2012 m. sausio 15 d., sekmadienis

Žvakių šviesoje

Taip jau yra pasaulyje, naujieji metai atneša naujus pažadus, bet dažnai geri ketinimai, patekę į tinginystės ir kasdienybės spąstus, užsimiršta. Ir tik, besibaigiant metams, prisimename, jog taip ir nenumetėme svorio, nesusiradome naujo darbo, neišmokome naujos kalbos ir neįsigijome svajonių daikto. To priežastis, pasak įvairių protingų dėdžių ir tetų, kremtančių psichologijos mokslus, yra labai paprasta – sau pasižadame padaryti tai, ko iš tikrųjų patys nenorime. Pavyzdžiui pasižadame, kad nuo rytojaus kaip visi draugai pradėsime pradėsime lankyti sporto klubą, bet gal sau pačiam mieliau būtų ilgi pasivaikščiojimai arba šokių pamokos.

Šiais metai mano pažadas yra kol kas tik vienas - jaukesni namai ir nėra tai labai materialus pažadas, kaip pastebėjo mano draugė, juk jaukiuose namuose turi gyventi jaukūs žmonės, vadinasi, šis pažadas yra kartu ir siekis augti savo vidumi ir mintimis.
Taigi, po namus išsibarstė žvakės ir ne tik išsibarstė, kiekvieną vakarą jos lengvai virpčioja ir skleidžia šilumą. Nežinau, ar čia dėl žvakių šviesos, ar dėl išaugusio polinkio svajoti, o gal dėl keistos lietingos žiemos, atrodo, jog viskas susistatė į savo vietas, nors niekas ir nepasikeitė.


Smalsumas išbandyti kažką naujo arba užmiršto seno, neapsistoti ties siauru požiūriu darbas-namai-miegas yra gyvenimo varomoji jėga. Kiekvienas turi teisę, netgi privalo, bent 20 minučių kiekvieną dieną atitrūkti nuo visų darbų, pareigų ir šį laiką skirti sau ir savo pomėgiams.Pirmą kartą paragavau biscotti prieš gerus trejus metus, kai draugė jų parvežė iš Italijos, tai buvo absoliučiai tobuli džiūvėsėliai/sausainiai pilni pistacijų ir šokolado gabalėlių. Nuo tada pradėjau pastebėti, jog šie gražuoliai puikuojasi visur: ir kavinėse, ir kepyklose, ir prekybos centruose, ir maisto tinklaraščiuose, tačiau dėl tikrai nepaaiškinamų priežasčių antrą kartą jų paragavau per šias Kalėdas. Šį sykį keptų namie pagal receptą, kurį pašnibždėjo ta pati draugė, o jai pašnibždėjo italė, pas kurią mano mieloji draugė ir gyveno. Kaip gera, kad receptai vis dar keliauja „iš lūpų į lūpas“, „iš virtuvių į virtuves“ :)


Tai yra tradicinis receptas, pagal kurį nenaudojami jokie riebalai, išskyrus tuos, kurie yra kiaušinių tryniuose. Kad biscotti būtų lengvesni, kiaušinius plaku su cukraus pudra, kol virsta putomis, šiek tiek minkštumo suteikia ir kepimo milteliai. Pasvertą pudrą persijokite, kad joje neliktų gumuliukų.
Itališki biscotti yra labai įvairiapusiški (gali būti ir su riešutais, ir su šokoladu, ir su džiovintomis uogomis, ir t.t), iš tiesų žavingi sausainiai.


Biscotti kildinami iš žodžių junginio - "bis" (du) ir "coctum" (keptas), t.y. dukart kepti sausainiai. Kai pagalvoju, juos išsikepti iš tiesų lengva lyg du kart du :)Užminkai tešlą, suformuoji pailgą kepaliuką, šauni į orkaitę, kepi apie pusvalandį, kai šiek tiek atvėsta karbuotu peiliu supjaustai plonomis riekelėmis. Rekeles sudedi atgal į kepimo skardą bei kepi dar sykį, kol riekelės tampa kietos. Šie biscotti (dėl gerai išplaktų kiaušinių ir kepimo miltelių) nėra tokie kieti, kad nusilaužytum dantis, bet labai traškūs ir smagiai šiugždantys, kai kramtai. Tikriausiai todėl maisto danguje jie buvo suporuoti su puodeliu kavos ar vyno taure, jog suminkštėtų ir pasisemtų naujų aromatų. Tokie plonyčiai ir ilgi - tiesiog skirti įmerkti ir ragauti. 


Šie biscotti nuostabūs ir tuo, jog sandariame inde juos galima laikyti kad ir mėnesį, o jie vis tiek išlieka tokie pat skanūs. Pasak legendų, Romos legionas labai vertino biscotti, o Pinijus gyrėsi, jog šiuos sausainius galima skanauti šimtus metų. Tikrai verta kepti iš visos normos :)
 
Biscotti su pistacijomis, vyšniomis ir abrikosais

300 g miltų
3 kiaušinių
1 ir 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
160 g cukraus pudros
2 a. šaukštelių vanilinio cukraus
1 v. šaukšto apelsinų cukatų
90 g džiovintų vyšnių
90 g džiovintų abrikosų
70 g išlukštentų kepintų ir sūdytų pistacijų
30 g kedrinių pinijų

1.Įkaitinkite orkaitę iki 160°C. Kepimo skardą šiek tiek patepkite aliejumi ir išklokite kepimo popieriumi.
2. Kiaušinius išplakite su cukraus pudra, kol jie virs putomis. Tai užtruks apie 10 minučių.
3. Dubenyje mediniu šaukštu gerai sumaišykite miltus, vanilinį cukrų ir kepimo miltelius. Į miltų mišinį supilkite kiaušinių plakinį, suberkite apelsinų cukatas, vyšnias, abrikosus, kedrines pinijas bei pistacijas ir mediniu šaukštu viską gerai išmaišykite (apie 2-3 minutes). Kai tešlos nebus įmanoma maišyti, išverskite ją ant labai miltuoto paviršiaus ir truputį paminkykite, kad taptų vientisesnė (apie 3 minutes). Tešla lips prie rankų, bet dėl to nesukite sau galvos, viskas su ja gerai, ji ir turi būti lipni ;)
4. Tešlą padalykite į dvi dalis ir iš kiekvienos dalies suformuokite po pailgą kepaliuką apie 20 cm ilgio. Kepkite apie 30-35 minutes, kai atvės supjaustykite plonomis riekelėmis, riekeles sudėkite atgal į kepimo skardą bei kepkite dar sykį 8-10 minučių, kol riekelės tamps traškios. 
Skanaus :)

3 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Nemaniau, kad taip lengva juos išsikepti. Taigi, įkvėpta tavęs, vakar juos išbandžiau :)Gavosi puikiai :)Ačiū už įdomius receptus. Lina

Anonimiškas rašė...

Tiesiog nuostabiai atrodantys meno kūrinėliai:) Atrodo taip imk ir išsitrauk iš ekrano:) ačiū tau visada paskaitęs tavo įrašus gaunu didelę dozę gerumo:))).

Simona rašė...

Lina, kaip džiugu, kad įkvepiu. Ir dar smagiau, kad gavosi gardūs. Tikiuosi, kad čia rasi ir daugiau skanumynų ;)

Anonimiškas, labai smagu skaityti tokius žodžius, padrąsiną ir toliau rašyti. Man ir šie sausainiai labai gražūs ;)