Apie kugelį ir budrią sąmonę

Apie budrią sąmonę

Per rugsėjo mėnesį labai aiškiai supratau, kad vienintelis tikras, įkvepiantis, jaudinantis momentas - dabarties momentas, kuriame yra ir praeitis, ir ateitis. Po darbo dienos maloniai pavargusi ir mieguista, laikrodžio rodyklei artėjant link vidurnakčio, esu naktibalda, - kambaryje tamsu, skamba Janet Devlin ir kvepia kugeliu ir spaliu, ir stipria kava. Susisupusi į didelį megztinį, sėdžiu ant seno fotelio, - o priešais mane pro užuolaidomis neužtrauktą langą, apsisiautusi savuoju juodu ir didžiuliu apsiaustu, plūsta naktis. Aš esu čia. Ir dabar.

Visai neseniai perskaičiau JAV Harvardo universiteto paskelbtą tyrimą apie tai, kiek mažai laiko mes praleidžiame dabartyje. Šio tyrimo dalyvių buvo paprašyta po keletą kartų per diena mobiliuoju telefonu pranešti, ką jie tuo metu veikia, apie ką galvoja ir kaip jaučiasi. Tyrimo rezultatai parodė, kad dalyviai 47 proc. laiko veikė vienus dalykus, o galvoju visai apie kitus. Tai yra beveik pusę laiko jie nebuvo čia ir dabar. Klaidžiojo kažkur praeity arba ateity.   

Apie kugelį

Man tai labai naminis ir jaukus maistas - toks, kurį skaniausia valgyti tiesiai iš kepimo formos. Kai pirmą kartą iškepiau šį kugelį, mano žmogus atsakingai pareiškė, kad tai viskas, ko jam reikia, ateinant šaltiems orams. Taip ir kepu dabar kiekvieną savaitę - su spirgučiais! Užplikytą verdančiu pienu. Pamaniau, kad, ir jūs, kai grįžtat namo, norit ko nors karšto, paprasto pavalgyti. Todėl dalinuosi, o receptas čia.  

Daug linkėjimų! Tūkstantį kartų ačiū, kad skaitot.

P.S.: Janet Devlin - Whisky Lullabies