Sveikuoliškas trupininis braškių pyragas. Ypač skanus

Dienos ir vėl prasideda taip pat: įsispiriu į sportinius batelius ir pirmyn! Tik atstumai kol kas trumpesni. Akylai saugau kojas. Grįžusi po pabėgiojimo, išsiverdu mėtų arbatos, o saulė lėtai košiasi į kambarius lyg pro marlę į kriauklę kapsintis varškės skystis. Ir jau būna rytų, kai jaučiu, kaip įsibėgėja vasara. O užvakar, nusprendusi kad atėjo laikas atidaryti braškių sezoną, iš turgaus namo parsigabenau net keletą kilogramų braškių. Kartu su jomis ir naujo įkvėpimo.  

Paėmiau gerą saują nuplautų braškių, sutraiškiau jas šakute su šlakeliu skysto medaus, užpyliau migdolų pienu ir išsinešiau į balkoną. Dabar jame smagu. Braškių mutinys primena daug karštų vasarų, daug sauso šieno vežimų. Kartais užsinoriu spragtelti pirštais ir atsidurti keletui minučių praeityje. Pabūti keliautoja laiku. Braškių mutinys primena ir mano dieduką, iš kurios išmokau jį gaminti. Kai atsivalgau šviežių braškių ir šviežių braškių su pienu, kepu trupininį jų pyragą. Ir vakar kepiau.

Tik paskui, kai ant pyrago uždėjau kaušelį bananinių ledų ir klampios tirpstančių ledų srovės ėmė merkti trupinių sluoksnį ir maišytis su karštomis sultingomis braškėmis, susimąsčiau, kad pyragų valgytojus galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie dievina saldžius trupinius, ir tuos, kuriems geram trupiniuočiui reikia storo uogų ar vaisių sluoksnio. Man labiausiai prie širdies - viduriukas, kai trupiniai būna kiek sudrėkę burbuliuojančiomis minkštų uogų sultimis, o traškus vien pats viršus.    

Kas yra krovęs braškių skilteles, apsivėlusias medumi ir vanilės ankšties sėklytėmis į kepimo indą, uždengęs jas tarp pirštų sutrintais trupiniais ir nekantriai laukęs, kol šie iškeps iki aukso spalvos, o paskui užtupdęs šaukštą ledų ir iškabinęs trupininį vienu prisėdimu - puikiai supranta, apie ką aš čia kalbu. Kas ne - būtinai išbandykite. Pageidautina liepomis kvepiantį sekmadienį, pamiegojus pietų miego.

Tai apie vasarą tarp liežuvio ir gomurio simfoniją grojantis trupininis braškių pyragas. Patogiai atsiloškite kėdėje, suvalgykite kupiną šaukštelį ar du ir užsimerkite, net nepajusite, kaip imsite niūniuoti apie nuo saulės nuraudusius žandus, apie nostalgišką nupjautos žolės kvapą, apie lakstymą gatvėmis, pievomis bei parkais nuo aušros iki sutemų ir šiltas naktis. Kartais su truputį per daug naktipiečių ir per mažai sapnų.

Kalbant buitiškiau, šitas trupininis pyragas iš daugybės kitų panašių pyragų išsiskiria tuo, kad jam paruošti nereikia nei kvietinių miltų, nei cukraus, nei sviesto. Taip, taip, be sviesto, bet su kvapniuoju kokuso aliejumi. Kvietinius miltus čia pakeičia malti migdolai, kokoso, ryžių ir grikių miltai, o cukraus saldumą atperka medus.
 

Paprastai šį mandrą trupiniuotį valgome vėlyviesiems vasaros savaitgalio pusryčiams ar popietiniam užkandžiui, ant viršaus užsidėję kelis šaukštus avižų grietinėlės. Mano žmogus vis negali nesistebėti, kad sviesto ir kiaušinių jame nė kvapo, ir susilaikyti nekartojęs trupiniuočiui pagyrų, o aš, kai namuose būnu viena, gaminu jį ir vakarienei. Dažnai vienišaujant kažką sveiko, bet saldaus ir tenoriu kepti. Doroju karštutėlį - nesijausdama nei kiek nusidedanti, su vienu kitu dosniu šaukštu ekstra bananinių ledų.

Šį receptą, kaip ir daugelį kitų mano mėgstamiausių ir dažniausiai gaminamų, galima keisti, kaip tik širdis geidžia. Pasakysiu, kad variacijos gali būti įvairiausios. Apskritai, užsimaniusi ko nors skanaus čia ir dabar, pastebiu, kad tokiais momentais fantazijai ribų nelieka. Pavyzdžiui, kai neturiu migdolų miltų arba laiko juos malti, gerai tinka ir migdolų drožlės: su jomis trupiniuotis būna šiek tiek traškesnis ir įvairesnės tekstūros.

O kai migdolų neturiu jokia forma, tinka ir iš lukštentų saulėgrąžų pasigaminti miltai arba avižiniai dribsniai. Neturėdama kokosų aliejaus, vietoje jo keletą kartų esu įpylusi rapsų aliejaus, aišku, nebūdavo taip maistinga ir kvapnu, bet - valgoma ir tikrai skaniai. Taigi, turbūt nereikia nei sakyti, kad receptas ypač tinka nuotykių ieškotojams. Kaip jau rašiau, išbandykite. Nors kartą - neabejoju, kad po to šį gardėsį kepsite dar ne kartą.  

2 valgytojams reikės:

Braškių sluoksniui reikės:
450 g braškių
25 g skysto medaus
1 vanilės ankšties

Trupinių sluoksniui reikės:
40 g rupių ryžių miltų (galima keisti kvietiniais miltais)
10 g grikių miltų (galima keisti kvietiniais miltais)
50 g migdolų miltų (galima keisti migdolų drožlėmis)
30 g kokosų miltų (galima keisti kokosų drožlėmis)
1/3 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
40 g skysto medaus
40 g šalto spaudimo kokosų aliejaus (galima keisti sviestu arba aliejumi)

Ekstra bananiniams ledams reikės:
Gerai sunokusių bananų

Sveikuoliškas trupininis braškių pyragas. Ypač skanus

1. Orkaitę įkaitinkite iki 190 C. Visus miltus ir kepimo miltelius persijokite į gilesnį dubenį. Tada išmaišykite.

2. Kokosų aliejų ir medų išlydykite nedideliame prikaistuvyje ant mažos ugnies, truptį atvėsinkite ir šakute įmaišykite į miltų mišinį, kol gausite trupinius. Suberkite trupinius į maišelį ir padėkite į šaldymo kamerą, kol paruošite braškių įdarą, kad šie atvėstų ir sutvirtėtų.

3. Braškes nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite į 4 dalis. Vanilės ankštį perpjaukite išilgai per pusę, aštriu peiliu iškrapštikite sėklytes. Sumaišykite medų (jei reikia, pakaitinkite, kad būtų skystas), braškes ir vanilės sėklytes.

4. Padalykite braškių įdarą į du kepimo indelius. Apibarstykite trupiniais. Kepkite 30 minučių. Atidžiai stebėkite, kai trupiniai gražiai apskrus, tai nutiks maždaug po 10 - 15 minučių nuo kepimo pradžios, uždenkite indelius folijos lakštu ir kepkite toliau.

5. Ledams: iš vakaro nulupkite bananus ir supjaustykite juos 2 cm storio gabaliukais. Sudėkite juos į šaldymo indelį/krepšelį ir įdėkite nakčiai į šaldymo kamerą, kad jie gerai sušaltų. Kai bananų gabaliukai sušąla, sudėkite juos į trintuvą/virtuvės kombainą. Trinkite tol, kol gausite kreminę ledų masę. Kartais sustabdykite trintuvą ir gerai išmaišykite, kad visi gabalėliai vienodai susitrintų. Ledais galite mėgautis iš karto, dedant kupinais šaukštais ant pyrago.