Rodomi pranešimai su žymėmis Atsakymai į klausimą: ką veikti?. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Atsakymai į klausimą: ką veikti?. Rodyti visus pranešimus

2019 m. sausio 4 d., penktadienis

Avižų ir bananų pyragas puodelyje vos per keletą minučių

Sausis man yra vienas keisčiausių metų mėnesių. Jis, tankiai apkarstytas pasižadėjimais, tikslais, planais - lyg nauji batai, vietomis spaudžia ir trina, reikia įsipatoginti ir kažkaip prie jo priprasti.




Dar vis, bet jau kaip pagreitintame filme, prieš mane prasisuka snieguoti švenčių prisiminimai - gera į juos sugrįžti, tik, kad ir kiek besistengčiau juos sulaikyti, jie tolsta nežemišku greičiu ir, žinau, kad, įsibėgėjant sausiui ir sugrįžtant į kasdienybę, ims tolti dar greičiau. Gal ir gerai... atsiveria erdvė savistabai, planavimui, pokyčiams, o su pokyčiais atkeliauja galimybės. Galimybės ir rizika yra kiekvienos svajonės dalis.



Todėl paleidžiu 2018-uosius taip lengvai, kaip rudenį medžiai paleidžia lapus. Be didelių pastangų ar trikdžių. Be nostalgijos ir liūdesio. Kai dabar pagalvoju, jie nebuvo nei labai blogi, nei labai geri, buvo tokie, kokie buvo - spontaniški, kartais įtempti, dažnai improvizuoti, ir to užtenka naujai pradžiai. Taip, esu iš tų, kuriai reikia atskaitos taško, planų, pasižadėjimų, iššūkių, jau užpildžiau ne vieną 2019-tųjų metų kalendoriaus lauką ir vėl po kelių mėnesių pertraukos sugrįžau prie jogos.



Andriene kiekvienų metų sausiui parengia 30 dienų trunkantį kasdieninių užsiėmimų iššūkį. Tai vienas labiausiai mane įkvepiančių iššūkių, kurį vadinti iššūkiu, iš tiesų, net neapsiverčia liežuvis - nuo pirmo gilaus įkvėpimo, įsitaisius ant kilimėlio, iki palaimingo išsitiesimo ant nugaros, baigiant užsiėmimą, junti galią ir ramybę, jėgą ir vidinę šviesą, energiją ir meilę sau. Jos užsiėmimai jau gana seniai mane išmokė, kad nereikia ieškoti atsakymų, kurie negali būti duoti Tau šią akimirką - turi pasitikėti gyvenimu, procesu, kelione, savimi. Viskam yra savas laikas.



Po pirmosios dienos jogos užsiėmimo išsikepiau sau avižų ir bananų pyragą puodelyje. Tokius pyragus puodely aš kepu gana dažnai, po kelis kartus per mėnesį, dažniausiai su bananais arba su kakava ir lazdyno riešutais. Pyragas įdomus tuo, kad visi jo ingredientai tiesiog sumaišomi puodelyje, kuris 3 minutėms pašaunamas į mikrobangų krosnelę, o po jų ištraukiamas garuojantis, minkštas ir jaukus kepinys.






Būtent šis avižų ir bananų pyragas puodelyje gaunasi natūraliai (bet ne per daug) saldus, lengvas, kiek drėgnas ir pakankamai riešutinis, bet neapsunkinantis. Manau, jis tikrai patiks:
- tiems, kurie valgo viską ir mėgsta išbandyti naujas idėjas;
- tiems, kurie skuba, bet stengiasi valgyti, kiek įmanoma sveikesnį, šiltą maistą;
- tiems, kurie nevartoja pridėtinio cukraus (saldumo šiam pyragui suteikia tik bananas)
- tiems, kurie renkasi maistą be gliuteno (laikantis itin griežtos dietos be gliuteno, rekomenduoju vartoti natūralias avižas, pažymėtas, kad jose nėra gliuteno);
- tiems, kurie vengia pieno produktų;
- tiems, kurie sportuoja (avižose, kiaušiniuose, žemės riešutų svieste gausų baltymų, o tokio pyragėlio energetinė vertė, be priedų, yra tik apie 300 kcal).

Keletas pyrago puodelyje gamybos paslapčių:
1. šį pyragą kepkite pačiame plačiausiame puodelyje, kokį tik turite (siaurame puodelyje bus sunku išmaišyti, be to ne taip tolygiai iškeps);
2. labai svarbu viską gerai išmaišyti, kad tešloje neliktų avižų miltų gumuliukų tam patogiausia naudoti šakutę;
3. stenkitės pyrago neperkaitinti, kad jis neišsausėtų. Pyrago paviršiaus viduriukas turi būti vos vos drėgnas ir palietus pirštais šiek tiek lipti, vėsdamas sutvirtės.




1 valgytojui reikės:
1 mažo itin prinokusio banano (nuluptas sveria apie 100 g)
2 arbatinių šaukštelių natūralaus žemės riešutų sviesto
1 vidutinio dydžio kiaušinio
Žiupsnelio druskos (jei riešutų sviestas nesūdytas arba sūdytas labai silpnai)
3 valgomųjų šaukštų avižų miltų (aš visad naudoju naminius, tiesiog virtuviniu kombainu avižinius dribsnius sumalu į miltus)
1/8 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/8 arbatinio šaukštelio malto cinamono

Avižų ir bananų pyragas puodelyje

1. Avižų miltus sumaišykite su druska ir kepimo milteliais bei cinamonu. Aš tai darau atskirame dubenėly.
2. Puodelyje šakute sutrinkite bananą. Į sutrintą bananą įmaišykite žemės riešutų sviestą ir kiaušinį, kol gausite vientisą masę.
3. Galiausiai įmaišykite avižų miltų mišinį, kol neliks sausų ingredientų. 
4. Puodelį statykite į mikrobangų krosnelę. Kepimo laikmatį užsukite lygiai 2 su 1/2 - 3 minutėms (kepimo laikas priklauso nuo mikrobangų krosnelės). Stenkitės neperkaitinti, kad pyragaitis neišsausėtų. Pyrago paviršiaus viduriukas turi būti vos vos drėgnas ir palietus pirštais šiek tiek lipti, vėsdamas sutvirtės.
5. Leiskite minutę - dvi pastovėti, o tada, nieko nelaukdami, mėgaukitės, kol karštas...

2014 m. kovo 9 d., sekmadienis

Trinta morkų sriuba su grietinėle

Kitokių pasimatymų idėjos:
1. Nueiti į knygyną ir mėgstamiausiose knygose palikti ranka rašytų raštelių su įkvepiančiomis mintimis.
2. Pastatyti kambaryje fortą iš baldų, pagalvių ir apklotų bei surengti pagalvių mūšį, kol ore pradeda maišytis juokas ir pūkai.
3. Praleisti naktį mieste, šokant, geriant vyną, šnabždant viens kitam meilės prisipažinimus, klaidžiojant gatvėmis, o auštant surasti jaukią pusryčių vietą.
4. Išeiti išsimaudyti į lietų, skėčius ir lietpalčius palikus namie, grįžus dalintis vonios, arbatos ir apkloto šiluma.
5. Pasiimti turistams skirtą lankstinuką iš turizmo centro ir pasivaikščioti rekomenduojamu maršrutu.
6. Išvykti į spontanišką kelionę traukiniu ir stebėti besikeičiančius vaizdus pro dundančio traukinio langą.
7. Įkopti į patį aukščiausią miesto kalną ir pagauti vėją.
8. Parašyti viens kitam meilės laišką ir užkasti po išsirinktu medžiu metams ar dešimčiai metų.
9. Kiekvieną pirmadienį gerti arbatą vis kitoje kavinukėje, pas vis kitus draugus ar vis kitoje vietoje.
10. Išsivirti trintos morkų sriubos ir, išjungus televizorių bei kompiuterius, pavakarieniauti žvakių šviesoje, klausantis vienas kito balso ir žiūrint į akis. 


2 rimtai išalkusiems valgytojams reikės:
1 didelio svogūno
6 vidutinio dydžio morkų
1 valgomojo šaukšto aliejaus
2 valgomųjų šaukštų sviesto
1 litro vištienos sultinio
1 valgomojo šaukšto džiovintų petražolių
1 valgomojo šaukšto miltų
1/3 puodelio grietinėlės (puodelio talpa 250 ml)
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Trinta morkų sriuba su grietinėle

1. Dideliame prikaistuvyje užvirinkite sultinį.
2. Nuskuskite morkas, nulupkite svogūną ir supkaustykite mažais gabalėliais.
3. Prikaistuvyje, kuriame virsite sriubą, įkaitinkite aliejų ir 1 šaukštą sviesto ir apie 5 minutes kepkite svogūną, tik nesudeginkite.
4. Įmaišykite morkas ir kepkite dar 5 minutes. Supilkite sultinį ir suberkite petražoles, išmaišykite, užvirkite ir ant nedidelės ugnies virkite 20 - 25 minutes, kol morkos taps minkštos.
5. Nuimkite sriubą nuo ugnies, suplakite plaktuvu, kad būtų vientisa tyrė.
6. Mažame prikaistuvyje ištirpinkite sviestą (1 valgomąjį šaukštą), maišant suberkite miltus, ir kepkite maišant, kol miltai taps gelsvi (apie 1 minutę), miltus atskieskite puse puodelio sriubos, maišant užvirkite.
6. Miltų padažą įmaišykite į sriubą, išmaišykite, užvirkite ir pavirkite 1-2 minutes. Nuimkite sriubą nuo ugnies, įmaišykite grietinėlę.
7. Pagardinkite sriubą druska ir maltais juodaisiais pipirais. Sriubą patiekite su skrebučiais. Labai skanu. 

2013 m. birželio 9 d., sekmadienis

Apie vieną jazminais kvepiančią dieną rojuje

Dangus prisagtytas baltų purių debesų it vatos gumulėlių, pro kuriuos plačiais kuokštais kyšo saulės šiaudai. Kažkada vienas žmogus mane švelniai vadino Šiaudinuke. Mano žvilgsnis įklimpsta į debesis - gal ant vieno iš jų krašto sėdi toks pat baltas, kiek susivėlęs angelas ir mataruoja basomis kojomis. Pajuntu, kaip siela ilgisi obelų pavėsio, maudynių upelyje ir ilgų pasivaikščiojimų smėlėtais miško takais. Susikraunu daiktus ir keliauju į traukinių stotį. Gal ir manęs lygiai taip pat stipriai kažkas pasiilgo...



Mama kaip visada nesustodama bėgioja po namus: pirma, apkabina, myluoja, tada pjausto salotas, paskui ravi daržą. Tėtis vėl pirmasis pasiūlo idėją vėlyviesiems pusryčiams ir atneša iš daržo puokštę žeme kvepiančių krapų. Visi šeimoje žino, koks tobulas jo po orkaite keptas omletas – neperkepęs, su teisingu kiekiu karamelizuotų svogūnų žiedų, gaiviomis pomidorų skiltelėmis ir gera sauja priekoninių žolelių. Imuosi lupti svogūnus, mano žmogus iš lauko virtuvėlės atneša dubenį kiaušinių, kuriuos anksti ryte atsargiai surinko močiutė. Kartais tėvams truputį pavydžiu gyvenimo kaime, ypač kai tenka parduotuvėse pirkti „netikrus“ kiaušinius ar „netikras“ salotas.



Suskamba laikmačio signalas, omletas išdidžiai išsipūtęs ir apskrudęs, stveriu keptuvę be pirštinių it kokia super moteris, kuri nejaučia karščio, ir nusideginu delną. Kai po lediniu vandeniu pakišu perštinčią ranką, dar sykį įsitikinu, kad tikrai tikrai nesu super moteris.



Sode priešais stalą, kurį užtiesiame staltiese ir nukrauname vaišėmis, žiedus skleidžia įsimylėjęs ir kupinas užuojautos senasis jazminas.  Kai dar buvau Šiaudinukė, skindavau jo žydinčias šakeles ir nešdavau draugams – nuo jazmino žiedų jų namai kvepėdavo migdolais ir saldymedžiu lyg saldainių fabrike. Dabar jazminų krūmo niekas nelaužo – suvešėjęs, išsikėtojęs.



Staiga ima dulkti ramus lietus, vėsindamas įkaitusį popietės orą. Ant odos suspindi mažyčiai šalti lietaus lašai. Stalą patraukiame po plačiu kaštonu vainiku. Kažkur kaime kažkas klausosi muzikos ir ji lėtai plaukia šlapiame ore. Pradedame žaisti protmūšį - laikas lėkte pralekia. Vakarienei - šašlykai ir žuvis. Bei daug nuoširdžių pokalbių. Buvo puiku ir gera, kažko šiek tiek ilgu,ypač, kai jazminų krūmas ištirpo nakties tamsoje ir šalia trumpam prisėdo praeitis.



Morkų salotas be majonezo ir česnako, o su aliejaus ir citrinos sulčių užpilu atradau palyginti neseniai. Moteris, pas kurią prieš pora metų pirkau morkas, sužinojusi, jog pietums gaminsiu morkų salotas, pasakė:"Turi paragauti morkų salotų su saulėgrąžomis ir alyvuogių aliejumi". Kai kelis kartus iš savo žmogaus gavau užsakymą pagaminti šių salotų, supratau, kad jos mūsų namuose įsitvirtino ilgam.Turbūt net nereikia sakyti, kad jos iš tiesų gardžios.Tiesa, jei netyčia neturite ar nemėgstate mandarinų, galite juos pakeisti vidutinio dydžio obuoliu - dieviška! Labai tinka valgyti apsiniaukusiomis popietėmis.



2 didelėms porcijoms reikės:
2 didelių morkų
2 didelių mandarinų
1/4 saliero gumbo
3 valgomųjų šaukštų išlukštentų saulėgrąžų
1 didelio mėtos lapelio + kelių lapelių papuošimui
4 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 valgomųjų šaukštų citrinos sulčių
2 arbatinių šaukštelių skysto medaus
Druskos

Be galo gardžios morkų, salierų ir mandarinų salotos

1. Morkas nuskuskite ir sutarkuokite šiaudeliais. Mandarinus nulupkite, supjaustykite skiltelėmis, po to mažais gabalėliais. Saliero šaknį nulupkite ir sutarkuokite šiaudeliais. Susmulkinkite mėtų lapelį, sudėkite į dubenį pas morkas, mandarinus ir salierus, išmaišykite. 
2. Saulėgrąžas suberkite ant salotų. Į mažą stiklainį įpilkite alyvuogių aliejų, įspauskite citrinos sulčių, įdėkite medaus, stiklainį uždarykite ir gerai pakratykite, kol gausite vientisą padažą.
3. Užpilkite padažą ant salotų, įberkite žiupsnelį druskos, gerai išmaišykite ir nedelsdami valgykite. 

2013 m. gegužės 25 d., šeštadienis

2013 Summer Bucket List

Vasara jau visai čia pat ir tai įkvepia sumedžioti kuo daugiau nuotykių, būti nepagydomai romantiška, kasdien nors po truputį rizikuoti, prisiminti ritualus - dar kart perskaityti Mažąjį Princą, išsitiesti ant šieno ar su draugais išsikepti bananų ant grotelių.




Kiekvieną dieną: 
1. Rašyti dėkingumo dienoraštį;
2. Nueiti pėstute bent 3 km;
3. Valgyti kuo daugiau vaisių, uogų ir daržovių;
4. Išgerti bent 2 litrus vandens;
5. Pildyti vasaros playlist'ą.



Per savaitę: 
1. Vieną dieną valgyti tik 100 proc. raw maistą;
2. Bent vieną kartą paplaukioti/pabraidžioti ežere ar upėje;
3. Perskaityti knygą;
4. Pažiūrėti filmą;
5. Parašyti popierinį laišką/padovanoti mažą dovanėlę/padaryti staigmeną;
6. Bent kartą parsinešti namo gėlių.




Per vasarą:
1. Pasivaikščioti po pievą, mišką, parką, botanikos sodą ir pan.;
2. Būti užkluptai lietaus;
3. Išsivirti uogienių, užsimarinuoti daržovių;
4. Užsiauginti ką nors;
5. Surengti iškylą;
6. Pūsti dailius muilo burbulus;
7. Praleisti savaitgalį prie jūros;
8. Kur nors užkopti: į pastatą, kalną ir pan;
9. Nueiti į spektaklį, koncertą, parodą ir pan.;
10.Pasigrožėti saulėlydžiu, paskui tekančiu mėnuliu ir įsižiebiančiomis žvaigždėmis;
11. Nueiti į koncertą gryname ore;
12. Paieškoti keturlapio dobilo/penkialapio alyvos žiedelio;
13. Pasivaikščioti basomis rasota žole;
14. Užkurti laužą ir ant jo išvirti sriubos;
15. Prisiminti, kaip lankstyti japoniškas gerves;
16. Pasisupus karuselėse, valgyti cukraus vatą;
17. Pastatyti mažytę slėptuvę svetainėje/sode;
18. Truputį pakeliauti;
19. Pradėti Pirmųjų kartų knygą;
20. Tiesiog gyventi.




Kai pirmą kartą paragavau lietinių blynelių, įdarytų špinatais ir varške, supratau, kad tai - tikrai ne paskutis kartas, kai juos valgau. Labai skanu. Turėdama daugiau laisvo laiko, kurį galiu praleisti virtuvėje, šiuos blynelius, paguldytus į pomidorų padažą, užkepu po mocarela ir parmezanu. Rezultatas - tikrai vertas nuodėmės ir, suvalgius pora blynelių, imti ir suvalgyti dar pora. Parmezaną galite pakeisti kitu kietuoju ar puskiečiu sūriu.





4  valgytojams reikia:
Blynelių tešlai reikia:
2 kiaušinių
6 valgomųjų šaukštų miltų
250 ml pieno
Žiupsnelio druskos ir žiupsnelio cukraus
Aliejaus

Pomidorų padažui reikia:
1 svogūno
3 česnako skiltelių
1 valgomojo šaukšto aliejaus
240 g konservuotų smulkintų pomidorų
Žiupsnelio džiovinto raudonėlio
1/4 arbatinio šaukštelio druskos ir žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Įdarui reikia:
210 g špinatų
2/3 arbatinio šaukštelio druskos
100 g parmezano
250 g varškės
100 g mocarelos
Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų
Žiupsnelio čiobrelių


Mocarela užkepti blyneliai su špinatais ir varške


1. Blyneliams suplakite kiaušinius su miltais ir druska bei cukrumi, po to dalimis įmaišykite pieną. Tešlą palikite pastovėti, kad išbrinktų, kol paruošite pomidorų padažą.
2. Pomidorų padažui nulupkite svogūną, česnako skilteles ir smulkiai supjaustykite. Prikaistuvyje įkaitinkite aliejų ir jame apkepkite svogūnus ir česnaką, kol šie suminkštės. Į prikaistuvį sudėkite pomidorus, džiovinto raudonėlio pagal skonį, maišant, virkite ant stiprios ugnies 7-8 minutes, pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais. Pomidorų padažą supilkite į kepimo formą.
3. Aliejuje išteptoje gerai įkaitintoje keptuvėje iškepkite 8 blynelius. Nepamiškite keptuvės vis patepti aliejumi.
4. Įdarui špinatus nupilkite verdančiu vandeniu, kad sukristų, tada pakiškite po lediniu vandeniu, gerai nusunkite, pasmulkinkite. Susmulkintus špinatus sumaišykite su pertrinta varške ir puse parmezano. Pagardinkite įdarą druska ir maltais juodaisiais pipirais. Blynelius išdėliokite ant stalo, ant jų uždėkite įdaro, susukite, sudėkite į kepimo formą ant pomidorų padažo.
5. Mocarelą supjaustykite riekelėmis ir išdėliokite ant blynelių. Ant viršaus užbarstykite likusį parmezaną ir čiobrelius. Kepkite orkaitėje įkaitintoje iki 200 C maždaug 20-30 minučių, kol sūris išsilydys ir apskrus.  

2013 m. balandžio 28 d., sekmadienis

Pasimėgauti sausainiais su pienu, o po to nueiti pogulio

Kepti sausainius yra labai gera. Ne mažiau gera juos išalkusiai valgyti ar dovanoti. Visų mieliausia, kai užuodi jaukų sausainių aromatą, sėlinantį pro orkaitės durų plyšelį į virtuvę, po to į kambarius, galiausiai į laiptinę. To gardaus kvepėjimo prisiminimas vėl ir vėl įkvepia atsiraitoti rankoves, užsirišti prijuostę ir išsikepti sausainių.  




Daugelis mano draugų, kaip ir aš, yra tikrų tikriausi smaližiai: nespėk ant stalo prie arbatos padėti lėkštės su sausainiais, jie tuoj ir išgaruoja. Labai mėgstu paimti saujele sausainių, skaitant knygą. Kaip jau minėjau, sausainiai gali būti džiuginanti dovana artimiausiems, padedanti numalšinti net sielos alkį - tereikia tik su meile iškeptus sausainius sudėti į stiklainį ir perrišti kaspinėliu. Šie sausainiai - būtent taip supakuoti, ir iškeliavo dovanų į Vilnių pas dvi karalaites. 




"Manau, jog pasaulis būtų geresnis, jei visi visi kiekvieną dieną  apie trečią valandą po pietų pasimėgautų sausainiais su pienu, o po to nueitų pogulio, susisukant į savo mėgstamus apklotus", - teigė Barbara Jordan. Praėjęs šeštadienis įrodė, kad taip ir yra. Aplankytų karalaičių namuose gera tiesiog būti, patinginiauti, o prie stalo, kramtant sausainius, netyla juokas. Viliuosi, kad ir Tu išbandysi šį mano truputį stebuklingą žemės riešutų sviesto sausainių su kokosų drožlėmis receptą, o kai jaukus sausainių aromatas pasklis po virtuvę, pajusi, kad nėra tokio labirinto, kuris neturėtų išėjimo.




Aš be galo mėgstu šiuos riešutingus, iš išorės traškius, o viduje trapius, kiek pyragiškus sausainius. Mėgstu ir tai, kad juos iškepti neatima daug laiko. Kartais juos pagražinu: ištirpinu šokolado, kiekvieną sausainį iki pusės pamerkiu į jį, po to apibarstau susmulkintais sūdytais kepintais žemės riešutais ir palieku sustingti.
Jei neturite ar nemėgstate kokosų drožlių, drąsiai jas galite pakeisti džiovintais vaisiais, riešutais ar šokolado gabaliukais.Vienas svarbus dalykas, kepant sausainius, jei esi pradedantysis kepėjas - tiksliai pasverti produktus. 



230 g miltų
100 g kokoso drožlių
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
Žiupsnelio druskos
200 g natūralaus žemės riešutų sviesto
100 g rudojo cukranendrių cukraus
2 didelių kiaušinių
120 g kambario temperatūros sviesto

Žemės riešutų sviesto sausainiai su kokosų drožlėmis

1. Įjunkite orkaitę ir nustatykite 190 C temperatūrą.
2. Minkštą sviestą, vanilinį cukrų, cukrų ir žemės riešutų sviestą sudėkite į indą ir gerai išmaišykite, kad pasidarytų vientisa puri masė, o cukrus ištirptų. Po vieną įmaišykite kiaušinius.
3. Į gautą masę suberkite miltus, kokoso drožles, kepimo miltelius ir žiupsnelį druskos. Viską išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Įdėkite pusvalandžiui tešlą į šaldiklį.
4. Iš atvėsusios tešlos suformuokite 24 rutuliukus, švelniai paspauskite viršų šakute, kad blyneliai būtų apie 1,5-2 cm storio. Dėkite į skardą, ištiestą kepimo popieriumi ir kepkite apie 12-15 minučių, tada traukite lauk. Neperkepkite. Tiekite su pienu ar nesaldinta arbata.  

2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Apie bulves su lupena ir pavasario tvarkymusis

Kai ore maišosi degančių lapų ir šakų kvapas, mano akys nukrypsta į bulves, kurios - greičiau žiemos, o ne pavasario, maistas. Visgi tikriausiai daugelis iš vaikystės atsimena žarijose keptas bulves su lupena, kurios būdavo valgomos po pavasarinių aplinkos tvarkymųsi.



Tie tolimi lengvumo pritvinkę, nesiskubinantys pavasario vakarai. Išsikūrenus laužui, senelis išžarstydavo žarijas, sudėdavo bulves kur giliau ir užkasdavo išdagomis. Ir nekantru širdyje, nesuvaldomai nekantru. Vis dėlto laukdavau, o tas laukimas, kai pagalvoju, ne toks jau nuobodus. Šokinėjant per žarijas, per deginančiai raudoną angliukų juostą. Šokinėji ir jauti visą paukščio skridimą. 
 

Kai atrodydavo, kad įgilėjusio vakaro vėsuma nuvarys namo, vidury daržo iš blėstančių žarijų, senelis iškasdavo apanglėjusias bulves. Taip vidury daržo. Prapjovę kietą lupeną, garuojantį bulvės minkštimą užtepę naminiu sviestu, gausiai apibarstę druska, valgydavome.
Tie artimi sustingę pavasario vakarai: peršti, taip peršti nuo karštų bulvių nudegę suodini pirštų galiukai.      




2-4 valgytojams
Patiekimui: pomidorų 
 
4 didelių bulvių (apie 160 - 200 g viena)
4 arbatinių šaukštelių sviesto + 1 valgomojo šaukšto ištirpinto sviesto
2 valgomųjų šaukštų grietinės
15 - 20 česnakų laiškų
150 - 200 g ožkų pieno sūrio (nebrandinto)
1 didelio kiaušinio
Druskos ir maltų juodųjų pipirų
Aliejaus

Bulvės keptos su lupena ir įdarytos ožkų pieno sūriu

1.Bulves gerai nuplaukite, nusausinkite, aptepkite aliejumi ir sudėkite į folija išklotą kepimo skardelę. Kepkite apie vieną valandą ar valandą su puse iki 190 C įkaitintoje orkaitėje, kol, įbedus į bulvę peilį, nesijaučia pasipriešinimo.
2.Karštas bulves perpjaukite per pusę, šaukšteliu atsargiai išgremžkite vidų, nepraduriant lupenos.Gausite 8 "laiveliu".
3. Šakute sutrinkite karštas bulves su sviestu, kol sviestas ištirps. Įmaišykite grietinę ir sutrupintą ožkų pieno sūrį, kol masė taps vientisa.
4. Susmulkinkite laiškus, įmaišykite į bulvių masę, pagardinkite druska (apie 1/2 arbatinio šaukštelio) ir maltais juodaisiais pipirais. Gerai išplakite kiaušinį ir įmaišykite į bulvių masę.
5. Įdarykite bulvių "laivelius" pasiruoštu įdaru, aptepkite ištirpintu sviestu ir kepkite 20-30 minučių iki 190 C įkaitintoje orkaitėje.Labai skanu ką tik ištrauktos iš orkaitės su pomidorais.

2013 m. sausio 22 d., antradienis

Klaidžiojimai po IV fortą: o buvo taip...

Ilga ir šalta buvo savaitė. Jau ketvirtadienį taip norėjau atitrūkti nuo kasdienybės, atsipūsti. Penktadienio vakaras - pas Aušrą ir Vilių. Apsikabinimai ir draugiška šiluma kuteno paširdžius. Laikas lėkte lėkė, kalbantis, klausant senų koncertų, kepant picas ir jas ragaujant.


Šestadienio rytą gerai išsimiegoję, pamaitinti medaus tortu, buvome saugiai grąžinti namo (ačiū Jums, Mielieji) ir iš karto iškeliavome su sese ir jos draugu paklaidžioti po IV fortą. Krepšyje du termosai arbatos, prožektoriai ir šokoladas.   


Kalbant apie IV fortą, pirmiausia, reikia grįžti į XIX amžiaus antrą pusį, kuri nebuvo ramiausi laikai Europoje - ją vienas po kito drebino karai, susivienijo Vokietija. Tai lėmė, jog Rusija taip pat turėjo įvertinti savo strateginę padėtį - caras Aleksandras II nusprendė, jog reikia stiprinti gynybos liniją palei Nemuno upę ir apie Kauną pastatyti strateginės reikšmės tvirtovę su fortų sistema. Iš viso buvo įkurti 9 fortai.



IV fortas buvo pradėtas statyti 1883 m. ir po 6 metų baigtas. Seniausi forto statiniai - raudonų plytų, o modernizacijų metu pastatyti - betoniniai. 1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio mėnesio pradėti naikinti žydai. Didžioji dalis čia atvesti iš Kauno geto. Statinių fasaduose matėme daugybę kulkų žymių. Sovietų valdžios metais fortas buvo naudojamas kaip sandėlys. Dabar fortas apleistas, užterštas šiukšlėmis. Tokį jį ir sutikom... 



Visose pusėse nuo forto snaudė purios sniego pusnys ir medžiai. Stogai, išdaužyti langai apkraštuoti milžiniškais varvekliais. Aplink - nė garso, tik vėjas medžių šakose. Paslėpę galvas po kepurėmis bei šalikais ir apsiginklavę prožektoriais, apžingsniavome beveik visą teritoriją - tiek vidų, tiek išorę. Ėjome tyliais koridoriais ir tuneliais, ieškodami įėjimų ir išėjimų. Požemiuose visiška tamsa.

Tik kai kur iš skylių liejosi blausi šviesa. Prisipažinsiu, nukrato lengvas šiurpulys, kai eini siauru tuneliu, beveik nieko nematydama, atsargiai aplenki užgriuvusius šulinius, pameti žvilgsnį baisiai ilgame ventiliaciniame kanale ar sliuogi ledu, po kuriuo plaukioja viena kita varlė (dėl pažeisto drenažo, kai kurie statiniai apsemti). Nori nenori pradedi svarstyti, o gal tikrai visi fortai yra sujungti tunelių sistema. Eini į gilumą, lyg tikėdamasi, kad ji nesibaigs ir surasi kelią į kažkur. Aišku taip neatsitiko. Visgi klaidžiojimai po IV fortą, šildantis arbata, buvo tikrai nepaprasti - tarsi įžengėme į kitą pasaulį po tuo pačiu Kauno dangumi. Nenuostabu, jog vakarienei norėjosi sriubos - daug daržovių sriubos. 



Sekmadienio pusryčiams - šilti, gausiai sotūs karšti sumuštiniai ir, susikrovus krepšį, vėl į paslaptingus klaidžiojimus po Kauną... kol visiškai sutemo. Ilgas, geras ir skanus buvo savaitgalis.



Kalbant apie karštus sumuštinius, susimąsčiau, kad jie labai gudrus ir teisingas atsakymas žiemos šalčiams ir pasisėdėjimams su draugais. Iš tiesų, mūsų mažytės šventės be karštų sumuštinių beveik neįsivaizduojamos, o aš dar nesu pristačiusi nei vieno recepto, kaip juos kepam. Taigi, kepam paprastai, greitai ir pagal spintelės turinį bei fantaziją, todėl galima susigalvoti kokį 1001 variantą, t.y. beveik 3 metus kiekvieną dieną valgyti vis kitokį karštą sumuštinį, svarbiausia tik kad sūrio nepritrūktų. Šie sumuštiniai yra beveik klasikiniai Montekristo sumuštiniai.



Tiksliau jų interpretacija su pomidorų padažu ir marinuotais agurkėliais be cukraus pudros, klevų sirupo ir kitokių saldumų. Man labiau patinka šių sumuštinių ir juodos saldintos arbatos derinys. Labai nostalgiškas...



6 sumuštiniams reikės: 
12 gardžios baltos duonos/batono/vos vos saldaus pyrago riekelių (apie 1 cm storio)
3 didelių kiaušinių
1/2 puodelio (125 ml) pieno
1 arbatinio šaukštelio džiovintų itališkų žolelių mišinio
1/3 - 1/2 arbatinio šaukštelio druskos (pagal skonį)
1/3 arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų  
240 g sutarkuoto fermentinio sūrio (aš renkuosi ementalį arba brandintą čedario sūrį)
150 g - 250 g mažais kubeliais susmulkintų marinuotų agurkėlių (pagal skonį)
3 valgomųjų šaukštų kokybiško pomidorų padažo
12 riekelių kumpio
Sviesto kepimui

Beveik Montekristo sumuštiniai

1. Kiaušinius su pienu, itališkomis žolelėmis, druska ir pipirais gerai išplakite plokščiam dubenėlyje. Batono/duonos riekeles pamirkykite plakinyje - duona turėtų tapti sunki ir permirkusi, bet neturi irti. Įkaitinkite keptuvę, išlydykite apie 2 didelius šaukštus sviesto ir batono riekeles ant vidutinės ugnies apkepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus (vienai pusei reikia apie 2 minučių). Jei visos riekelės netilpo į keptuvę, vėl ištirpinkite sviesto ir procesą kartokite.
2. Šešias apkeptas riekeles aptepkite pomidorų padažu (1 riekelei reikia apie pusės šaukšto). Riekelę, apteptą pomidorų padažu, apibarstykite sūriu, uždėkite pora kumpio riekelių, gerą šaukštą agurkėlių, vėl sūrio. Ant tokio sumuštinio uždėkite pomidorų padažu neapteptą riekelę, jos viršų dar truputį pabarstykite sūriu ir visą sumuštinį persmeikite dantų krapštuku.
3. Sumuštinius atsargiai sudėkite į skardą ir kepkite iki 180 C įkaitintoje orkaitėje, kol sūris išsilydys ir šiek tiek apskrus. Sumuštinius patiekite karštus, prieš tai ištraukus dantų krapštukus. Labai skanu ir paprasta. Taigi, pirmyn į virtuvę ruošti ir skanauti.

2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

Visada toks minkštas medaus keksas (step-by-step) ir 20 dalykų, kurie man taip patinka rudenį

 20 dalykų, kurie man taip patinka rudenį:

1. Šilti, mieli megztiniai ir mezginiai
2. Didelė ir ryški mėnulio pilnatis
3. Obuolių rinkimas ir obuolių pyragai su cinamonu
4. Lėti pasivaikščiojimai su širdžiai itin brangiais žmonėmis
5. Po tokių pasivaikščiojimų viduje likęs ramumo jausmas
6. Pakankamai vėsus oras gerti arbatai, kakavai, karštam vynui
7. Vilnoniai apklotai, vilnonės kojinės ir viskas, kas iš vilnos
8. Rytai, apgaubti rūko
9. Miegas "bobų vasarą" prie atidaryto lango
10. Laužų kūrenimas ir kaimynų talkos grėbiant lapus
11. "Karštų" ledų valgymas lauko kavinėje
12. Dideli rasos lašai voratinkliuose
13. Nostalgiška muzika:
    Feist - So Sorry
    Ane Burn - My Lover Will Go
    Aidan Knight - The Sun
    The Lumineers - Elouise
    Merival - A Better Deal 
14. Lapų šiurenimas po kojomis
15. Ilgi paltai ir ilgi batai ir ilgi šalikai ir ilgi pokalbiai
16. Knygų skaitymas lovoje ir užmigimas su jomis rankose
17. Žvakės kvepiančios keptais obuoliais
18. Saulėgrąžos
19. Karšta sriuba termose
20. Susimąstymai ir susimatymai su "šimtą metų nematytais" žmonėmis, kurie vis dar kaip savi



Žinoma, rudenį dar man patinka kepti. Labai gera, kai nuo orkaitės įšyla virtuvė ir po namus pasklinda saldus kepinių aromatas.
Kadangi gavau komentarų, jog nepavyksta iškepti medaus kekso, nusprendžiau jo gaminimo procesą įamžinti pažingsniui, o rezultatą nuvežti draugei ir padovanoti gimtadienio proga. Šiaip šį keksą kepu su figomis, bet prekybos centre jos atrodė ne itin viliojančiai, todėl pagriebiau keletą didžiulių slyvų.

Taigi, reikės 3 kiaušinių, 3 valgomųjų šaukštų cukraus, 3 valgomųjų šaukštų skysto medaus, 200 g miltų, 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, 130 ml pieno, 100 ml aliejaus, 3 didelių slyvų ir 1 banano.

1. Į indą, kuriame maišysime tešlą, sudedame kiaušinius, cukrų ir medų. Jei medus kietas, būtina jį truputį pašildyti, kad suskystėtų.
2. Kiaušinius, medų ir cukrų gerai išmaišome, kol cukrus ištirpsta ir kiaušiniai truputį suputoja. Tai užtrunka apie 3 minutes.

3. Į kiaušinių ir medaus masę suberiame miltus ir kepimo miltelius. Maišome tik tol, kol nelieka sausų miltų.

4. Prikaistuvyje pakaitiname pieną su aliejumi, kol pieno paviršius tampa nebelygus, su mažais burbuliukais.

5. Karštą pieno ir aliejaus mišinį dalimis įmaišome į miltų ir kiaušinių masę.

6. Bananą supjaustome riekelėmis, o slyvas skiltelėmis ir įmaišome į tešlą.

7. Orkaitę įkaitiname iki 180 C. Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Supilame tešlą. Kepame apie 1 val. - 1 val ir 10 minučių, tai priklauso nuo orkaitės. Jei norite patikrinti ar keksas iškepęs, į vidurį įsmeikite medinę lazdelę. Jei lazdelė švari, keksas iškepęs, jei truputį aplipusi, dar palikite kepti. Atidarinėjant orkaitės dureles ir tikrinant kepinį, išleidžiate šilumą, todėl dureles darinėkite, tik kai būtina.

8. Skanaujame arba dovanojame, kaip šį sykį padarysiu aš:) Būtina pjaustyti dar karštą, kitaip bus ne minkštas, o drėgnas pyragas. Taigi, ištraukus iš orkaitės, po kokių 10-15 minučių ir nieko nelaukus ragaujam ;)