Orkaitėje kepta avižinė košė su mėlynėmis ir obuolių tyre

Apie rudens prisijaukinimą

Praeitą rytą, kai iš šaldiklio ištraukiau miške tėčio ir mamos surinktas mėlynes, pajutau, kad vasara iš tiesų baigėsi. Vis labiau raustantys medžių lapai, šalti rytai, kai nejučiomis į palto kišenes sukiši sužvarbusias rankas, nuo drėgmės gausos žliugsinti žemė - taip, tai nenuginčijami įpusėjančio rudens ženklai, bet man - vis tiek ne tokie tikri, kaip nedidelis indelis šerkšnotų uogų. Štai nuo jų prasidėjo žinojimas, kad neužilgo ateis ir skruostus kandžiojanti žiema, nuo kurios, darbo dienos rytą suskambus žadintuvui, nepasislėpsi po apklotais. Teks prisijaukinti.

Man patinka metų laikų prisijaukinimai, nes, nors ir žinau, kad nei vienas iš jų nesitęs amžinai, bet įsigyvenus į kurį nors metų laiką, kažkaip ima atrodyti, kad gal ir tęsis, gal ir nesibaigs, kol nenutinka koks mažas dalykas. Šiais metais - tai šaldytos mėlynės. Atidarant indelį, žinojau, kad kelio atgal nebus, tik į gilėjantį rudenį. Nes šis veiksmas buvo ir artėjančio šalnos, ir nuogos medžių šakos, ir degančių malkų bei anglių kvapas, ir ta akimirka, kurioje jau galėjau užuosti pirmąjį sniegą. 

Dabar prisimenu, kad, renkant mėlynes, visada atrodo, jog oras nepakeliamai tvankus, jog it išprotėjusi šviečia saulė ir kad niekada gyvenime nesu mačiusi tiek uodų. Nusišypsau ir suprantu, kad gyvenimas yra čia. Šiame mėlyname kambaryje, kuriame rašau, kuriame šąla basos pėdos, nors judinu kojų pirštus, kuriame norėtųsi sapnų gaudyklės, nes taip seniai sapnavau. Šioje pavakarėje tarp vakar ryto, praėjusios vasaros ir rudens. Gyvenime tai niekada nepasikartos. Nei mano, nei kieno nors kito. Štai kur stebuklas. Stebuklas ir vėjyje plazdanti nostalgija. Todėl šysausi iš laimės, sveikindama kiekvieną sekundę. Nes ji man dovanoja dar vieną oro įkvėpimą, dar vieną jausmą, skrydį į ateitį ir laiko šuolį atgal. Pasimėgaukim, kad esam. 

Apie orkaitėje keptą avižinę košę su mėlynėmis ir obuolių tyre

Ši orkaitėje kepta košė ne tik numalšins alkį, bet ir jaukia šiluma užpildys sielą. Mėlynių, obuolių tyrės, avižinių dribsnių ir cinamono skoniai yra visai paprasti, bet gerai pažįstami ir dėl to tokie tinkami rudenio pusryčiams. Košės paviršius karamelizuojasi ir tampa traškus, tuo tarpu pati košė išlieka minkšta, vientisa ir kreminė. Labai skanu.

Tik valgykite dar šiltą. Galite su jogurtu, pieno šlakeliu ar klevų sirupu. Aš tokią košę pilna burna galėčiau valgyti kasdien. Tiesą sakant, pastaruoju metu taip ir darau. Peprasta, bet gera, tikrai gera košė. O kaip kvepia kepant...

4 pusryčiautojams reikės:

2 puodelių avižinių dribsnių
1/4 arbatinio šaukštelio druskos
1 arbatinio šaukštelio cinamono
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 didelio kiaušinio
1 su puse puodelio pieno
1/2 puodelio saldžios obuolių tyrės
2 valgomųjų šaukštų neutralaus skonio aliejaus
1 puodelio mėlynių (jei šaldytos - neatšildykite)

Orkaitėje kepta avižinė košė su mėlynėmis ir obuolių tyre

1. Dubenyje sumaišykite avižinius dribsnius, druską, cinamoną ir kepimo miltelius.

2. Kitame dubenyje lengvai suplakite kiaušinį, pieną, obuolių tyrę ir aliejų.

3. Į sausą mišinį supilkite plakinį ir gerai išmaišykite. Tada atsargiai įmaišykite mėlynes.

4. Orkaitę įkaitinkite iki 185 C. Kepimo indą ištepkite aliejumi. Supilkite avižinę košę. Kepkite apie 35-45 minutes, kol košės paviršius gražiai apskrus.