius, kepkite maišydami, kol bus traškūs. Atidėkite į šalį.
5.Padažas. Mažame puodelyje užvirkite vandens kiaušiniui. Česnakus nulupkite, sugrūskite ir sudėkite į dubenį, kuriame plaksite padažą. Smulkiai supjaustykite ančiuvius ir sudėkite į padažo dubenį, į jį taip pat sudėkite garstyčias ir viską gerai sutrinkite šakute. Kai vanduo užvirs, įdėkite kiaušinį ir virkite 1 minutę, paskui kiaušinį pakiškite po šaltu vandeniu. Kai kiaušinis atvės, atskirkite trynį nuo baltymo (jo nebereikės).Išplakite trynį su česnakų, ančiuvių ir garstyčių tyrele, po to, lėtai, labai lėtai, pilant alyvuogių aliejų, įplakite
jį į šią masę. Kai aliejus ir trynys susimaišys į vientisą masę, įplakite citrinos sultis ir vorčesterio padažą. Galiausiai įmaišykite smulkiai sutarkuoto
parmezano.
6. Užpilkite padažą ant salotų, sumaišykite, paskui sudėkite skrebučius ir vėl sumaišykite. Atpjaukite plonų parmezano juostelių, sudėkite jas ant salotų ir patiekite su kepto čili viščiuko gabalėliu.