2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Tėčiams, kurie moka vertinti

Tapti tėvu yra lengva, tačiau juo būti nėra taip paprasta, jei supratote, ką noriu pasakyti. Yra tėčių, kurie, kad ir kaip gaila, nežino, kas yra nuoširdus pokalbis ir pasidžiaugimas vaikų pasiekimais. O mano tėtis yra iš tų, kuris, nesvarbu, ar šalia, ar toli, jo dėka mano pasaulis tampa prasmingesnis ir vertingesnis. Aišku, būna visko, bet juk kitaip ir būti negali: visi mes skirtingai sumprantame žmogaus egzistencijos prasmę. Visgi, aš kartais pagalvoju, kad gal mūsų pasaulis sukasi tik todėl, kad jame gyvena tokių ypatingų tėčių, besirūpinančių, kad jų vaikai užaugtų teisingais žmonėmis. Su tuo savo globėjiškumu. Be tobulų veidų ir širdžių, bet neleidžia vaikams pasiklysti. Tokie jau tie geri tėčiai. Toks yra jis, mano tėtis. Kaip čia pasakius, jis gali su Tavim klausytis Queen koncertą ir suprasti, kai beklausant The Show Must Go On, apsiverki. Jis gali paskambinti ir paslaptingai ištarti:
- Rodo filmą, kuris tau tikrai patiktų.
Prisiekiu, dar nebuvo filmo, kuris nepatiktų.
Jis gali su nuostaba akyse klausytis šimtą kartų girdėtų Širvio eilėraščių ir jais gėrėtis:
- Gaubė tylą sidabro drobulė... 

Kaip tokio tėčio nemylėti?   
 

P.S. Aušra, žmogus sutinka žmones, toks yra dėsnis, aišku, tikrų draugų gali nesutikti ilgus metus, kad ir kaip širdžiai jų reikėtų, ačiū, kad užklydai į mano gyvenimą. Aš jaučiuosi laiminga. O po namus klaidžioja Edith Piaf balsas... Ačiū :)

Jolita, kaip aš Tavęs pasiilgstu... Jei pavyktų tuos retus savatgalius, kuriuos užsigeriam milžiniškais arbatos puodeliais, nors trumpam sustabdyti. Garbė, miela drauge, garbė, man Tave pažinoti ir Tavim pasitikėti.

Edita, ačiū Tau, kad esi tokia fantastiška asmenybė ir taip mane pažįsti. Ačiū, kad šeštadienį atvežei tiek šokoladinių skanėstų. Tu žinai, ko man iš tiesų reikia. Ak, tas tavo gerumas ir linksmumas beribis, ką be jų daryčiau. Dėl to verta gyventi.

Sesyte, kaip gerai, kad prie vakarienės stalo žodžiai - kasdieninis jaukumas, įgauna prasmę.

Mano brangus vyre, ak, kaip stebuklinga, jog po 6 draugystės metų, vis dar jaučiu tuos pačius kutenančius virpuliukus. Vadinasi, mokslininkai klysta, jog meilė trunka 3 metus ;)

P. P. S. Stipriai rekomenduoju visiems tiems, kuriuos mylite, pagamintį šį be galo skanų troškinį. Mėgstantys mėsytę neliks abejingi jūsų pastangoms. Garantuoju. 
Mūsų šeimoje šis troškinys vadinamas - kelias į vyro širdį :)

Taigi, troškiniui kelias į vyro širdį reikės:
2 vidutinių morkų
1 didelio svogūno
4 skiltelių česnako
600 g kiaulienos filė
4 šaukštų miltų
1/2 arba 1 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
1/2 arba 1 šaukštelio aitriosios paprikos miltelių
1 šaukštelio džiovintų raudonėlių
1 šaukštelio susmulkintų petražolių
Aliejaus
Druskos
2 arbatinių šaukštelių sultinio
12 šaukštų pomidorų padažo
1 kupino šaukštelio cukraus
Žiupsnelio smulkintų krapų
Keleto čiobrelio šakelių

1. Morkas nuskuskite. Padalykite perpus svogūną ir nulupkite. Česnakus nulupkite. Kiaulienos filė supjaustykite 1 cm kubeliais. Miltus sumaišykite su juodaisiais pipirais, aitriosios paprikos milteliais, džiovintais raudonėliais ir susmulkintomis petražolėmis.


2. Mėsos kubelius apvoliokite miltuose.

3. 2 arbatinius šaukštelius sultinio suberti į ąsotį ir užpilkite puse litro verdančio vandens. Maišykite, kol sultinys ištirps.

4. Keptuvėje ant kaitrios ugnies įkaitinkite 1 šaukštą aliejaus. Kepkite mėsą 15 min, kol apskrus. Pagardinkite druska pagal skonį. Kitoje keptuvėje taip pat įkaitinkite 1 šaukštą aliejaus, sudėkite susmulkintą svogūną ir kepkite 1 min, kol šiek tiek parus. Sutarkuokite morkas. Iškepusią mėsą sudėkite į prikaistuvį. Ant mėsos sudėkite apkepintus svogūnus ir sutarkuotas morkas. Supilkite sultinį ir užvirkite maišydami. Paskui troškinkite ant mažos ugnies 30-40 min, vis pamaišant. Kai iki troškinimo pabaigos bus likusios 5 min, sausoje keptuvėje ant vidutinės ugnies 1 min pakepkite pomidorų padažą. Jį įmaišykite į troškinį, taip pat į troškinį įmaišykite cukrų, krapus, čiobrelius ir druskos pagal skonį. Skanaus :)

2 komentarai:

Unknown rašė...

Sima, Editos balsas yra nuostabus, kerintis dalykas. Ir aš džiaugiuosi tave sutikus. ;)

P.S. Vakar buvau tau bijūnų priskynus, bet neatrašei, tai jie dabar žydi ant mano stalo. :P

Simona rašė...

Aušra, kaip gerai, kad jausmai abipusiai ;)Ačiū už raudoną balionelį ir šilčiausią skirtuką, koks tik gali būti sukurtas.