Mukatanas: Tradiciniai kepti varškėčiai

Varškėčiai, užminkyti iš varškės, kiaušinių ir miltų, tikrai nėra joks atradimas. Jei egzistuotų kultinis vaikystės patiekalas, perduodamas iš kartos į kartą, apipintas emocijomis ir prisiminimais, tai be abejonės būtų varškėtukai. Jie yra gyvas įrodymas, kad paprasti produktai, įdėjus meilės ir dėmesio, gali transformuotis į nepaprastą, stebuklingą maistą ir tam nereikia jokių globalių ingredientų. Kalbant apie varškėtukų valgymą, žmonės kartais nevalingai paiso prietarų, jog tai miltų, cukraus, riebalų ir, apskritai, kalorijų bombos, plaukiojančios uogienės ir grietinės jūrose. Tai visiška netiesa. Užtenka žinoti vos kelias paprastas taisykles, kaip tinkamai iškepti varškėčius, ir įdėti šiek tiek pastangų.

Pagrindinė varškėčių kepimo taisyklė - nedidelis kiekis kiaušinių ir miltų (geriausia šviesių speltų miltų), tik tiek, kad sutvirtintų tešlą. Teisingai užmaišyta varškėčių tešla turi būti limpanti prie rankų.

Antra taisyklė - neįsijausti saldinant tešlą, jog saldikliai neužgožtų natūralios varškės skonio, be to jie skystina varškę, dėl ko gali prireikti daugiau miltų (žr. pagrindinę taisyklę).

Trečia taisyklė - gerai įkaitinta keptuvė ir šiek tiek mažesnė nei vidutinė ugnis, kad kepdami varškėčiai apsigaubtų tvirta plutele ir neišskystų į šalis, bet ir kad greitai neskrustų/nedegtų.

Ketvirta taisyklė - į keptuvę nėra būtina pilti daug aliejaus, užtenka nedidelio šaukštelio apkepimui, po to tereikia varškėčius pašauti į orkaitę, kad galutinai iškeptų.

Pats gaminimas paprastas - kuo sausesnę varškę sumaišai su medumi ir druska, gerai pertrinat šakute (galima tai padaryti ir rankiniu blenderiu). Įmuši kiaušinį, išmaišai, suberi miltus, taip pat išmaišai (būtinai šaukštu ir tik šaukštu), kol nebelieka sausų miltų ruožų. Pakabini tris šaukštus lipnios tešlos į drėgnus delnus, vos vos pavoliuoji miltuose, suformuoji 1,5-2 cm storio paplotėlį ir kartoji procesą nuo pradžių. Suformuotus varškėčius apkepi gerai įkaitintoje keptuvėje šlakelyje aliejaus, o tada dešimčiai minučių pašauni į orkaitę. Taip paruošti varškėčiai iškepa minkšti, pasipūtę, neprisigėrę daug riebalų, neapdegę, panašūs į pyragėlius. Tiems, kurie dar neturi savo laiko patikrinto varškėčių recepto, nuoširdžiai rekomenduoju šį, pagal kurį varškėčius kepu jau beveik 10 metų.

Iškepusius varškėčius sudėkite į lėkštę, o dar geriau paserviruokite su uogomis bei medumi saldintu jogurtu, tada neškite į stalą ir stebėkite, kaip varškėčiai išgaruoja iš lėkštės, nes taip nutinka visada ir nutinka labai greitai. Jie yra purūs, aukšti, minkšti, bet tuo pačiu drėgni, ne per saldūs, sodraus skonio - ragaujant pajusite ir sūrumo, ir šiek tiek lengvos varškiškos rūgštelės. Paskutiniuoju metu gana dažnai kepu šiuos varškėčius - kone kiekvieną sekmadienį, paprastai iš dvigubo ar net trigubo varškės kiekio, nesuvalgytus dedu į šaldytuvą darbo savaitės pusryčiams ar vakarienėms. Mes juos mėgstame ir atvėsusius, kai valgomi paprasčiausiai paėmus į ranką.