Auksinis pienas (Golden milk)

Kartas nuo karto išgirsti apie „auksinį pieną“. Tai gali būti pašnekesio, besirutuliojančio ofiso virtuvėlėje, apie sveiką gyvenseną, nuotrupa; ryškiai geltono gėrimo nuotrauka, ties kuria užkliūva akys, nerūpestingai peržiūrint savo „Instagram“ ar „Facebook“ naujienas; kavos namų meniu, paskelbto ant lentos virš baro, intriguojanti žodžių eilutė ciberžolės latte, kurios taip ir neištari garsiai, vis nepasiryždamas aklai rizikuoti; ar straipsniai apie stebuklingą Pietų Azijos šalių gėrimą - prieskoniais skanintą pieną, veiksmingai slopinantį uždegimą. 

Aš pati su šiuo gėrimu susipažinau prieš keletą metų ir, tiesą sakant, kad ir kaip norėčiau, jog būtų buvę kitaip (žinote... dėl romantiškos istorijos apie meilę nuo pirmo gurkšnio), pirmuosius mėnesius nei iš tolo nebuvau pasiruošusi prisipažinti simpatiją auksiniam pienui. Pirmuosius kartus paragavusi auksinio pieno, nesupratau, kaip galima mėgautis šiuo drumzlėtu siaubingo skonio gėrimu, užtvindančiu burną garstyčių kandumu, nuo kurio ima ašaroti akys, ir kaip pajausti tą gomurį apgaubiantį jaukumą, apie kurį visi tik ir kalba.

Todėl iki šiol nesuvokiu, kas mane skatino su meile ir užsidegimu išbandyti vis naują ir naują receptą... kol neatradau šio. Ranką prie širdies pridėjus pasakysiu, kad pieno skonis gaunasi toks puikus, jog norisi juo mėgautis kiekvieną dieną. Migdolų ir ryžių pieno saldumas atsveria aitroką, karstelėjusį ciberžolės skonį, kuris taip pat sušvelnėja ir kai ciberžolė lėtai paverdama viena kita minute ilgiau. Taigi, paslaptis tokia - auksinio pieno skonis ir gydomoji galia priklauso nuo šių keturių veiksnių:

1. Recepto,
2. Sudedamųjų dalių kokybės,
3. Paruošimo proceso,
4. Ruošiančiojo nusiteikimo.

Panaršę internete rastumėte ne vieną auksinio pieno receptą. Maniškiam pagrindinės sudedamosios dalys yra ciberžolė, kurią sumaišau su migdolų ir ryžių pienu bei žiupsneliu šviežiai maltų juodųjų pipirų ir šaukšteliu kokosų aliejaus. Paprastai į šį gėrimą dar įberiu cinamono, imbiero ir kardamono, kurie suteikia saldžių, aromatingų tonų. Tik svarbu į pieną nepridėti per daug ciberžolės – tada gėrimas išeina kartus ir panašus į karį. Tas pats posakis: "kas per daug — tas nesveika", galioja kalbant ir apie kitų prieskonių kiekį, beriamą į šį gėrimą. Kiekvienas turi prisitaikyti gėrimą prie savęs, todėl ragaukite ir skaninkite pieną taip, kad atitiktų jūsų lūkesčius ir norus.

2 porcijoms reikės:

500 ml migdolų ir ryžių pieno (arba kito jūsų mėgstamo pieno)

1 arbatinio šaukštelio maltos ciberžolės

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto Ceilono cinamono

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto kardamono

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto imbiero

Žiupsnio šviežiai maltų juodųjų pipirų

1 arbatinio šaukštelio kokosų aliejaus (nerafinuoto, šalto spaudimo)

Medaus, jei norisi saldumo

Auksinis pienas (Golden milk)

1. Supilkite pieną į nedidelį puodą.

2. Suberkite ciberžolę, cinamoną, kardamoną, imbierą ir juoduosius pipirus į pieną ir išmaišykite.

3. Užvirkite, vis pamaišydami, ant vidutinės ugnies, tada karštį visiškai sumažinkite ir leiskite pienui švelniai (vos, vos burbuliuojant) pavirti keletą minučių.

4. Nuimkite puodą nuo ugnies ir į pieną įmaišykite kokosų aliejų.

5. Nedelsdami, išpilstykite į puodelius, jei norisi saldumo, įmaišykite truputėlį medaus.