Orkaitėje keptos traškios bulvytės

Apie grįžimą namo
Kai grįžtu į senuosius namus, po savo vaikystės stogu, dažnai galvoju, kiek daug manęs dar esti čia, šiame mažame kaime, jaukiai prisiglaudusiame prie ankančios upelės ir miškų. Upelės vardas - Jūrė - man toks gražus, susijęs su jūra, nors pastaroji ir neteka ramiai tarp savo krantų. Nedažnai žiemą prie Jūrės upelės krantų prieina žmogus, girgždindamas po kojomis sniegą, žvalgydamasis, tarsi ko ieškodamas. Apie tai galvojant, smelkte smelkiasi mintis, kad kartais geriausia ir būtina dovana sau - išvykti atokiau nuo miesto, atsitraukti nuo skubančio pasaulio ir pabūti vienam su savo mintimis. Ten, kur nereikia ničniekur skubėti, kur gali netrukdomas išgyventi visus jausmus. Iki ausų nugrimzdę į darbus, įsipareigojimus, problemas ir buitinius reikalus, mes net nepastebime, kaip staiga visko pasidaro "per daug", kaip išsenka mūsų vidinės jėgos bei aistros ir tampame tiesiog automatiškai veikiančiais mechanizmais. Kaip užmirštame, kad laikas sugrįžti namo, kur užaugome.  

Pareiti į vietą, kur pabudus pro užuolaidų plyšius sklisdavo šilta apyaušrių šviesa, kur virtuvėje nuolat tarškėdavo lėkštės ir radijas, o oras nuo pat ankstyvo  ryto prisisunkdavo riebaus blynų kvapo. Pareiti į vietą, kur visa tai jau pasikeitę, bet visad laukia šiluma ir prieglobstis. Žinai, gerai nė neprisimenu, kiek kartų tokiomis žiemomis, kaip ši, grįžus nuo kalno, apkloto sniegu, prie koklinio pečiaus džioviau šlapius drabužius, tada gukšnojau šildančią mamos išvirtą aviečių arbatą, užmigau su mokykliniais konspektais rankose ir sapnavau tolimą ateitį. Pabėgimą iš nusistovėjusio laiko slinkimo. O kai dabar keliauju atgal į miestą, į vaikystėje išsapnuotą ir išsvajotą ateitį, man kartais norisi sušukt didžiajam kūrėjui, kad pristabdytų laiką, tačiau neišdrįstu, ir jis mikliai vieną minutę pakeičia kita.

Apie orkaitėje keptas traškias bulvytes
Tiesą sakant, tokios bulvinės vakarienės būna labai retai, bet taip jau nutiko, kad, grįždami iš kaimo, parsivežėme didžiulį maišą bulvių. Pagalvojau, kad dar niekad nesu rašiusi apie orkaitėje keptas traškias bulvytes, o jos tikrai turi viską, kad taptų geriausiomis: traškią auksinę plutelę ir minkštą viduriuką; jas kepant, nereikia stovėti prie viryklės ar sunaudoti kibiro aliejaus.

Šiuo receptu galiu visada pasitikėti, jis lyg traškių bulvyčių formulė, rodanti ryšį tarp bulvių, aliejaus, druskos ir neįtikėtinai tarp dantų šiugždančių skanėstų. Kepimo orkaitėje idėją nusižiūrėjau nuo Christopher Kimball. Šis variantas yra toks sveikuoliškas pabėgimas nuo greito maisto restoranų bulvyčių, neaukojant nei skonio, nei tekstūros.

2-4 (kaip garnyrui) valgytojams reikės:

700 g nuskustų bulvių
1 arbatinio šaukštelio druskos
5 valgomųjų šaukštų augalinio aliejaus
Maltų juodųjų pipirų 

Orkaitėje keptos traškios bulvytės

1. Įkaitinkite orkaitę iki 220-230 C.  Orkaitė turi būti tikrai labai karšta.

2. Perpjaukite bulves išilgai ir supjaustykite jas apie 1 - 1,5 cm storio skiltelėmis. Supjaustykite skilteles kuo tolygiau, kad kuo vienodžiau keptų. Užpilkite skilteles karštu vandeniu ir palikite 10 minučių pamirkti.

3. Orkaitės skardą išklokite folija ir supilkite 3 šaukštus aliejaus, aliejų tolygiai paskirstykite per visą skardą.
4. Nuvarvinkite bulves ir gerai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Nusausintas bulves išmaišykite dubenyje su 2 valgomaisiais šaukštais aliejaus, druska ir žiupsneliu maltų juodųjų pipirų. Sudėkite bulves vienu sluoksniu (ant vieno skiltelės šono) į paruoštą skardą, užklokite folijos lakštu ir kepkite 5 minutes apatinėje orkaitės dalyje.
5. Po to foliją nuimkite ir, nejudindami bulvyčių, kepkite apie 25 - 35 minutes, kol ta pusė, ant kurių guli skiltelės, pagels. Skilteles apverskite ant kitos pusės ir kepkite dar 20 - 25 minutes, kol skiltelės taps sodriai auksinės. Traukite iš orkaitės ir tuoj pat ragaukite.

Sidre troškintas triušis su morkomis ir grybais bei leistinukais

Sekmadienio vakaras.
Tykšt tykšt tykšt...

Viskas prasideda nuo veidu riedančių lietaus srovelių. Kartkartėmis bėgu pasislėpti, kur būčiau neperlyjama, bet ne šį kartą - einu ramiai, iš krepšio netraukiu skėčio ir girdžiu, kaip lietus užgriūva visu smarkumu. Tai tiesiog jaukus jausmas. Kaip šilto, ką tik pamelžto pieno ragavimas iš molinio ąsočio. Kaip visokių tarp šonkaulių duriančių eilėtaščių skaitymas ir mokymasis atmintinai.

"Aš jau žinau: kai man atrodo,
Kad laikas baigiasi visai,
Kad žvaigždės kraustosi iš proto,
Iš proto kraustausi patsai."

Jonas Strielkūnas  

Šią rugpjūčio pavakarę pro mane pravažiuoja mašinos, aš praeinu pro namus, kurių languose užgęsta ir įsižiebia šviesos. O man nereikia prieglobsčio ir neturiu nuo ko slėptis. Lietus perlyja kiaurai ir ima vaidentis, kad teku kartu su lietaus vandeniu į žemę. Kad susijungiu su begaline visata ir esu kaip niekad gyva. Lūpos pusgarsiai dėlioja, kaip dainavo The Smiths:

  

"...this night has opened my eyes
and I will never sleep again..."
 

Kai tik grįžtu į namus, lendu po karštu dušu, tarp pirštų tirpsta medumi kvepiantis muilas, užsimerkiu, uodžiu medų, tą saldų kvapą, kuriame kažkas yra: skausmo prisiminimas, kai bitė įgelia į padą, kai basomis kojomis, eidama per pievą, užmini ant jos, bet ir rūpesčio prisiminimas, kai mama į dubenį pripila karšto karšto vandens skaudančiam padui mirkyti ir šalia padeda minkštą rankšluostį bei kojines. Jau seniai nebijau nei laimingų, nei skaudžių sielos būsenų, net neprisimenu, kada supratau, kad žmogus susideda iš visų vidinių judesėlių ritmų. Žinai, saugok, kiekvieną pajutimą, kiekvieną išdrįsimą, kiekvieną įžengimą į rojų ir kiekvieną suklupimą, išeinant iš jo, bei nusibrozdinimą net ašaras. Visa tai esi Tu. Vienintelis ir nepakartojamas.

Pirmadienio pietūs.
Triušį paprastai troškinu su sausu baltu vynu ir morkomis, kažkodėl neiėškodama naujų skonių. Bet šiandien truputį suimprozavau, kai prisiminiau nuo sekmadieninio draugų susibūrimo likusį santūriai burbuliuojančio natūralaus sidro buteliuką, o ir voveraitės jau prašėsi būti sunaudojamos. Komfortas ir jaukumas prikaistuvyje, kitaip šio troškinio neapibūdinčiau. Net nesulaikiau savęs nuo leistinukų žvejojimo tiesiai iš prikaistuvio. Tai taip kabina, bet prisipažinsiu, jog į taurę įsipylus šlakelį lengvo raudono vyno, štai kada saikas tikrai dingsta.

P.S.: šįryt draugė atsiuntė labai teisingą trumpąją žinutę - Marcinkevičiaus mintį: "Žmogus bent sykį privalo parodyti liežuvį savo baimei".

6 valgytojams reikės: 

Troškiniui reikės:
Triušio, supjaustyto gabalais (apie 1,5 kg.)
Druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
120 g miltų
Aliejaus
2 vidutinio dydžio svogūnų
4 didelių česnako skiltelių
250 ml natūralaus obuolių sidro
5 vidutinio dydžio morkų
300 g miško grybų
6 puodelių vištienos sultinio
2 lauro lapelių
14 juodųjų pipirų
Keleto šviežio čiobrelio šakelių
Petražolių

Leistinukams reikės:
250 g miltų
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
3 kiaušinių
60 ml aliejaus
8-9 valgomųjų šaukštų šalto vandens

Sidre troškintas triušis su morkomis ir grybais bei leistinukais

1. Padalykite perpus svogūnus, nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Nulupkite ir susmulkinkite mažais gabalėliais česnako skilteles. Nuskuskite morkas ir supjaustykite jas pusės centimetro griežinėliais. Nuvalykite grybus. Mažus grybus palikite sveikus, didesnius stambiai supjaustykite.

2. Nusausinkite mėsą popieriniu rankšluosčiu. Tada gausiai pabarstykite iš abiejų pusių kiekvieną gabalėlį druska ir maltais juodaisiais pipirais. Pavoliokite mėsos gabalėlius miltuose. Miltų perteklių nukratykite. Keptuvėje pakaitinkite 2 valgomuosius šaukštus aliejaus, kol pradės čirškėti. Kai tik aliejus įkais, kepkite mėsą ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių po 2-4 minutes, kol įgis aukso atspalvį. Nesugrūskite visos mėsos į keptuvę vienu metu, geriau kepkite per keletą kartų, kad kiekvienas gabalėlis gražiai apskrustų. Iškepusius gabalėlius dėkite į prikaistuvį, kuriame ketinate troškinti. Jei reikia, tarp kepimų vis įpilkite aliejaus.

3. Kai išimsite paskutinius mėsos gabalėlius, į keptuvę įpilkite vieną šaukštą aliejaus, sumažinkite ugnį iki mažos, suberkite svogūnus, žiupsnelį druskos, kepkite 5 minutes maišydami, kol svogūnai suminkštės. Tada suberkite česnakus ir vis pamaišydami kepkite 3 minutes. Pagardinkite druska.

4. Padidinkite ugnį. Į keptuvę pas svogūnus ir česnakus supilkite sidrą ir užvirkite, maišydami ir gramdydami kepimo nuosėdas, pavirkite 6-7 minutes. Tada suberkite morkas ir grybus, išmaišykite, troškinkite apie 10 minučių, kol grybai ir morkos suminkštės. Jei reikia, pagardinkite druska.

5. Supilkite visą keptuvės turinį ir skystį į prikaistuvį pas triušį. Supilkite sultinį. Suberkite lauro lapelius, pipirus ir čiobrelius. Išmaišykite. Mėsos gabalėliai turi būti gausiai apsemti skysčiu. Užvirkite ir troškinkite ant mažos ugnies pusiau pridengę puodą apie vieną valandą su puse.

6. Tuo metu paruoškite leistinukų tešlą: miltus sumaišykite su druska, o vandenį ir aliejų gerai išplakite su kiaušiniais, tada į miltus supilkite plakinį ir sumaišykite tirštą, lipnią tešlą. Palikite pastovėti šaldytuve, kol troškiniui liks troškintis pusvalandis.

7. Taigi, kai iki troškinio gaminimo pabaigos bus likęs pusvalandis, laikas formuoti leistinukus: į verdantį troškinį arbatiniu šaukšteliu leiskite tešlos gabalėlius. Leistinukai išvirs per 20 minučių. Stenkitės per daug troškinio nemaišyti, kad nesuardytumėte leistinukų.

8. Petražoles nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite. Petražolių imkite tiek, kad susmulkinus išeitų bent du valgomieji šaukštai. Suberkite į troškinį ir pakaitinkite dar minute. Pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais, jei reikia.

9. Sudėkite triušieną, daržoves ir leistinukus į gilias lėkštes, gausiai užpilkite padažu ir tuoj pat patiekite.

Grikių košė su saulėje džiovintais pomidorais ir avokadais

Atvirai prisipažinsiu: grikiai mano širdies nuo pirmo kąsnio nepavergė, norint juos prisijaukinti, teko nueiti ilgą kelią.

Bet dabar aš esu įsimylėjusi šias kruopas.

Vienas iš pirmųjų atminty užfiksuotų prisiminimų, susijusių su grikiais, keistas dieduko verdamos košės su spirgučiais ir pakepintais svogūnais kvapas. Dėl to kvapo šios košės, kol gyvenau su seneliais, taip ir neprisiverčiau paragauti. Visgi šiltą rugsėjo popietę Saulėtekio bendrabučio balkone, neplanuotai po pirmųjų paskaitų užsukus pas kursiokę, susidūrė mano ir grikių takai. Buvau įkalbėta pražioti burną ir jų išmėginti, tačiau nei gausiai įmaišyta "tušonkė", nei pavyzdžiais įrodyta grikių nauda figūrai bei sveikatai nesugundė ir nesuviliojo praryti dar vieno šaukštelio kursiokės išvirtos košės. Po šio vienkartinio paragavimo ir vėl sekė penki grikių nevalgymo metai.  

Pirmasis rimtas susitikimas su grikiais įvyko, studijuojant magistrą. Tai buvo Kaišiadorys. Jolitos mama buvo iškepusi kalakutienos ir grikių kotletukų.Jie buvo nedideli, apskrudę ir sultingi. Nuo jų kilo tirštas lazdyno riešutais kvepiantis garas, išduodantis, kad kažkur kotletukų viduje yra grikių. Suvalgiau vieną, po to antrą ir tą vakarą, suvalgiusi jų daugiau, nei norėčiau pripažinti, dviems metams prisijungiau prie ištikimų grikių valgytojų. Dažniausiai virdavau grikių košę su saldžiomis morkytėmis. Antroje vietoje - grikių ir kopūstų košę, kuriai niekada nepagailėdavau sviesto. Taip pat panaudojau senelio grikių košės receptą: suaugus lėtai kepti svogūnai pasirodė esantys neatskiriama grikių košės dalis. Nepabodo, bet neprisimenu kodėl, baigus studijuoti universitete, iš valgiaraščio šios košės dingo.   

Užtat, kaip dabar atsimenu, antrą reikšmingą likimo priminimą, koks džiaugsmas yra valgyti skaniai išvirtus grikius. Tą minutę, kai Viktorija prieš save pasidėjo dubenėlį šiltų grikių ir pasiūlė man paragauti, palaima prasidėjo. Aromatas žadino apetitą. Grikiai buvo birūs, minkšti, tiesiog karališki. Man net nerūpėjo, kad jie buvo paruošti su faršu: norėjau jų daugiau, nei tilpo ant šakutės.

Įkvėpimą šiam grikių receptui atradau viename iš Virtuvės mitų griovėjų kulinarinių žurnalų. Jei po ranka neturite avokadų arba jų nemėgstate, pabandykite šią košę su virtais kiaušiniais. Bent man grikių ir kiaušinių derinys nemažiau skanus.

P.S.: o kaip jums sekasi draugauti su grikiais?

4 valgytojams reikės:

2 česnako skiltelių
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 valgomųjų šaukštų vynuogių kauliukų/rapsų aliejaus
6-7 saulėje džiovintų pomidorų saulėgrąžų aliejuje + 4 saulėje džiovintų pomidorų pateikimui
200 g grikių
600 ml daržovių sultinio
Džiovintų bazilikų
Druskos ir maltų juodųjų pipirų
2 avokadų
Ypač tyro alyvuogių aliejaus

Grikių košė su saulėje džiovintais pomidorais ir avokadais

1.Nulupkite ir mažais gabalėliais supjaustykite svogūnus. Česnako skilteles nulupkite, sutrinkite.

2. Dideliame prikaistuvyje ant mažos ugnies įkaitinkite aliejų. Svogūnus ir česnaką sudėkite į prikaistuvį ir švelniai ant mažos ugnies kepkite, vis pamaišant, apie 8-10 minučių, kol svogūnas taps peršviečiamas.

3. Mažais kubeliais supjaustykite saulėje džiovintus pomidorus. Į prikaistuvį suberkite susmulkintus pomidorus ir maišant pakepkite pora minučių.

4. Paskui suberkite grikius ir kepkite maišant ant mažos ugnies apie 4-5 minutes, kol šie aplips aliejumi.

5. Kitame prikaistuvyje užvirkite sultinį ir juo užpilkite grikius, išmaišykite, užvirkite. Prikaistuvį uždenkite, sureguliuokite ugnį, kad košė virtų ramiai, palengva, nestipriai.

6. Virkite apie 20-25 minutes, kol vanduo visiškai išvirs. Nekilnokite dažnai dangčio. Kai košė išvirs, leiskite jai dar uždengtai pastovėti 10 minučių. Per tą laiką supjaustykite smulkiais gabalėliais avokadus.

7. Sudėkite avokadus, išmaišykite. Pagardinkite druska, džiovintais bazilikais ir maltais pipirais pagal skonį. Patiekite tiesiai iš prikaistuvio apšlakstę alyvuogių aliejumi ir apibarstę saulėje džiovintų pomidorų juostelėmis.   

Bananų ir duonos apkepas

Užlipdavome girgždančiais laiptais į antrą aukštą ir pasiekdavome jo saulėlydžio užlietą kambarį. Saulėlydžio pusėje už lango kerojosi kriaušė, kurios pražydėjimo laukdavome kiekvieną pavasarį. Aš atsisėsdavau ant rūpestingai paklotos lovos, o jis susirangydavo ant kėdės, pasilenkdavo ties klaviatūra ir staiga tyloj pasigirsdavo muzika. Ji pagaudavo slapčiausius sielos virpesius ir nusinešdavo juos į pasaulio pakrašty. Mes nejučiom įsitraukdavome į pokalbį su pasitikinčiais žvilgsniais, galvos linktelėjimais, nerūpestingu juoku ir tik kartais nutildavo kurio nors balsas vidury sakinio, kai iš kolonėlių išsprūsdavo jam ypatinga dainos vieta. Dabar, rašant apie tuos mūsų vakarus, suskamba pokalbių nuotrupos: „įsiklausyk į tą gitaros skambesį“, „kokia graži ši vieta“,  „pagarsink šiek tiek“, „paklausom dar kartą“.

Kai į kambarį ateidavo prietema, jis uždegdavo žvakę ir ant mūsų veidų imdavo kristi blausi jos šviesa. Akys blizgėdavo iš džiaugsmo, sudeginus dar vieną žvakę. Jis atsikeldavo, vikriai atidarydavo spintos duris, ilgai nesirausęs ištraukdavo naują žvakę, prie kurios su tokiu lengvumu ir vėl pabirdavo žodžiai. Kartais rinkdavome vienas kito širdies šukes, kurias paliko iš mūsų gyvenimo išėjusios puselės, kartais dalindavomės svajonėmis ir vizijomis, kartais jaukindavomės baimes ir patį gyvenimą, o kartais pasakodavomės apie naujus įsimylėjimus, užmiršę net muziką ir laiką.

Protarpiais prisimenu, kaip įsivaizdavome save sukūrusius šeimas, kaip, būdami beviltiškai romantiški ir naivūs vaikai, stiebėmės į suaugusiųjų pasaulį, vienas už kito pasilaikydami, vienas kitą išmokindami ir būdami dėl vienas kito. Tuo pačiu abu mėgom būti laisvi, turėti daug erdvės aplink save ir atleisti ilgas nesimatymo savaites tarp mūsų vakarų. Spėju, jis atleisdavo dėl šokolado plytelės, kurią visad atsinešdavau, o aš dėl jo mamos iškepto garuojančio karšto naminio bananų ir duonos apkepo lėkštės.    

4 valgytojams reikės:

500 g duonos skrudinimui (tiks ir paprastas batonas)
550 ml pieno
16 g vanilinio cukraus
3 kiaušinių
400-500 g nuluptų bananų
1 valgomojo šaukšto kambario temperatūros sviesto

 Bananų ir duonos apkepas

1. Pieną pašildykite, kad būtų kiek šiltesnis nei kūno temperatūra. Kiaušinius išplakite su vaniliniu cukrumi ir sumaišykite su šiltu pienu.

2. Nupjovus plutą, duonos riekes supjaustykite į keturias dalis, užpilkite kiaušinių ir pieno plakiniu, paspauskite, kad viską apsemtų ir 10 - 15 minučių palikite pastovėti.

3. Bananus supjaustykite pusės centimetro storio griežinėliais ir atsargiai įmaišykite į kiaušinių, pieno ir duonos mišinį.

4. Kepimo formą ištepkite sviestu, lygiu sluoksniu sudėkite mišinį, išlyginkite viršų ir, jei norite, apdėliokite jį bananų griežinėliais. Bananų griežinėlius patepkite pienu.

5. Kepkite iki 170 C įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.  

Kalakutienos ir grikių kotletukai

Mano draugės Jolitos mama kepa sultingus, lengvus bei švelnius kalakutienos ir grikių kotletukus, kurie man reiškia bemieges naktis, praleistas kartu su Jolita, rašant kursinius darbus ir per YouTube žiūrint keistas, juokingas ir uždraustas reklamas. Prisimenu, kaip tais metais, kai studijavome magistrą, juokaudavome, kad gyvename viena pas kitą.

 

Nuo pirmo bakalauro kurso supratome, kad mus sieja pomėgis triūsti prie mokslų stropiai - kaip reikiant, daug juoktis ir valgyti. Būnant pas mane, kepdavau kepsnius, trindavau bulvių košę, patiekdavau naminio vištų kepenėlių pašteto dosniai užtepto ant juodos duonos, o pas Jolitą, laukdamos, kol jos mama, grįždama iš darbo, parneš gabalėlį tinginio ar zefyrų, gurkšnodavome nepamatuojamą kiekį pienu balintos kavos. Kartais, išsikepę karštų sumuštinių ar susimaišę gaivių salotų, gurkšnodavome ir vyną. Kartais daug vyno - iki paryčių. Daug kas pasikeitė nuo tų laikų, bet, kaip gerai, kad kai kurie dalykai nesikeičia ir aš visad žinau, kad turiu draugę, kuria galiu pasitikėti ir džiaugsme, ir varge, ir geriant vyną, ir valgant pyragą, pasidalinus jį, vos ne per pusę. Be jokios sąžinės graužaties.

P.S.: nors kartais susitinkame rečiau, nei norėčiau sau pripažinti. Aš visad Tavęs pasiilgstu.

Taigi, šiandien siūlau pasigaminti netradicinius kalakutienos kotletukus. Kalakutieną, žinoma, galite pakeisti vištiena. Kaip jau supratote, slapta sudedamoji šių kotletukų dalis yra virti grikiai. Maltos kalakutienos ir grikių santykis turėtų būti vienas prie trijų, t.y. jei turite 100 g virtų grikių, maltos kalakutienos reikės 300 g. Grikiai kotletukams suteikia purumo, pikantiškumo ir skalsumo.

Be kalakutienos ir grikių, kotletukams pasigaminti taip reikės didelio svogūno, česnako skiltelės, kiaušinio ir prieskonių. Svogūną visada stengiuosi supjaustyti itin smulkiai - 2/3 jo pakepinu, o likusį trečdalį beriu tiesiai pas maltą mėsą. Kalbant apie prieskonius, esu išmėginusi keletą džiovintų žolelių versijų; ši - su bazilikais ir raudonėliais, mano mėgstamiausia.

Kotletukus rekomenduoju daryti nedidelius. Labai dailu ir skanu.

4 valgytojams reikės:

1 didelio svogūno
1 česnako skiltelės 
400 g mėsmale arba virtuviniu kombainu sumaltos kalakutienos
130 g virtų grikių
3/4 arbatinio šaukštelio druskos, jei grikiai nesūdyti
1 kiaušinio
1/4 arbatinio šaukštelio džiovintų bazilikų
1/4 arbatinio šaukštelio džiovintų raudonėlių
1/4 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
Aliejaus

Kalakutienos ir grikių kotletukai

1. Smulkiai supjaustykite svogūną, vieną trečdalį jo atsidėkite į šalį, o likusius du trečdalius pakepinkite keptuvėje su 1/4 arbatinio šaukštelio druskos gerai įkaitintam aliejuje, kol taps skaidrus. Įtarkuokite česnako skiltelę ir pakepkite dar minutę. 

2. Į dubenį sudėkite kalakutieną, grikius, keptą su česnaku ir žalią svogūną, įmuškite kiaušinį, suberkite likusią druską bei prieskonius (bazilikus, raudonėlį, juoduosius pipirus). Viską itin gerai išmaišykite, neskubėkite ir skirkite tam laiko. Palikite masę 10 min. išbrinkti.

3. Keptuvėje įkaitinkite 2 valgomuosius šaukštus aliejaus. Iš paruoštos masės sudrėkintomis rankomis formuokite nedidelius kotletukus. Kotletukus iš karto dėkite į keptuvėje gerai įkaitintą aliejų. Kadangi kotletukų masė gausis gana skysta, teks pasiterlioti, ir nekreipkite dėmesio į kotletukų formą. Kotletukus taip pat galite formuoti dviems šaukštais.

4. Nepridėkite į keptuvę vienu metu labai daug kotletukų, jie turi nesiliesti vienas prie kito. Kepkite ant šiek tiek silpnesnės nei vidutinė ugnies, vis apversdami, kol gražiai apskrus. Pirmą kartą kotletukus apverskite po 1-2 minučių, kai susiformuos graži apkepusi plutelė. Jei kotletukai nedideli, iškepti juos užtruks apie 5-6 minutes. Galite vieną jų perpjauti per pusę ir įsitikinti, ar gerai iškepę. Atsargiai, jei reikia, išvalykite keptuvę ir taip pat kepkite naują partiją kotletukų.  5. Patiekite karštus, šiltus ar netgi šaltus - visaip gardu. 

Pasninko "džiūvėsėliai". Biscotti be kiaušinių

Iki Kalėdų liko 16 dienų ir sniegas jau girgžda po kojomis. Kai sninga, stebiu dangų, sunkiai palinkusį virš miesto, kaminus, iš kurių ramiai vilnija dūmai. Radiatoriai - vos drungni, nuo šalčio ima gelti kojas, niekaip neišmokstu užsimauti kojinių. Stebiu pamėlusius pirštus ir prisimenu...   

Seną, virduliais ir prikaistuviais apkrautą pečių, į visus kambarius pravertas virtuvės duris, kašę su malkomis ir mokyklinę kėdutę, ant kurios - apsirengęs kailiniais, įsmeigęs į įsidegančią ugnį savo mėlynas akis, sėdi jis, mano diedukas, ir aš labai užsimanau keliauti laiku atgal ir, atsirėmus į koklinę sienelę, paprasčiausiai sušilti.

Pasiraususi po stalčių, kur sukrautos vilnonės kojinės, prigriebiu biscotti ir grįžtu pas jus. Biscotti labai skanu mirkyti į karštą vyną, tačiau jie puikiai dera ir su kava, tirštu karštu šokoladu ar puodeliu nesaldintos arbatos. Lengvi, traškūs, primenantys arbatinius džiūvėsėlius arba barankas. Pagrindinė jų ypatybė yra ta, kad jie kepami du kartus: pirmiausia  suformuojamas pailgas kepaliukas, šaunamas į orkaitę, kepamas apie pusvalandį, kai šiek tiek atvėsta karbuotu peiliu supjaustai plonomis riekelėmis. Tada riekelės išdėliojamos kepimo skardoje ir dar apie 20 minučių džiovinamos orkaitėje.

Maža staigmena: šiuose džiūvėsėliuose nėra kiaušinių, juos pakeičia obuolių tyrė ir šlakelis aliejaus. Kas geriau už šiuos biscotti galėtų suteikti šiek tiek žaismingumo jūsų Kūčių vakarienei, artėjant vidurnakčiui, kai belaukiant Kalėdų Senelio, užsimanai kažko saldaus? Ech, nesušalkite, būkite sveiki, išdykę ir laimingi.

Apie 30 biscotti reikės:

1 ir 2/3 puodelių miltų
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
2 arbatinių šaukštelių aguonų
1 valgomojo šaukšto ir 1/2 arbatinio šaukštelio krakmolo
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus
1 citrinos nutarkuotos žievelės
2/3 puodelio lazdyno riešutų
1/4 puodelio medaus
1/2 puodelio nesaldintos obuolių tyrės
1 ir 1/2 valgomojo šaukšto rapsų aliejaus

Puodelio talpa 250 ml.

Pasninko "džiūvėsėliai". Biscotti be kiaušinių 

1.Įkaitinkite orkaitę iki 175°C. Kepimo skardą šiek tiek patepkite aliejumi ir išklokite kepimo popieriumi.
2. Prikaistuvyje maišant pašildykite medų, obuolių tyrę ir aliejų, kol gausite vientisą masę.
3. Dubenyje mediniu šaukštu gerai sumaišykite miltus, vanilinį cukrų, druską, aguonas, krakmolą ir kepimo miltelius. Į miltų mišinį supilkite medaus ir obuolių tyrės mišinį, suberkite riešutus bei įtarkuokite citrinos žievelę ir mediniu šaukštu viską gerai išmaišykite (apie 2-3 minutes). Kai tešlos nebus įmanoma maišyti, išverskite ją ant šiek tiek miltuoto paviršiaus ir truputį paminkykite, kad taptų vientisesnė (apie 2 minutes). Tešla lips prie rankų, bet dėl to nesukite sau galvos, viskas su ja gerai, ji ir turi būti kiek lipni.
4. Tešlą padalykite į dvi dalis ir iš kiekvienos dalies suformuokite po pailgą kepaliuką apie 15 cm ilgio. Kepkite apie 20-25 minutes, kai šiek tiek atvės supjaustykite plonomis riekelėmis, riekeles sudėkite atgal į kepimo skardą, orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 150°C bei kepkite dar sykį 15-20 minučių, kol riekelės tamps traškios. 

Vieno puodelio blynai su obuoliais ir avižiniais dribsniais

Maža dalis manęs svajoja gyventi vienkiemyje su senu obelų sodu. Tai mažos mergaitės - plačiomis akimis, su it aguonų grūdeliai ant skruostų pabirusiomis strazdanomis, noras. Vienas iš tų, kurie susiformuoja, kol dar į pasaulį žvelgi pro rožinius akinius, o realybė būna neišrasta. Kol dar nemąstai apie pinigus, atstumus, nepatogumus, kol renkiesi patį paprasčiausią abstraktų laimės jausmą.

       

Kai ruduo, negaliu neprisiminti ant mano vaikystės namų aukšto suneštų obuolių dėžių. Gera ir įstabu, kad, laiko upei tekant, atminčiai pasilieka įvairūs paveikslai. Atrodo, kad net užuodžiu tą salstelėjusį ką tik nuskintų obuolių kvapą. Ir savo svajonėse dairausi kiek sulaukėjusių obelų, kurių šakose supasi žieminiai obuoliai.

     

Dar dairausi laužų ir šiltų megztinių, gervių matuojančių dangaus erdvę ir sulytų skalbinių, stalinės lempos apšviestų naktų mokantis ir senų filmų su laimingomis ir nelaimingomis pabaigomis. Rudens pabaiga, žiemos pradžia kitokia būti ir negali: ji nostalgiška, ji sustiprina ilgesį, ji žvelgia į svarbiausius gyvenimo dalykus. O kai žinai, kas Tau gyvenime iš tikrųjų svarbiausia, kai, kaip sako Viktorija, esi sąžiningas tiek pats sau, tiek kitiems, tada nesudėtinga būti laimingu žmogumi. Kiek nuovargio ir nepasitenkinimo atneša įvaizdžiai, kurių reikia laikytis, kad nenuviltume kitų, melai, kuriais reikia pagražinti save skubančiųjų lenktyninkų visuomenėje. Šis ruduo, privertęs mane sustoti ir įsismelkęs į sielą, pripildė vientisumo ir tiesos sakymo, nebijant netekti.

Jei jūsų širdis nori kažko nostalgiško ir kartu rudeniškai sotaus, blyneliai su obuoliais ir avižiniais dribsniais labai tiks. Žinoma, juos galima valgyti ir vienus, tačiau aš dar karštus užbarstau cinamoniniu cukrumi. Gal ir šabloniškai nuskambės, bet šie blyneliai verti būti paragauti kuo daugiau išalkusių valgytojų. Tad kepkite ir vaišinkite.  

Iškepti šiuos blynelius yra lengva, nors tai ir atima šiek tiek laiko. Jie kaskart pavyksta, nenaudojant nei svarstyklių, nei matavimo indo su padalomis, tereikia miltus, avižinius dribsnius ir pieną matuoti tuo pačiu puoduku. Kiek įtarkuoti obuolių, spręskite patys, čia pateikiu tik apytikslį kiekį, nes pati niekada irgi obuolių nesveriu. Jei įtarkuosite daugiau obuolių, išeis plonesni, labiau obuoliniai blyneliai.   

2-3 valgytojams reikės:

1 puodelio greitai paruošiamų nesmulkintų avižų dribsnių
1 puodelio pieno
2 valgomųjų šaukštų cukraus
3 nedidelių arba 2 vidutinio dydžio obuolių
2 kiaušinių
1 puodelio miltų
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
Aliejaus kepimui
 

Vieno puodelio blynai su obuoliais ir avižiniais dribsniais

1. Avižinius dribsnius sumaišykite su cukrumi, užpilkite karštu pienu, uždenkite ir palikite keletui minučių brinkti.

2. Nuplaukite ir sutarkuokite per burokinę tarką obuolius. Į avižinių dribsnių masę įmaišykite tarkuotus obuolius, kiaušinių trynius ir druską. Imaišykite miltus, kol neliks sausų grūdelių.

3. Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į tešlą.

4. Didelę keptuvę užkaiskite ant vidutinio karščio ir įpilkite du valgomuosius šaukštus aliejaus. Kai keptuvė gerai įkais, nedideliu samteliu pilkite į keptuvę tešlą. Kai blynelių apačia ims ruduoti, o aplink kraštelius iškils pūslelių, apverskite blynelius mentele. Iš abiejų pusių iškepusius blynelius sudėkite į lėkštę ir nedelsdami patiekite.

Mano mamos šaltibarščiai

Suvakarėjęs sekmadienis - saulė jau nuslinkusi už lankos. Mes, vaikai, sutūpę ratu ant įkaitusių cementinių laiptų, gaubiami džiūvančio šieno kvapo ir dušnumo, graužiame ridikus, užsikąsdami juoda duona. Nutilus į tvartus grįžtančių karvių lenciūgų dardėjimui, atsisveikiname ir basomis murzinomis pėdomis su geru nuovargio jausmu įžengiu į virtuvę, kur ant pečiaus moliniame ąsotyje rūgsta pienas.

Močiutė, sulinkusi prie bulvių kašės, skuta šviežius šakniagumbius. Ji imasi šios ruošos kiekvieną vakarą, įdėdama tiek daug rūpesčio ir dėmesio, nors jau niekas nebesuskaičiuos, kiek bulvių šitaip nurengta. Įėjusi į virtuvę, tyliai atsisėdu prie stalo, neapsispręsdama, ar prakalbinti močiutę, svajingą, susikaupusią. Apžiūriu į dubenį subertas avietes, kurios primena ir kankorėžius, ir kepuraites. Susimaunu keletą jų ant pirštų galų ir kažką žaidžiu.

Vaikystėje dažnai mėgdavau taip įsitaisyti prie stalo ir mintimis iškeliauti kitur, vaizduotis visus tuos realybėje neegzistuojančius pasaulius, besisukančius pagal savus dėsnius. Kartais ir dabar aš pagaunu save, žvelgiant į nulytą langą ar debesuotą dangų, užsisvajojusią, atsiskyrusią, išėjusią.  

Tą vakarą, kai dušnumas traukė prie žemės, kai virtuvė kvepėjo verdamomis šviežiomis bulvėmis, kai nieko daugiau neįvyko, bet jis taip aiškiai įstrigo atmintyje, mama gamino šaltibarščius: išplakė rūgpienio gabalus, įpylė virinto atvėsinto vandens, įbėrė smulkiai supjaustytų agurkų, krapų, svogūną, svogūnų laiškų bei naminių marinuotų burokėlių, pagardino druska ir maltais juodaisias pipirais. 

Taigi, šaltibarščius gaminti išmokau iš mamos, jos receptu ir pasidalinsiu. Jis nuo tradicinio šaltibarščių recepto skiriasi tuo, jog į dubenį šalia svogūnų laiškų keliauja ir paprastas itin smulkiai supjaustytas svogūnas. Be jo man šaltibarščiams kažko trūksta. Aš visada leidžiu šaltibarščiams, prieš valgant, pastovėti bent valandą šaldytuve. Juk šaltibarščiai turi būti tikrai šalti... Žinoma, skaniausia su sviežiomis virtomis bulvėmis. Beje, juos ypač smagu valgyti su savo mylimiausiais geraisias žmonėmis. 

4 porcijoms

 
600 ml riebaus kefyro
250 - 300 g švelniai marinuotų burokėlių (geriausia naminių)
150 g agurkų (apie 2 vidutinio dydžio agurkų)
40 g svogūnų laiškų (apie 12 svogūnų laiškų)
1/2 nedidelio svogūno
15 g krapų (apie 2 kupinų valgomųjų šaukštų susmulkintų krapų)
1-3 valgomųjų šaukštų burokėlių marinato
1 valgomojo šaukšto balzaminio acto ar kitokio acto, jei trūksta rūgštumo
4-5 valgomųjų šaukštų virinto atvėsinto vandens
2 kietai virtų kiaušinių
Druskos, pipirų

Šaltibarščiai

1. Į kefyrą sudėkite burokėlius, smulkiais šiaudeliais pjaustytus agurkus, smulkiai supjaustytą svogūną, sukapotus krapus ir smulkiai supjaustytus svogūnų laiškus. Išmaišykite.

2. Įpilkite vandens, burokėlių marinato ir, jei trūksta rūgštumo, balzaminio acto. Išmaišykite.

3. Pagal skonį įberkite druskos ir maltų juodųjų pipirų.

4. Patiekdami apibarstykite tarkuotu arba supjaustytu kiaušiniu.

Stebuklinga vaikystės virtuvė ir greiti vieno dubens blyneliai traškiais krašteliais

Darbo dienomis blynelius aš jau N metų kepu pagal vieną ir tą patį vieno dubens receptą, pagal kurį juos ruošdavo mano močiutė. Visada maniau, kad pats paprasčiausias būdas pasijausti geriau - suvalgyti kažką, pilnąja tų žodžių prasme, namų gamybos, kas primena vaikystę ir padeda nusigauti į save. Be abejonės, bėgant laikui, tik dar labiau tuo įsitikinu. Virtuvėje, kurioje prabėgo mano vaikystė, buvo visko: apvalus medinis stalas, koklinis pečius, sūpuoklės - ant pakabintų virvių pritaisyta raudona lentelė, raudonai žydinti kinrožė, po ja senovinis lagaminas, kuriame slėpėsi mano žaislai ir mano stebuklai.

Vaikystės laikais aš buvau įkvėpta stebuklų. Nekalbu vien apie stebuklus, kuriuos sukuria žmogus, bet ir apie stebuklus, kuriuos pamatai, tik kai jais tiki. Naiviai tikėjau, kad atgyja lėlės, kad greitai bus pasaulio pabaiga ir kad palėpėje yra vartai į kitą pasaulį. Vaikiškai atvirai laikiau neabejotinu dalyku, kad močiutės iškepti blynai irgi stebuklingi. Juos su didžiausiu malonumu valgydavau pusryčiams, pietums ir vakarienei. Man patiko tas oras, apsunkęs nuo riebaluose kepamų blynų; patiko čirškėjimas ir spraginėjimas; patiko didelė juoda špižinė keptuvė, o labiausiai - laukimas, kol močiutė prikeps mažų storų, bet kartu minkštučių, purių blynų traškiais krašteliais. Tiesą sakant, juos imdavau ragauti dar nespėjus patiekti ant stalo.

Kai dabar pagalvoju, stebuklai gimsta ne tik iš tikėjimo, bet ir iš meilės. Meilės, kurią sudedi į tai, ką darai. Nieko nelaukdami - dar šią savaitę iškepkite šių blynelių, o paragavę, man parašykite, ar jie tokie, apie kuriuos svajojate šaltais rudens rytais.

2 PORCIJOS
Puodelio talpa - 250 ml

Tešlai reikės:

1 puodelio (130 g) miltų (aš paprastau naudoju šviesius speltų miltus)

1 kupino valgomojo šaukšto cukraus (jei mėgstate saldžius blynelius, įberkite 2 šaukštus)

1/2 arbatinio šaukštelio kepimo sodos

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

1 puodelio (250 ml) pasukų (arba, jei neturite pasukų, 2/3 puodelio pieno)

1 kiaušinio
40 g ištirpinto ir lengvai atvėsinto sviesto (tirpinu mikrobangų krosnelėje trumpais tarpsniais)

Kepimui reikės:

Sviesto

Greiti vieno dubens blyneliai traškiais krašteliais

1. Pirmiausia ištirpinkite sviestą ir atidėkite į šalį, kol prireiks. Tada suberkite miltus, cukrų, sodą, druską į didelį dubenį ir gerai sumaišykite.

2. Per vidurį miltų padarykite duobutę, kur įmuškite kiaušinį ir supilkite pasukas. Iš pradžių pradurkite trynį, kad lengviau maišytųsi, ir suplakite kiaušinį su pasukomis. Kai gausite maždaug vientisą plakinį, imkite maišyti tešlą, po truputį vis užgriebdami miltų. Nepersistenkite maišydami, kai tik neliks sausų miltų, supilkite sviestą ir lengvai įmaišykite. Turite vis dar matyti vieną kitą gumuliuką. Blynų tešla turi būti tokio tirštumo kaip grietinė, t.y. tįsti nuo šaukšto, bet ne tekėti kaip grietinėlė. 

3. Keptuvėje išlydykite pusę šaukšto sviesto ir kepkite blynelius iš maždaug šaukšto tešlos. Vienas blynas iš abiejų pusių ant vidutinės ugnies kepa iš viso apie 4-5 min. Blyną apverskite, kai jo kraštai tampa nebe skysti ir jis ima burbuliuoti.
4. Prieš kepdami naują blynų partiją, vėl išlydykite pusę šaukšto sviesto ir procesą kartokite, kol pabaigsite visą tešlą.