Orkaitėje kepta avižinė košė su mėlynėmis ir obuolių tyre

Apie rudens prisijaukinimą

Praeitą rytą, kai iš šaldiklio ištraukiau miške tėčio ir mamos surinktas mėlynes, pajutau, kad vasara iš tiesų baigėsi. Vis labiau raustantys medžių lapai, šalti rytai, kai nejučiomis į palto kišenes sukiši sužvarbusias rankas, nuo drėgmės gausos žliugsinti žemė - taip, tai nenuginčijami įpusėjančio rudens ženklai, bet man - vis tiek ne tokie tikri, kaip nedidelis indelis šerkšnotų uogų. Štai nuo jų prasidėjo žinojimas, kad neužilgo ateis ir skruostus kandžiojanti žiema, nuo kurios, darbo dienos rytą suskambus žadintuvui, nepasislėpsi po apklotais. Teks prisijaukinti.

Man patinka metų laikų prisijaukinimai, nes, nors ir žinau, kad nei vienas iš jų nesitęs amžinai, bet įsigyvenus į kurį nors metų laiką, kažkaip ima atrodyti, kad gal ir tęsis, gal ir nesibaigs, kol nenutinka koks mažas dalykas. Šiais metais - tai šaldytos mėlynės. Atidarant indelį, žinojau, kad kelio atgal nebus, tik į gilėjantį rudenį. Nes šis veiksmas buvo ir artėjančio šalnos, ir nuogos medžių šakos, ir degančių malkų bei anglių kvapas, ir ta akimirka, kurioje jau galėjau užuosti pirmąjį sniegą. 

Dabar prisimenu, kad, renkant mėlynes, visada atrodo, jog oras nepakeliamai tvankus, jog it išprotėjusi šviečia saulė ir kad niekada gyvenime nesu mačiusi tiek uodų. Nusišypsau ir suprantu, kad gyvenimas yra čia. Šiame mėlyname kambaryje, kuriame rašau, kuriame šąla basos pėdos, nors judinu kojų pirštus, kuriame norėtųsi sapnų gaudyklės, nes taip seniai sapnavau. Šioje pavakarėje tarp vakar ryto, praėjusios vasaros ir rudens. Gyvenime tai niekada nepasikartos. Nei mano, nei kieno nors kito. Štai kur stebuklas. Stebuklas ir vėjyje plazdanti nostalgija. Todėl šysausi iš laimės, sveikindama kiekvieną sekundę. Nes ji man dovanoja dar vieną oro įkvėpimą, dar vieną jausmą, skrydį į ateitį ir laiko šuolį atgal. Pasimėgaukim, kad esam. 

Apie orkaitėje keptą avižinę košę su mėlynėmis ir obuolių tyre

Ši orkaitėje kepta košė ne tik numalšins alkį, bet ir jaukia šiluma užpildys sielą. Mėlynių, obuolių tyrės, avižinių dribsnių ir cinamono skoniai yra visai paprasti, bet gerai pažįstami ir dėl to tokie tinkami rudenio pusryčiams. Košės paviršius karamelizuojasi ir tampa traškus, tuo tarpu pati košė išlieka minkšta, vientisa ir kreminė. Labai skanu.

Tik valgykite dar šiltą. Galite su jogurtu, pieno šlakeliu ar klevų sirupu. Aš tokią košę pilna burna galėčiau valgyti kasdien. Tiesą sakant, pastaruoju metu taip ir darau. Peprasta, bet gera, tikrai gera košė. O kaip kvepia kepant...

4 pusryčiautojams reikės:

2 puodelių avižinių dribsnių
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio cinamono
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 didelio kiaušinio
1 su puse puodelio pieno
1/2 puodelio saldžios obuolių tyrės
2 valgomųjų šaukštų neutralaus skonio aliejaus
1 puodelio mėlynių (jei šaldytos - neatšildykite)

Orkaitėje kepta avižinė košė su mėlynėmis ir obuolių tyre

1. Dubenyje sumaišykite avižinius dribsnius, druską, cinamoną ir kepimo miltelius.

2. Kitame dubenyje lengvai suplakite kiaušinį, pieną, obuolių tyrę ir aliejų.

3. Į sausą mišinį supilkite plakinį ir gerai išmaišykite. Tada atsargiai įmaišykite mėlynes.

4. Orkaitę įkaitinkite iki 185 C. Kepimo indą ištepkite aliejumi. Supilkite avižinę košę. Kepkite apie 35-45 minutes, kol košės paviršius gražiai apskrus.

Skaidri sriuba su makaronais ir vištienos bei obuolių kukuliukais

Apie motyvaciją

Visada sakydavau: „aš nesukurta sportui. Aš tiesiog negaliu. Tai ne mano jėgoms.“ Tačiau, kai šią vasarą saulei leidžiantis perplaukiau beveik 50 metrų ežerą, supratau, koks nevykęs pasiteisinimas tai buvo. Aš galėjau, tik niekada nenorėjau pabandyti vėl sportuoti. Vidurinėje mokykloje man itin nesisekė kūno kultūra: 3 km. distancijoje paprastai atbėgdavau paskutinė, kamuoliuką numesdavau beveik po kojomis ir net nekalbu apie kybojimą, kuris trukdavo apie 2 sekundes, todėl, įstojusi į gimnaziją, pasirinkau būti pralaimėtoja – atsisakiau kūno kultūros pamokų, t.y. atsisakiau daryti tai, kas mane gąsdina. Išeitis iš užsisėdėjimo buvo 6 km. kelionė pėščiomis į gimnaziją ir atgal namo. Ji buvo tokia įprasta kaip kvėpavimas. Kad net nelaikiau to sportu.
  

Dabar suprantu, ko tada neįžvelgiau, kad judėjimas visą laiką buvo sukurtas mano kūnui ir sielai, bet aš tiesiog leidau laimėti mintims, jog jei negaliu taip, kaip gali kiti, vadinasi, negaliu iš viso. Kaip sako Nike reklaminis šūkis:   
"Liaukis teisintis, atidėlioti, skųstis, fantazuoti, verkšlenti, inkšti, tikėti, kad tu negali, nerimauti, ar gali, laukti, kol tapsi vyresnis, plonesnis, turtingesnis, drąsesnis ar viskas pagerės. Įsitrauk į tai, atkakliai to laikykis, melskis, sukurk planą ir JUST DO IT!!!"
Dabar aš ir darau. Ir tai įkvepia. Šypsotis ir tikėti. Ir siekti.

Apie sriubelę

Vakaro ore sklando kūrenamų krosnių kvapas. Visai neseniai suvokiau, kaip man patinka metų laikų kaita ir net, kad švinta vis vėliau,o temsta anksti. Vargu, ar yra dar didesnis malonumas rudenį, už šiltos sriubos valgymą, grįžus po dienos darbų. Sriubos, kuri yra ir pusiau pirmas, ir pusiau antras patiekalas. Sočios. Naminės. O šiai sriubai net nereikės atskirai virti sultinio ar naudoti sultinio kubelių.

Kad būtų įdomiau, į vištienos kukuliukus ne tik įmaišau obuolį, bet dar juos ir apkepinu. Labai skanu.

 

6 valgytojams reikės:

3 česnako skiltelių
2 didelių morkų
1 saliero stiebo
1 poro
2-3 lauro lapelių
4 arbatinių šaukštelių aliejaus
4 arbatinių šaukštelių sviesto
Druskos
4 čiobrelio šakelių
Petražolių
10-12 juodųjų pipirų žirniukų
1 puodelio(puodelio talpa 250 ml) makaronų
2 su puse litrų vandens

Kukuliukams reikės:
1 vidutinio dydžio svogūno
5 arbatinių šaukštelių aliejaus
450 g maltos vištienos
1 vidutinio dydžio obuolio
1 kiaušinio
1 arbatinio šaukštelio šviežio čiobrelio lapelių
1/4 puodelio (puodelio talpa 250 ml) tarkuoto parmezano ar kito kietojo sūrio
1 valgomojo šaukšto susmulkintų petražolių
Druskos

Skaidri sriuba su makaronais ir vištienos bei obuolių kukuliukais

1. Nulupkite česnako skilteles ir sutrinkite. Nuskuskite morkas ir supjaustykite plonais pusmėnuliais. Supjaustykite salierą plonais griežinėliais. Supjaustykite porą plonais griežinėliais, prieš tai pašalinę išorinius lapus ir žalias viršūnėles.  

2. Dideliame puode ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų ir sviestą. Suberkite susmulkintus česnakus, morkas, salierą, lauro lapelius ir porą bei 1 arbatinį šaukštelį druskos, gerai išmaišykite, sumažinkite ugnį ir vis pamaišant kepkite apie 10 minučių, kol daržovės šiek tiek suminkštės. 

3. Kol daržovės kepa, imamės apkepti svogūną kukuliukų masei. Nulupkite ir itin smulkiai supjaustykite svogūną. Keptuvėje įkaitinkite aliejų (2 arbatinius šaukštelius) ir ant vidutinės ugnies apkepkite svogūną, įberkite 1/4 arbatinio šaukštelio druskos, kepkite, kol taps minkštas - apie 5-7 minutes.

4. Šiuo momentu puode esančios daržovės jau turėtų būti gana minkštos, laikas supilti du su puse litro vandens, suberti pipirus ir 2 arbatinius šaukštelius druskos, įdėti čiobrelių, gerai išmaišyti, užvirti ir pavirti ant mažos ugnies, kol suformuosite ir apkepsite kukuliukus.

5. Kukuliukams sumaišykite pakepintą svogūną, vištieną, per brokinę tarką sutarkuotą obuolį, kiaušinį, petražoles, parmezaną, čiobrelius ir 1/2 arbatinio šaukštelio druskos. Dviemis šaukštais formuokite kukuliukus ir juos apkepkite įkaitintame aliejuje.

6. Apkeptus kukuliukus atsargiai sumeskite į sriubą, taip pat suberkite makaronus ir žiupsnį smulkintų petražolių. Sriubą užvirkite ir virkite ant vidutinės ugnies apie 10 minučių, kol makaronai taps minkšti.

Apie kugelį ir budrią sąmonę

Apie budrią sąmonę

Per rugsėjo mėnesį labai aiškiai supratau, kad vienintelis tikras, įkvepiantis, jaudinantis momentas - dabarties momentas, kuriame yra ir praeitis, ir ateitis. Po darbo dienos maloniai pavargusi ir mieguista, laikrodžio rodyklei artėjant link vidurnakčio, esu naktibalda, - kambaryje tamsu, skamba Janet Devlin ir kvepia kugeliu ir spaliu, ir stipria kava. Susisupusi į didelį megztinį, sėdžiu ant seno fotelio, - o priešais mane pro užuolaidomis neužtrauktą langą, apsisiautusi savuoju juodu ir didžiuliu apsiaustu, plūsta naktis. Aš esu čia. Ir dabar.

Visai neseniai perskaičiau JAV Harvardo universiteto paskelbtą tyrimą apie tai, kiek mažai laiko mes praleidžiame dabartyje. Šio tyrimo dalyvių buvo paprašyta po keletą kartų per diena mobiliuoju telefonu pranešti, ką jie tuo metu veikia, apie ką galvoja ir kaip jaučiasi. Tyrimo rezultatai parodė, kad dalyviai 47 proc. laiko veikė vienus dalykus, o galvoju visai apie kitus. Tai yra beveik pusę laiko jie nebuvo čia ir dabar. Klaidžiojo kažkur praeity arba ateity.   

Apie kugelį

Man tai labai naminis ir jaukus maistas - toks, kurį skaniausia valgyti tiesiai iš kepimo formos. Kai pirmą kartą iškepiau šį kugelį, mano žmogus atsakingai pareiškė, kad tai viskas, ko jam reikia, ateinant šaltiems orams. Taip ir kepu dabar kiekvieną savaitę - su spirgučiais! Užplikytą verdančiu pienu. Pamaniau, kad, ir jūs, kai grįžtat namo, norit ko nors karšto, paprasto pavalgyti. Todėl dalinuosi, o receptas čia.  

Daug linkėjimų! Tūkstantį kartų ačiū, kad skaitot.

P.S.: Janet Devlin - Whisky Lullabies