Vaizdas į vasarą, muziką ir draugystę

Mano vasara pilna maudynių, naktibaldžiavimų ir žemuogių. Vasara pilna debesų, net John Lubbock rašė: "Poilsis nėra tinginiavimas. Vasarą gulėti žolėje, besiklausant vandens čiurlenimo, ar stebėti plaukiančius debesis visai nėra laiko švaistymas".

Viduje lengvumas, panašiausias į pienės pūką - mano širdis pilna drungnų vakarų, o galva - veikimų, kas užeina, bei meilės žodžių. Kartais užuot važiavusi, vaikštau miesto gatvėmis ir plečiasi lengvumo jausmas, regint tuštėjantį miestą.

Ir, žinoma, truputis muzikos:

1. Daft Punk - Get Lucky 

2. Lana Del Rey - Summertime Sadness

3. St. Vincent - The Strangers

4. Matthew Ryan - Follow The Leader

5. Ryan Adams - Desire

    

Dabar geriu prie atidaro lango šaltą mėtų arbatą ir pro jį matau, kaip medžiose karstosi kiemo vaikai. Kažkada labai norėjau turėti namelį medy. Iš tiesų, norėčiau ir dabar - virš upės miške. Sėdėčiau sau aukštai, pavargusi nuo žemuogių rinkimo, po manim plauktų ir plauktų upės vandenys, o mano žmogus užneštų keletą glėbių malkų vakaro židiniui. Aš iškepčiau pačių skaniausių varškės blynelių, kuriuos išmokau gaminti iš Viktorijos. 

Daugiau nei pažįstamos su Viktorija pasidarėm, kai ji vieną vėlyvą praėjusių metų birželio popietę pakvietė mane į Aistės Smilgevičiūtės ir grupės "Skylė" koncertą Kauno pilies prieigose. Po keturių darbo dienų - mažąjį savaitgalį, man kaip tik norėjosi ištrūkti iš užsisukusio rutinos rato. Todėl net nedvejodama sutikau. O kad su Viktorija susidraugausime, supratau, kai prieš koncertą gaminome baklažanų suktinukus, įdarytus varške, agurkais ir lašiša. Atrodė, kad tai esame darę šimtus kartų. Dabar, praėjus metams nuo tos dienos, galiu pasakyti, jog mūsų draugystės stiprybė glūdi meilėje naminiam maistui ir laisvėje, teikia tokį atlygį, kurio neįvertinsi jokiais pinigais ir yra lengvabūdiškai aplaistyta ne vienu buteliu vyno. Ir, taip, joje labai svarbų vaidmenį vaidina varškės blyneliai.

Šie blyneliai - stebuklingai lengvi, minkštučiai, tokie tikrai vasariški ir labai labai skanūs. Juos galima valgyti vienus ar su trintomis uogomis ir šlakeliu kondensuoto pieno. Aš jau dabar jų pasiilgau...

2 pusryčiautojams reikės

250 g pusriebės varškės (aš dažniausiai naudoju Rokiškio naminę varškę)

3 valgomųjų šaukštų cukraus

2 didelių kiaušinių

Nedidelio žiupsnelio druskos

1/3 puodelio jogurtinės grietinės (puodelio talpa 250 ml)

90 g miltų

Augalinio aliejaus kepimui

Varškės blyneliai

1. Varškę ištrinkite šakute. Įmaišykite į varškę cukrų ir druską. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Į varškės masę įmaišykite trynius.

2. Kai gerai įmaišysite trynius, supilkite grietinę ir išmaišykite. 

3. Suberkite miltus, maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų.

4. Baltymus išplakite iki putų, atsargiai įmaišykite į tešlą. Leiskite tešlai pastovėti 5-10 minučių, tada įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus kepkite blynelius ant vidutinės ugnies. 

Jei man kartais pasidaro liūdna...

Jei man kartais pasidaro liūdna... vietoj to, jog svarstyčiau kodėl ir kaip pralinksmėti, aš tiesiog leidžiu sau išgyventi liūdesį. Dažniausiai nebūna nieko, kas padėtų man jaustis geriau, išskyrus supratimą, kad esu gyva ir dėkingumą už visus jausmus, kuriuos patiriu. Neskubu nuslopinti tamsių jausmų, duodu sau laiko pabūti juose, verkiu, kartais rašau ilgus laiškus, kurių taip ir neišsiunčiu adresatams.

Kiekviena skaudi gyvenimo patirtis, nuo kurios nesislėpiau, su kuria susirėmiau akis į akį, apdovanojo naujomis idėjomis, vidine stiprybe, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Nėra nieko, ko nebūtų įmanoma įveikti - egzistuoja būdai, kuriais pasiekiami išėjimai iš visų gyvenimo labirintų: reikia tik valios ir tikėjimo. Kai mes sakome, jog kito kelio nėra, tai dažniausiai būna tik patogus būdas nieko nesiimti. Nesvarbu, kaip norėtume, jog atskristų Superman‘as ir mus išgelbėtų, viską reikia suimti į savo rankas. Taip, tas mažytes, bet stiprias rankas. Tai tikrai padeda.

Šią vasarą renku draugų, pažįstamų ir kitų puikių mane supančių žmogeliukų mėgstamiausių uogienių receptus. Štai stiklainiai su geriausia Elenos braškių ir rabarbarų uogiene jau paslėpti rūsy. Ją nuostabu valgyti su keptais varškėčiais, bet taip pat tinka su avižine koše, jogurtu ar blynais. Verdant šią uogienę, svarbu prisiminti, jei jūsų braškės nėra itin gerai prinokę, medaus reikės šiek tiek daugiau - būtinai paragaukite, jei reikia, įdrėbkite vieną kitą šaukštelį. Kitos nurodytos šios uogienės sudedamosios dalys tokios, pagal kurias gamina mieloji Elena. Nieko nekeičiau, išskyrus patį uogienės virimo procesą. Labai rekomenduoju išbandyti šią ne vieną pagyrą pelniusią uogienę. Ji tiesiog ima ir dingsta iš stiklainiuko, vos jį atsukus. Nemeluoju... Taigi, pati geriausia Elenos braškių ir rabarbarų uogienė jūsų dėmesiui :) 

1 litrui ir 250 ml uogienės reikės:

400 g rabarbarų
600 g braškių
500 g uogienių cukraus
1 vanilės ankšties
1-2 valgomųjų šaukštų medaus

Geriausia Elenos braškių ir rabarbarų uogienė

1. Nuplaunu, jei reikia, nulupu ir supjaustau mažais gabalėliais (0,5 cm. storio)rabarbarus, nuplanu braškes, supjaustau į 4 dalis, užberiu cukrumi ir palieku vėsiai 12-16 valandų, kad išsiskirtų sultys.

2. Tada rabarbarus ir braškes su visomis sultimis suverčiu į didelį prikaistuvį, išmaišau, užverdu, įmetu išskobtas vanilės sėklytes ir vanilės ankštį ir maišant verdu ant nedidelės ugnies 10 minučių. Nukeliu nuo ugnies, palieku atvėsti iki kambario tamperatūros, vėl užverdu ir maišant verdu 10 minučių. Ir vėl palieku atvėsti. Taip pakartoju dar 2 kartus. Virdama paskutinį - ketvirtą kartą, įmaišau medų.Ištraukiu vanilės ankštį.

3. Dar karštą uogienė supilstau į stiklainius, uždarau. Stiklainius apverčiu, šiltai apkloju ir palieku taip per naktį.

P.S. O kokia uogienė geriausia Jums?

Rabarbarų uogienė rozmarinų mylėtojams

Tada buvau apie penkerių metų. Vienintelis būdas, kaip naudojau rabarbarų lapkočius dideliais žaliais lapais – vėdintis, žaidžiant princeses. Sodas, nuo gatvės uždengtas aukštais aronijų krūmais ir „apstatytas“ krūmų „foteliais“, tapdavo įsisvajojusia užburta karalyste. Nuoširdžiai ja tikėjau. Vieną lapkotį nulauždavau sesei, kitą - Kristinai ir dar vieną sau. Milžiniškos „vėduoklės“ suardydavo ramų ir kaitrų birželio popiečių orą. Mes vilkėdavome margas sukneles, o susivėlę plaukai priminė karūnas.

Kai buvau aštuonerių – devynerių metų, pirmą kartą, vedama smalsumo, paragavau rabarbaro. Krikšto mama į plačią lėkštę pripylė cukraus, nulupo du lapkočius, susmulkino juos į kelias dalis, padažė viena gabalėlį į cukrų ir padavė man atsikąsti. Žiūrėjo ir šiepėsi, kaip atsargiai kramtau, po to jau pati dažiau ir su malonumu graužiau. Iki šiol esu dėkinga krikšto mamai už tai. Ir dar už sumuštinius su naminiu sviestu ir naminiais raudonųjų serbentų drebučiais, už šiltą pieną iš molinio ąsočio ir už plaktą grietinėlę su šviežiomis sodo uogomis.

Praeitą vasarą vieną po kito kepiau rabarbarų pyragus. Kai nejučia, vos ištraukus iš orkaitės, (dar karšti) jie išgaruodavo iš lėkščių, kai norėdavosi jų paragauti vėl, nes ant liežuvio galiuko tupėjo tirpstančio skonio prisiminimas, kai netikėtai nemėgstantys saldumynų žmonės paprašydavo pyragų receptų, o kiti atnešdavo glėbį rabarbarų, nebuvo kito pasirinkimo - tik kepti, dalintis ir šypsotis tiek lūpomis, tiek akimis, tiek širdimi.

Šiandien mano virtuvė kvepia rabarbarų ir rozmarinų uogiene. Užtrunka šiek tiek laiko ją išvirti, bet gintarinė uogienės spalva ir gardus tirštumas to verti. Receptas štai toks: nuplaunu, jei reikia, nulupu ir supjaustau mažais gabalėliais 1 kilogramą rabarbarų, užberiu 500 g - 700 g cukraus ir palieku 16 valandų, kad išsiskirtų sultys. Tada rabarbarus su visomis sultimis suverčiu į didelį prikaistuvį, išmaišau, užverdu, įmetu keletą rozmarinų šakelių (apie 5 g)ir maišant verdu ant nedidelės ugnies 10 minučių. Nukeliu nuo ugnies, palieku atvėsti iki kambario tamperatūros, tada ištraukiu rozmarinų šakeles, nes man patinka vos vos juntamas rozmarinų aromatas,  vėl užverdu ir maišant verdu 10 minučių. Ir vėl palieku atvėsti. Taip pakartoju dar 2 kartus. Virdama paskutinį - ketvirtą kartą, įmaišau 50 g medaus. Dar karštą supilstau į stiklainius, uždarau. Stiklainius apverčiu, šiltai apkloju ir palieku taip per naktį.
Man ši uogienė pati skaniausia su varškės sūriu.

Apie meilę ir rūgštynių sriubą

Šią vėlyvą birželio sekmadienio popietę pasikalbėkime apie meilę. Apie tikriausiai patį rizikingiausią jausmą, kurį įsileidus į širdį, ši gali likti sudaužyta. Todėl, aišku, kad paprasčiausias būdas išvengti širdies skausmų, nieko į ją neįsileisti. Pasinerti į darbą, į pomėgius, į skubėjimą, o su žmonėmis bendrauti tik paviršutiniškai, niekam neatveriant savo sielos ir nedovanojant šilumos. Tiesa, taip po devyniais užraktais paslėpta širdis lieka saugi, jog niekas jos neprisijaukins, po to nepaliks ir nesužeis, bet... ji pasikeičia ir pakeičia žmogų. Į abejingą, šaltą ir nežinantį, dėl ko jis egzistuoja, dėl ko stengiasi, dėl ko ryte pabunda, o vakare užmiega. Lieskite sau įsimylėti. Gyvenimą. Save. Kitą žmogų. Kaip sakė R. Tagorė: "Jeigu uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų". 

  

Kodėl apie tai rašau? Nes visas gyvenimas iš tiesų sukasi apie meilę, kartais atvirą, kartais paslėptą tarp eilučių. Apie tą jausmą, dėl kurio pasielgti gali net visiškai kvailai. Apie tą jausmą, kuris įkvepia kurti, atrasti save iš naujo ir tuo pačiu metu apakina. Apie tą jausmą, kai kartu verdant rūgštynių sriubą, atrodo, lyg kurtum kažką stebuklingo, o, ragaujant ją iš vieno dubenėlio, suvirpa visas kūnas.

4 valgytojams

Patiekimui: 4 kiaušinių, grietinės

100 g šviežių rūgštynių
1 vidutinio dydžio svogūno
1 didelės morkos
1 saliero stiebo
2 valgomųjų šaukštų sviesto
200 g viščiuko krūtinėlės, be odos ir kaulų
1200 ml vištienos sultinio
2 vidutinio dydžio bulvių
2 lauro lapelių
8 juodųjų pipirų žirnelių
1 valgomojo šaukšto su kaupu susmulkintų šviežių krapų
1 valgomojo šaukšto su kaupu susmulkintų šviežių petražolių
1 česnako skiltelės
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Rūgštynių sriuba

1. Svogūną nulupkite ir supjaustykite mažais kvadratėliais. Morką nuskuskite ir sutarkuokite. Saliero stiebą susmulkinkite griežinėliais.

2. Prikaistuvyje ištirpinkite sviestą, suberkite svogūną, pakepkite maišant keletą minučių, po to suberkite salierą irgi pakepkite keletą minučių. Suberkite morkas ir kepkite maišant, kol suminkštės.

3. Viščiuko krūtinėlę sumalkite, suberkite pas daržoves ir pakepkite apie 5-7 minutes, vis maišant.

4. Supilkite sultinį, suberkite nuluptas ir smulkiai susmulkintas bulves, įmeskite lauro lapelius ir juoduosius pipirus, išmaišykite. Virkite, kol bulvės suminkštės.

5. Rūgštynes nupilkite verdančiu vandeniu, po to pakiškite po lediniu vandeniu, nusunkite ir susmulkinkite. Kai bulvės suminkštėja, suberkite rūgštynes. Po penkių minučių suberkite krapus, petražoles ir susmulkintą česnako skiltelę. Išmaišykite ir pavirkite dar 5 minutes. 

6. Paragaukite, ar netrūksta druskos, paskaninkite maltais juodaisias pipirais. Patiekite su grietine ir susmulkintais kietai virtais kiaušiniais, apibarstant šviežiais krapais.

P.S.: Kartais viščiuko krūtinėlės nemalu, o tiesiog supjaustau mažais gabalėliais, todėl, jei neturite mėsmalės, siūlau išbandyti šį variantą. 

Apie vieną jazminais kvepiančią dieną rojuje

Dangus prisagtytas baltų purių debesų it vatos gumulėlių, pro kuriuos plačiais kuokštais kyšo saulės šiaudai. Kažkada vienas žmogus mane švelniai vadino Šiaudinuke. Mano žvilgsnis įklimpsta į debesis - gal ant vieno iš jų krašto sėdi toks pat baltas, kiek susivėlęs angelas ir mataruoja basomis kojomis. Pajuntu, kaip siela ilgisi obelų pavėsio, maudynių upelyje ir ilgų pasivaikščiojimų smėlėtais miško takais. Susikraunu daiktus ir keliauju į traukinių stotį. Gal ir manęs lygiai taip pat stipriai kažkas pasiilgo...

Mama kaip visada nesustodama bėgioja po namus: pirma, apkabina, myluoja, tada pjausto salotas, paskui ravi daržą. Tėtis vėl pirmasis pasiūlo idėją vėlyviesiems pusryčiams ir atneša iš daržo puokštę žeme kvepiančių krapų. Visi šeimoje žino, koks tobulas jo po orkaite keptas omletas – neperkepęs, su teisingu kiekiu karamelizuotų svogūnų žiedų, gaiviomis pomidorų skiltelėmis ir gera sauja priekoninių žolelių. Imuosi lupti svogūnus, mano žmogus iš lauko virtuvėlės atneša dubenį kiaušinių, kuriuos anksti ryte atsargiai surinko močiutė. Kartais tėvams truputį pavydžiu gyvenimo kaime, ypač kai tenka parduotuvėse pirkti „netikrus“ kiaušinius ar „netikras“ salotas.

Suskamba laikmačio signalas, omletas išdidžiai išsipūtęs ir apskrudęs, stveriu keptuvę be pirštinių it kokia super moteris, kuri nejaučia karščio, ir nusideginu delną. Kai po lediniu vandeniu pakišu perštinčią ranką, dar sykį įsitikinu, kad tikrai tikrai nesu super moteris.

Sode priešais stalą, kurį užtiesiame staltiese ir nukrauname vaišėmis, žiedus skleidžia įsimylėjęs ir kupinas užuojautos senasis jazminas.  Kai dar buvau Šiaudinukė, skindavau jo žydinčias šakeles ir nešdavau draugams – nuo jazmino žiedų jų namai kvepėdavo migdolais ir saldymedžiu lyg saldainių fabrike. Dabar jazminų krūmo niekas nelaužo – suvešėjęs, išsikėtojęs.

Staiga ima dulkti ramus lietus, vėsindamas įkaitusį popietės orą. Ant odos suspindi mažyčiai šalti lietaus lašai. Stalą patraukiame po plačiu kaštonu vainiku. Kažkur kaime kažkas klausosi muzikos ir ji lėtai plaukia šlapiame ore. Pradedame žaisti protmūšį - laikas lėkte pralekia. Vakarienei - šašlykai ir žuvis. Bei daug nuoširdžių pokalbių. Buvo puiku ir gera, kažko šiek tiek ilgu,ypač, kai jazminų krūmas ištirpo nakties tamsoje ir šalia trumpam prisėdo praeitis.

Morkų salotas be majonezo ir česnako, o su aliejaus ir citrinos sulčių užpilu atradau palyginti neseniai. Moteris, pas kurią prieš pora metų pirkau morkas, sužinojusi, jog pietums gaminsiu morkų salotas, pasakė:"Turi paragauti morkų salotų su saulėgrąžomis ir alyvuogių aliejumi". Kai kelis kartus iš savo žmogaus gavau užsakymą pagaminti šių salotų, supratau, kad jos mūsų namuose įsitvirtino ilgam.Turbūt net nereikia sakyti, kad jos iš tiesų gardžios.Tiesa, jei netyčia neturite ar nemėgstate mandarinų, galite juos pakeisti vidutinio dydžio obuoliu - dieviška! Labai tinka valgyti apsiniaukusiomis popietėmis.

2 didelėms porcijoms reikės:

2 didelių morkų
2 didelių mandarinų
1/4 saliero gumbo
3 valgomųjų šaukštų išlukštentų saulėgrąžų
1 didelio mėtos lapelio + kelių lapelių papuošimui
4 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 valgomųjų šaukštų citrinos sulčių
2 arbatinių šaukštelių skysto medaus
Druskos

Be galo gardžios morkų, salierų ir mandarinų salotos

1. Morkas nuskuskite ir sutarkuokite šiaudeliais. Mandarinus nulupkite, supjaustykite skiltelėmis, po to mažais gabalėliais. Saliero šaknį nulupkite ir sutarkuokite šiaudeliais. Susmulkinkite mėtų lapelį, sudėkite į dubenį pas morkas, mandarinus ir salierus, išmaišykite. 
2. Saulėgrąžas suberkite ant salotų. Į mažą stiklainį įpilkite alyvuogių aliejų, įspauskite citrinos sulčių, įdėkite medaus, stiklainį uždarykite ir gerai pakratykite, kol gausite vientisą padažą.
3. Užpilkite padažą ant salotų, įberkite žiupsnelį druskos, gerai išmaišykite ir nedelsdami valgykite. 

"You can't ask Why about love!"

Pažįstu net keletą žmonių, kuriems vaikystėje patikdavo ardyti daiktus - laikrodžius, radijo aparatus ir pan., kad suvoktų, iš ko tie daiktai susideda. Daugelis iš jų tų daiktų taip ir nesurinkdavo atgal, likdavo keletas atliekamų detalių, kaip įprasta tokiose istorijose. Kartais mes visi tampame panašiais mažais gyvenimo ardytojais, bandome viską išsiaiškinti iki mažiausių smulkmenų, tačiau, kai reikia viską sudėlioti atgal į savo vietas, jau nebemokame. Kai L. Tolstojaus knygoje "Ana Karenina" Vronskis prisipažįsta, jog myli Anną, o ši paklausia kodėl, jis atsako: "Negalima klausti apie meilę Kodėl!" Iš tiesų, kartais kai kuriuos dalykus gyvenime ir reikia palikti, uždengtus paslaptimi, nebandyti atsakyti Kodėl. Kaip ir daiktus, taip ir santykius, svajones, tikslus galima sulaužyti, nors jų net nereikėjo taisyti. Kartais reikia tiesiog pasikliauti širdimi. Juk gyvenime visgi svarbiausia, ką jaučiame: ar esame iš tiesų laimingi. Dabar pats metas atradimams, klaidoms, nuotykiams bei patyrimams, išgyvenant juos, per daug visko neanalizuojant, kad liktų laiko pasidžiaugti.

Pastebėjau, kad patys įsimintiniausi ne tie įvykiai, kurie kruopščiai suplanuoti, o tie, kurie nutiko beveik arba visai savaime. Kaip tik prisiminiau vieną apniukusį vakarą, kai susitikome su Aušra ir netikėtai atsidūrėme supynėse, po to apžvalgos rate. Buvo įdomu ir gera. Ir visiškai nereikėjo žinoti, kas bus, pakako leistis į nuotykį...
Grįžus namo tą vakarą viriau žirnelių sriubą. 

Trinta žirnelių sriuba - viena puikiausių pavasario ir vasaros sriubų, ypač dėl spalvos ir dėl to, jog ji skani tiek karšta, kai už lango lyja, tiek šalta, ką tik ištraukta iš šaldytuvo, kai užeina karščiai. Dažniausiai verdu trintą žirnelių sriubą su mėtomis, bet mano žmogus labiau mėgsta šią - su kiaulienos šonine. Nesvarbu su kuo būna sriuba, visada pasiskrudinam čiabatos riekelių, dažom jas į sriubą - skaniau nebūna.

Manau, šią sriubą pavyks lengvai išvirti visiems per 20-30 min., net jei anksčiau niekada neteko gaminti sriubos. Taigi, ji nuostabi, kai po ilgos ilgos dienos norisi kažko naminio, jaukaus ir greitai. Ir žinokite, jei neturite kiaulienos šoninės, neatsisakykite išsivirti šios sriubos, skonis bus lengvesnis, kiek saldesnis, bet vis tiek tikrai geras. Aš kartais virdama visai paprastą žirnelių sriubą įberiu pusę šaukštelio cinamono dėl aromato. Pastaruoju metu esu itin susižavėjusi cinamonu ir kardamonu "rimtuose maistuose". Arba įmaišau vieną kitą jogurto šaukštelį.Siūlau išbandyti įvairiausius variantus.    

4 porcijoms reikės:

1 saliero stiebo
1 vidutinio svogūno
2 česnako skiltelių
100 g šaltai rūkytos kaimiškos kiaulienos šoninės arba, jei norite švelnesnio varianto - virto kiaulienos kumpio
2 valgomųjų šaukštų sviesto
1 ir 1/2 vištienos ar daržovių sultinio, geriau ekologiško, kubelių
500 g šaldytų žirnelių
700 ml verdančio vandens (iš virdulio)
Šviežiai maltų juodųjų pipirų, druskos

Trinta žirnelių sriuba su kiaulienos šonine

1. Salierą supjaustykite plonais griežinėliais. Svogūną nulupkite ir supjaustykite stambokais kvadratėliais. Česnaką supjaustykite itin plonai.Smulkiai supjaustykite šoninę.

2. Užkaiskite prikaistuvį ant vidutinio karščio ugnies ir sudėkite sviestą. Suberkite visas susmulkintas daržoves, šoninę, išmaišykite ir pridengę dangčiu troškinkite apie 10 min. Vis pamaišant.

3. Kai praeis 10 min., sultinio kubelius sutrupinkite į prikaistuvį su daržovėmis ir užpilkite 700 ml verdančio vandens. Gerai išmaišykite. Sudėkite žirnius, geriausiai neatšildytus. Sriubą išmaišykite ir užvirkite. Virkite ant nedidelės ugnies dar 10 min.

4. Po 10 min. nukelkite prikaistuvį nuo ugnies. Paskaninkite juodaisiais pipirais ir druska, jeigu reikia. Plakikliu sutrinkite sriubą. Skanaukite :)