Baklažanų parmigianos bokšteliai

Šį gruodį labiau nei bet kuriais kitais metais laukiu Naujųjų metų. Ne, ne jų kerinčio sutikimo vakarėlio, kuris greičiausiai vyks lovoje, apsikabinus didžiulį puodelį arbatos, vietoj aukštos šampano taurės, nes galva sunki, o nosis bėga upeliais. Ir ne triukšmingų fejerverkų vidurnaktį. Iš tiesų... tai aš už viską labiau laukiu naujos pradžios. Naujo atskaitos taško.

2018-ieji nebuvo patys lengviausi metai. Tai buvo atsitiesimo ir jėgų savyje paieškos laikas. Keleto metų įvykiai - močiutės mirtis, neišleista knyga, skyrybos ir kitos neišsipildžiusios svajonės skaudžiai drąskė širdį ir neleido tikėti. Dažnai apleisdavau ir bausdavau save, nepajėgdama ištrūkti iš to (lyg užburto) nesusitaikymo su savimi rato. 

Visgi lėtas atleidimas sau (kad ir ne visada sėkmingas), Barzdžiaus ir artimųjų palaikymas po truputį sugrąžino tikėjimą gyvenimo stebuklu. Gana. Nebenoriu būti guodžiama, išsigandusi ir vis statanti dar ir dar vieną sieną aplink savo širdį, kad tik apsisaugočiau nuo nesėkmių ir tokiu būdu neprisileisčiau vilties, skrydžio, svajonių. Nesu tobula, bet taip tik įdomiau. Geriau pagalvojus, būtų nepakenčiamai nuobodu, jei nebūtų tokių metų, kaip buvo 2018-ieji. 

Rytoj vakarienei, prieš įsiropšdama į lovą, ruošiu baklažanus su parmezanu ir pomidorais. Ši baklažanų parmigiana, kurią esu ruošusi jau kokį šimtą kartų (jei ne daugiau) - pažįstama, bet mažumėlę netradicinė ir kiek keista. Jai nereikia jokių miltų ar/ir duonos trupinių, o užuot gruzdinusi baklažanų griežinėlius aliejuje, aš juos plonai patepu aliejumi ir apkepu keptuvėje. Apkeptus baklažanus sudedu sluoksniais su tirštu pomidorų padažu, tarkuotu parmezanu, sumaišytu su kiaušiniais (ar be jų), ir švelnia mocarela. 

Tiesą sakant, keletą kartų esu bandžiusi baklažanus gruzdinti aliejuje, tačiau traški plutelė neatpirko sugaišto laiko (vienu kartu eina iškepti kokius 4-5 griežinėlius) ir aliejaus prisigėrusio, patižusio minkštimo, praradusio savo tikrąjį skonį.

5 bokšteliams prireiks:

2 didelių tvirtų baklažanų
Druskos
Aliejaus kepimui
1 nulupto ir smulkiai supjaustyto didelio svogūno
2 nuluptų ir smulkiai sukapotų česnako skiltelių
1/2 valgomojo šaukšto džiovintų bazilikų
1/2 valgomojo šaukšto džiovintų raudonėlių
850 ml konservuotų smulkintų pomidorų
1 arbatinio šaukštelio rudojo cukraus
Šviežiai maltų juodųjų pipirų
100 g parmezano
2 kiaušinių
200 g mocarelos (apie 2 rutuliukų)
Patiekimui: gražgarsčių, vyšninių pomidorų, parmezano, bazilikų aliejaus

Baklažanų parmigianos bokšteliai

1. Pašalinę stiebelius, baklažanus nuplaukite ir supjaustykite 0,5 cm storio griežinėliais. Griežinėlius išdėliokite didelėje lėkštėje ir apibarstykite druska. Jei baklažanų griežinėliai netelpa lėkštėje, juos galite dėti vieną ant kito - tik svarbu, kad kiekvienas griežinėlis gautų druskos. Palikite 20 minučių pastovėti. Po to popieriniu rankšluosčiu nuo kiekvieno griežinėlio kruopščiai nusausinkite išsiskyrusį vandenį.

2. Uždėkite prikaistuvį ant vidutinės ugnies ir įpilkite į jį 2 valgomuosius šaukštus aliejaus. Suberkite susmulkintus svogūnus ir 5 minutes, vis pamaišant, kepkite, kol svogūnai suminkštės. Tada sudėkite susmulkintą česnaką, išmaišykite ir kepkite 2 minutes, kol česnakas įgis spalvą. Konservuotus pomidorus ir džiovintus bazilikus  bei raudonėlius sudėkite į svogūnų ir česnakų mišinį. Viską gerai išmaišykite ir ant silpnos ugnies patroškinkite 30 minučių, vis pamaišant. Baigiant virti įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį cukraus ir žiupsnį maltų juodųjų pipirų. Truputį pasūdykite.

3. Kol pomidorų padažas burbuliuoja, didelėje keptuvėje įkaitinkite valgomąjį šaukštą aliejaus ir kepkite pirmąją porciją nusausintų baklažanų griežinėlių ant kaitrios ugnies, kol dailiai parus. Nepamirškite vis apversti. Baigę vieną partiją išdėliokite baklažanus ant padėklo ir vėl, įkaitinę valgomąjį šaukštą aliejaus, kepkite kitus. Arba galite nusausintus baklažanų griežinėlius iš abiejų pusių aptepti aliejumi ir kepti sausoje keptuvėje - taip darau dažniausiai. Iškepti vieną partiją didelėje keptuvėje užtrunka apie 8-10 minučių. Paragaukite vieną griežinėlį, ar pakanka druskos.

4. Tuo metu, kai verda pomidorų padažas ir kepa baklažanų griežinėliai, sutarkuokite parmezaną ir sumaišykite su kiaušiniais. Itin plonais griežinėliais (apie 3 mm storio) supjaustykite mocarelos sūrio kamuoliukus (turėtumėte gauti 15 griežinėlių). 

5. Paimkite keraminį indą. Pirmiausiai įkrėskite trečdalį pomidorų padažo, tolygiai paskirstykite, paskui sudėkite sluoksnį baklažanų (jie neturi dengtis), ant jų plonai užtepkite pomidorų padažo ir uždėkite po mocarelos griežinėlį. Ant mocarelos sudėkite baklažanų griežinėlius, aptepkite juos pomidorų padažu, o ant jo užtepkite parmezano ir kiaušinių mišinį. Tada vėl baklažanai, pomidorų padažas, mocarela, baklažanai, pomidorų padažas, parmezano ir kiaušinių mišinys ir t.t. Pabaigoje turi būti parmezano ir kiaušinių mišinys.

6.Įdėkite indą į iki 190 C įkaitintą orkaitę ir kepkite pusę valandos, kol pagels, apskrus ir iškils burbuliukų.

7. Patiekimui į lėkštes sukraunu gražgarsčių, ant viršaus atsargiai uždedu baklažanų parmigianos bokštelius, pomidorų griežinėlius bei parmezano drožles ir viską apšlakstau bazilikų aliejumi. 

Iki Kalėdų liko 3 dienos: sausainiai su migdolais ir anyžiais

Apšerkšnijusios medžių šakos ir dulsvos, speigu dvelkiančios sutemos. Languose vis daugėja žibančių lempučių, o vėjas nepavargdamas bloškia į veidą minkštus sniego kąsnius. Apstulbstu, kaip iš tolimos vaikystės sugrįžta akimirkos, kai, artėjant Kalėdoms, žinojau, kad išsipildys stebuklas, ir žinojau, kad širdies durys plačiai jam atvertos - net minties tada nebūtų kilę, kad, bėgant metams, tas duris kažkas užrakins ir reikės pūgose ieškoti raktų. Kaip gerai, kad sugrįžta pūgos...




Kalėdos ateidavo kaip pojūčių banga ir užliedavo nuo galvos iki kojų, nors dažniausiai sveikdavau lovoje (iki 7 klasės beveik kiekvieną žiemą sirgdavau angina), o vienintelė pramoga, stipriai karščiuojant, būdavo ant eglutės iškabintų lempučių mirksėjimas. Regėdavau pasaulį iš naujo - ramesnį, lėtesnį, taikesnį. Pasijutus geriau, traukdavau iš kluono dulkėtas rogutes, metaliniu karkasu ir spalvotomis lentelėmis, ir Kalėdos ateidavo kaip girgždantis sniegas, veržlus lėkimas ir nuo vėjo įraudę žandai.





Oi, pasiklydau prisiminimuose, o šiandien mano namai kvepia sviestu, anyžiais ir ... cukruotais sausainiais. Kalbant apie sausainius, šie, kurių receptu dalinuosi - tai šiek tiek prašmatnesni (man labai šventiški!) trapios tešlos sausainiai su skrudintais migdolų miltais ir anyžiais. Tirpstantys burnoje, delikatūs, sviestiniai, su pasikaramelizavusiais traškiais pakraščiukais. Jie vieni pirmųjų, kuriuos kepu Kalėdoms, kadangi uždaryti sandarioje dėžutėje, švieži ir aromatingi išlieka keletą savaičių.

Apie 60-70 mažų sausainėlių reikės:

100 g migdolų miltų
460 g kambario temperatūros sviesto
70 g cukraus pudros
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
1 ir 1/4 arbatinio šaukštelio maltų anyžių (galite ir daugiau, jei mėgstate šį prieskonį) 
520 g miltų
Cukraus pudros sausainių apvoliojimui

Sausainiai su migdolais ir anyžiais

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 C.

2. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi. Supilkite migdolų miltus ir tolygiai paskirstykite. Skrudinkite 4 minutes, po to išmaišykite ir kaitinkite dar 2 minutes, kol migdolų miltai įgaus aukso atspalvį.

3. Apskrudusius migdolų miltus visiškai atvėsinkite. Aš tai darau balkone.

4. Kai migdolų miltai atvės, sviestą išsukite su cukraus pudra, druska ir maltais anyžiais iki purios, balsvos masės. Patogiausia tam naudoti mikserį ar maisto smulkintuvą. Cukraus pudrą, prieš išsukant su sviestu, rekomenduoju išsijoti.

5. Į išsuktą sviestą gerai įmaišykite migdolų miltus, galiausiai dalimis į tešlą berkite miltus, iš pradžių maišykite šaukštu, vėliau rankomis.

6. Kai tik neliks sausų miltų, gautą lipnią masę suvyniokite į maisto plėvelę ir palikite pailsėti šaldytuve. Geriausia per naktį, bet užteks ir geros valandos.
7. Kai būsite pasiruošę kepti sausainius, įkaitinkite orkaitę iki 160 C, kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.
8. Tešlą plonai iškočiokite (apie 5 mm) ant gerai miltais pabarstyto paviršiaus. Jei tešlą laikėte per naktį šaldytuve, leiskite jei 20-30 min. pabūti kambario temperatūroje, kol taps ideali kočiojimui.
9. Formele arba stikline išspauskite sausainius.
10. Sausainius sudėkite į kepimo skardą, paliekant nedidelius tarpus, nes kepant sausainiai šiek tiek plečiasi, ir kepkite apie 11-15 min., kol sausainių krašteliai taps blyškiai auksiniai. Prižiūrėkite, kad sausainiai nesudegtų. 
8. 5 minutes palikite vėsti skardoje, tada dar šiltus apvoliokite cukraus pudroje. Sausainiai turi pilnai ja pasidengti. Perteklių nupurtykite.
9. Ant atvėsusių sausainių, jei norite, galite užsijoti dar cukraus pudros. 

Iki Kalėdų liko 8 dienos: meduoliai iš "plikytos" tešlos

Kaip, rašant apie meduolius, nepapasakoti asmeninių istorijų? Ar yra kažkas labiau kalėdinio, kas pasotina, džiugina, nuramina mintis ir širdį, nei tvarkingos eilės ką tik iš orkaitės ištrauktų meduolių? Ne, ne visada taip buvo, bet meduolius kepu jau taip seniai, kad spėjau ir pamiršti, nuo ko viskas prasidėjo. Puikiai prisimenu naktinį stalelį apkrautą vien meduolių receptais ir ekonomikos konspektais. Kaip po ilgos dienos universitete, dar daug valandų neišlįsdavau iš virtuvės, tuo pat metu kaldama formules ir maišydama tešlą. Vienas triukas, kurį išmokau tais laikais - prieš kepant meduolius, leisti jų tešlai per naktį pastovėti šaldytuve, kad sviesto, medaus, trynių ir prieskonių skoniai tikrai spėtų susidraugauti.

Įsidarbinus irgi kiekvieną gruodį atidarau kalėdinių meduolių kepimo dirbtuves. Vienais metais jų net iškepiau dirbtinei ofiso eglei papuošti. Būtent meduolių iš plikytos tešlos, kurių receptu esu čia pasidalinusi ir dabar noriu tik priminti. Visas tris savaites nei vienas iš bendradarbių net nepalietė meduolių, visi iki vieno citrininiu glaistu ištapyti kepinukai sąžiningai dabino eglę.

Nupuošiant žaliaskarę, aš ruošiausi meduolius išmesti, gasdindama dulkėmis ir kad jie bus praradę skonį, tačiau bendradarbiai nekreipė dėmesio į mano nuogąstavimus, meduolius suguldė į plačią lėkštę, o, išardžius eglutę, lėkštė jau buvo tuščia. Kad joje būta meduolių priminė tik smulkūs glaisto trupiniai. Tikriausiai jums pasidarė įdomu, kur slypi šių meduolių skonio paslaptis? Viskas labai paprasta -, užmaišant tešlą, medų reikia kaitinti su sviestu ir prieskoniais, t.y. išvirti savotišką karamelę.

Prieskoniai meduoliams suteikia šiltų, turtingų ir aromatingų tonų. Šie prasismelkia pro riebų, pienišką sviestą, kuris vienu metu ir papildo, ir sušvelnina saldų prieskonių aromatą. Šių meduolių širdis ir siela yra imbieras, cinamonas ir gvazdikėliai. Papildyti muskatu, kardamonu ir kvapniaisiais pipirais, jie užlieja burną kaitriu, bet ne aštriu, šilumos antplūdžiu. Ir jei jūs, išsikepę šių meduolių, po keleto dienų jų paragausite, pajusite tikrų Kalėdų skonį.




O, meduolių kepimo dieną, išėjus iš namų, bus taip gera sugrįžti, nes, vos pravėrus duris, jus pasitiks ta kvapni, didžiulį malonumą teikianti šiluma. Tai atlygis už tai, kad negalite šių meduolių ragauti iš karto ir turite laukti, kol jie, uždaryti sandarioje dėžutėje, sunoks.
Meduolių iš plikytos tešlos receptą rasite čia.     

Iki Kalėdų liko 12 dienų: citrininė silkė su medumi ir petražolėmis

Kūčių vakarienė. Tai saugumo, pastovumo ir šventiškos rimties kupinas ritualas. Metai beveik baigiasi, protu ir širdimi jauti, kad po geros savaitės viskas prasidės iš naujo, bet neina taip paprastai padėti taško, visi nutikimai ir neįgyvendinti tikslai paslaptinga eile išsirikiuoja priešais ir laukia įvertinimo. To jausmo nenusakysi - tiesiog, arba priešinsiesi jam, arba leisiesi su juo pasroviui. O kokia palaima, jei išsiaiškini su savimi, sau atleidi ir švelnia širdimi sėdi prie Kūčių stalo! 



Silkė, apsitaisiusi įvairiausiais patalais, yra vienas mano mėgstamiausių Kūčių vakarienės patiekalų. Paprastai, ją ruošdami, vadovaujamės laiko patikrintais paruošimo būdais ir skoniais, bet bent vieną silkės patiekalą visada gaminu kitaip. Eksperimentuoti pradedu lapkričio pradžioje ir paskui nekantriai laukiu Kūčių, kada pagaliau galėsiu ja nustebinti artimuosius. Šiemet ant stalo naujoke bus ši citrinų sultyse marinuota silkė su traškiais juodos duonos trupiniais ir paskrudintomis saulėgrąžomis. 

Jei mėgstate švelnią ir kvapnią silkę, tai šis receptas yra kaip tik tai, ko jums reikia šventėms. Medus, susimaišęs su baltojo vyno actu, citrinų ir svogūnų sultimis bei silkių sūrumu, sukuria saldžiarūgštį marinatą, o petražolės dalijasi gaivumu. Šitaip paruoštą silkę galima marinuoti 2-3 dienas. Pasimarinavusi silkė sustandėja, prisigeria gaiviai salsvos marinato rūgštelės ir citrinų bei petražolių aromato. Rekomenduoju.

4 valgytojams reikės:

2 silkių
1 vidutinio dydžio svogūno (150-170 g)
1 didelės citrinos (jei jūsų citrinos - mažos, imkite 2)
45 ml baltojo vyno acto
4 arbatinių šaukštelių šviesaus skysto medaus (t.y. 20 ml)
20 g petražolių
80-100 g neutralaus skonio aliejaus (pavyzdžiui, vynuogių sėklų)
Šviežiai maltų juodųjų pipirų

Citrininė silkė su medumi ir petražolėmis

1. Silkes išdarinėkite. Kiekvieną silkės filė supjaustykite plonomis juostelėmis - apie 1 cm storio. Atidėkite į šalį.

2. Svogūną labai smulkiai supjaustykite ir suberkite į stiklainį. Citriną gerai nuplaukite, į stiklainį pas svogūnus nutarkuokite citrinos žievelę - tik geltonąją dalį. Išpjaustykite citrinos minkštimą, kad būtų be baltų plėvelių. Sudėkite į stiklainį. Iš citrinų nuopjovų į stiklainį išspauskite sultis.

3. Sudėkite medų, smulkiai sukapotas petražoles, supilkite aliejų ir įberkite maltų pipirų, viską gerai išmaišykite, galite pagniaužyti rankomis.

4. Sudėkite silkę ir dar sykį viską atsargiai išmaišykite. Marinatas turi apsemti silkę.

5. Palikite šaldytuve pabūti bent per naktį, o geriausia - dvi naktis.  

Iki Kalėdų liko 13 dienų: karštas šokoladas

Turiu pasakyti, ar sninga, ar ne - į namus skverbiasi šaltis. Pasitinkantis iš karto už durų ir langų. Net jei tas šaltis ne žieminis, o atvirkščiai - toks drėgnas, kvepiantis lietumi. Ir nors dažnai termometro stulpelis nenukrenta žemiau nulio, vis tiek, rodos, drabužiai tokią šlapią vėsą geria net labiau nei speigą. Nežinau kaip jums, bet man - šis šlabdribinis oras tiesiog reikalaute reikalauja kažko minkšto, tiršto ir šildančio, galbūt todėl mūsų virtuvės repertuare ir vėl karaliauja sodrus ir tirštas karštas šokoladas. 

Šį karštą šokoladą virėme užpraėjusią ir praėjusią žiemą. Verdame ir šią. Paruošėme jau ne vieną šimtą jo puodelių. Neslėpsiu, tradicijos, kuriamos šokoladuotais pirštais, man suteikia tą nepakartojamą saugumo ir ramybės jausmą, kurį patiri, kai myli ir esi mylimas. Bent kartą į savaitę nusiperku plytelę juodojo šokolado ir kai užsimanome gurkšnelio šokoladinio dangaus, einu į virtuvę ir pradedu nuo lėto avižų pieno ir prieskonių kaitinimo. Taip, sutinku, truputį reikia padirbėti, bet man tai labai patinka. Užsidegu žvakių, tyliai paleidžiu mėgstamas kalėdines melodijas* (būtinai!) ir net nepajuntu kaip įsitraukiu į karšto šokolado virimo ritualą.

* mėgstamos kalėdinės melodijos:

Chris Isaak - Christmas

Loreena McKennitt - A Winter Garden

Ella Fitzgerald - A Swingin' Christmas

Diana Krall - Christmas Songs

Sarah McLachlan - Wintersong

She and Him - A Very She and Him Christmas

Galiu patikinti, kad rezultatas - vertas pastangų. Šokoladas gaunasi nuostabus - ryškaus skonio, kreminis ir putotas. Užtenka mažo puodelio. Migdolai, suplakti su naminiu sodriai šokaladiniu pienu, sutirština gėrimą, o medus ir cinamonas suteikia jam malonaus saldumo.

Ir dar namai. Namai kvepia dangiškai. Juos apgaubia svaiginantis ir šildantis aromatas. Tikriausiai taip kvepia ramybė. Nors karšto garuojančio šokolado kvapas - sunkiai nusakomas, bet visu kūnu juntamas ir gerai atpažįstamas, toks gryno jaukumo, šeimos šventės ir šilumos kvapas.

4-6 porcijoms reikės:

500 ml nesaldinto avižų pieno
1 cinamono lazdelės
4 kardamono sėklų (su ankštimis)
50 g juodojo šokolado (naudoju Lindt, kuriame yra 85 proc. kakavos)
2 arbatinių šaukštelių kakavos (naudoju Beatos kepinių ir desertų kakavą)

2 arbatinių šaukštelių šviesaus medaus (jei mėgstate saldžiai, medaus kiekį galite padidinti dar 1-2 arbatiniais šaukšteliais)

120 ml užvirusio vandens
40 g migdolų
Žiupsnelio druskos

Karštas šokoladas

1. Į prikaistuvį storu dugnu supilkite pieną, įmeskite cinamono lazdelę ir kardamono sėklas.

2. Ant silpnos ugnies užvirkite pieną, tada nuimkite nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir atidėkite į šalį, kol prireiks. Tegul pienas prisigeria prieskonių aromato.

3. Smulkiai sukapokite šokoladą. Suberkite jį į didesnį puodelį, taip pat į puodelį suberkite kakavą ir sudėkite medų. Užpilkite užvirusiu vandeniu (t.y. tais 120 ml). Palikite minutei pastovėti, o tada gerai išmaišykite, kol gausite vientisą šokoladinę masę.

4. Gautą šokoladinę masę, supilkite pas pieną, išmaišykite, uždenkite ir imkitės migdolų.

5. Migdolus užpilkite verdančiu vandeniu, palikite pastovėti keletą minučių. Nuimkite luobeles. Jei luobelės nenusima, užpilkite dar sykį verdančiu vandeniu porai minučių.

6. Kai migdolai bus paruošti, t.y be luobelių, iš prikaistuvio išimkite cinamono lazdelę ir kardamono sėklas. Šokoladinis pienas bus pravėsęs ir skaniai kvepės.

7. Paruoštus migdolus kokteiline suplakite su 200 ml šokoladinio pieno, kol gausite vientisą masę, be migdolų trupinėlių - tokį tirštą pieną. Tai užtruks 4-5 minutes; būkite kantrūs. Tada supilkite likusį šokoladinį pieną, įberkite žiupsnį druskos ir dar sykį viską išplakite.

8. Šokoladinį migdolinį pieną grąžinkite į prikaistuvį ir ant silpnos ugnies užvirkite, pavirkite pusę minutės, nuolat maišant, tada nuimkite nuo ugnies.

9. Putotą karštą šokoladą išpilstykite į nuodedidelius puodukus.   

Iki Kalėdų liko 23 dienos: avižų kruopų ir migdolų košė

Šitą avižų kruopų (ne dribsnių, o būtent kruopų) košę pradėjau virti prieš tris metus, svajodama, kad ji būtų tiršta, turtinga, neįkyriai saldi, bet šventiškesnė nei įprasta košė. Viriau ją įvairiomis progomis, bet paprastai, artėjant Kalėdoms (šiaip ar taip šį receptą ir sukūriau tik dėl Kalėdų), kai užsinorėdavau šiltai ir raminančiai iškvėpinti namus - obuoliai, migdolai ir vanilė susilieja į tokį svaiginantį kvapų saldumą. Kiekvieną mielą kartą, nors ir prireikdavo laiko bei atidumo, ši košė vis iš naujo pakerėdavo mane, ką ten mane, net ir avižinių dribsnių košę ne itin mėgstančius valgytojus. Pasakysiu, nei kiek nepagražindama, kad ji yra pelniusi ne vieną pagyrimą.

O kaip negirti minkštos (kruopytės standžios, bet ne kietos) marcipanų skonio turinčios košės. Man pačiai marcipanai visad siejasi su Spragtuku ir pelių karaliumi. Jei turėčiau vaikų, valgytume šią košę ankstų Kalėdų rytą, dar neišlipę iš lovos, garsiai skaitydami, kaip kovoja lėlės ir pelės, kaip galiausiai Spragtukas ir Marija švenčia gėrio pergalę prieš piktąjį pelių karalių.

Košė būtų šilta, prikabinta į dubenėlius tiesiai iš puodo, ir tokia nuoširdi, kaip pati pasaka, kad akys ir didelių, ir mažų spindėtų dvigubai. Labai gali būti, kad kažkurią akimirką (gal net lipniais pirštais rankiojant išsipūtusias, sultingas razinas, vaikų mėgstamiausias) pajustume, kad tai ir yra tos durys, už kurių laukia stebuklas.

Šventės reikia ieškoti akimirkose, net jei jos iš pirmo žvilgsnio neprimena išsvajotos idilės. Na ir kas, jei šiais metais neturite galimybių po egle prikrauti kalno kaspinais perrištų dėžučių, kuriose slepiasi artimųjų trokštami daiktai. Ne tai svarbiausia, norime to ar ne, dovanos nepakeis mūsų laiko, užmiršto dovanoti per skubėjimą, nuovargį, niekad nesibaigiančius darbus. Geriausia dovana iš tų, kuriuos mylime, ir yra pati meilė, o jei nemylime, net patys brangiausi daiktai bus tik trumpa laimės akimirka, po kurios vėl ilgėsimės, ne ko kito, o meilės.

Avižų kruopų ir migdolų košės receptą rasite čia.