Jei tik dažniau nustotume žvalgytis aplinkui ir atkreiptume dėmesį į tai, ką turime, pastebėtume, kad taip paprasta rasti laimę, jos neieškant. Jei tik dažniau nustotume atsiprašinėti už tarp šonkaulių ir nuostatų įkalintas laukines širdis ir leistume joms riaumoti, pajustume, kad niekas, visiškai niekas, negali mūsų sustabdyti, siekiant savo svajonių.
Galime visą dangų ištapetuoti tyliais norais ir apsimesti kažkuo kitu, nei esam, bet ateina tokia diena, kai reikia išdrįsti būti jautriems mažoms gyvenimo akimirkoms ir nesigėdyti dalykų, dėl kurių mūsų keistuolės sielos tampa laimingos. Išdrįsti būti tikrais, aistringais, nuoširdžiais, žaismingais, naiviais, mylinčiais ir mylimais, atsiribojant nuo teisinga, reikia, būtina. Vardan ko mes atsisakome savęs, savo veido ir savo gyvenimo? Vardan ko slepiamės už kaukių? Žinot, man viskas būna tvarkoj tada, kai išgirstu žodžius, kad į mane niekas rimtai nežiūrės, jei būsiu tokia gyva ir kintanti.
Galime visą dangų ištapetuoti tyliais norais ir apsimesti kažkuo kitu, nei esam, bet ateina tokia diena, kai reikia išdrįsti būti jautriems mažoms gyvenimo akimirkoms ir nesigėdyti dalykų, dėl kurių mūsų keistuolės sielos tampa laimingos. Išdrįsti būti tikrais, aistringais, nuoširdžiais, žaismingais, naiviais, mylinčiais ir mylimais, atsiribojant nuo teisinga, reikia, būtina. Vardan ko mes atsisakome savęs, savo veido ir savo gyvenimo? Vardan ko slepiamės už kaukių? Žinot, man viskas būna tvarkoj tada, kai išgirstu žodžius, kad į mane niekas rimtai nežiūrės, jei būsiu tokia gyva ir kintanti.
Bet man ir nereikia griežtumo, tvarkingo sustabarėjimo, nepažeidžiamo įvaizdžio ar aukštų pozicijų, aš tik noriu išgręžti gyvenimą sausai, išreikšti save, užkopti į aukštą patyrimų kalną, o tada į dar aukštesnį. Noriu, kad viduje būtų ramu ir gera, jog neišdaviau savęs dėl spalvingų kitų sukurtų paveikslėlių, kaip turi atrodyti teisingas suaugusio žmogaus gyvenimas.
Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė: „Tai žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs."
O dabar über-super-duper skanios (pastiprintos trešnėmis, jei tik norisi, jei sode nuo prisirpusių uogų linksta medžių šakos ir yra laiko kauliukams išiminėti) ryžių dribsnių košės receptas! Naiviems, žvaliems, įkvepiantiems rytams, nes kalnus verčiančios energijos ši košė suteikia bent kelioms valandoms į priekį, o išverda per mažiau nei 10 minučių nuo to momento, kai į prikaistuvį supili vandenį.
Ir dar man smalsu, kokias košes vasarą verdate Jūs?
Ir dar man smalsu, kokias košes vasarą verdate Jūs?
2 valgytojams reikės:
140 g ryžių dribsnių (1 puodelio, kurio talpa - 250 ml)375 ml pieno (1 puodelio su puse)
375 ml vandens (1 puodelio su puse)
1 šaukšto medaus
1/8 arbatinio šaukštelio druskos
1 puodelio trešnių, išimtais kauliukais (galima keisti kitomis mėgstamomis uogomis)
Pieniška ryžių dribsnių košė su trešnėmis
1. Ant vidutinės ugnies užvirkite vandenį ir pieną. Į verdantį vandenį ir pieną suberkite druską, sudėkite medų ir vėl užvirkite.
2. Suberkite ryžių dribsnius, trešnes, išmaišykite kuo vienodžiau, užvirkite, sumažinkite ugnį iki mažos ir, vis pamaišant, bet ne per dažnai, virkite 5 minutes.
3. Nukelkite puodą nuo ugnies. Uždenkite ir palikite 3-5 minutėms išbrinkti. Praėjus keletui minučių, galima imti ragauti. Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą