Pasitikėti savo jėgomis

"Tik pasitikėdamas savimi gali pradėti svajoti apie didelius dalykus, nes norint ką nors pasiekti, pirmiausia reikia labai to norėti. Pasitikėjimas savimi reiškia, kad aš tikiu, kad esu vertas tų didelių dalykų, apie kuriuos svajoju, ir dėl to niekada nesijaučiu kaltas, nes esu jų vertas."
E. Daunienė
 
Kalbėdamos su Viktorija, pripažįstame tą faktą, kad pasitikėti savimi ne visada yra taip jau paprasta, kaip norėtųsi, o juk kiekvienam iš mūsų - labai svarbu pasitikėti savo jėgomis. Susidoroti su problemomis ir tikslus lengviausia pasiekti tada, kai tiki tuo, ką darai ir tuo, kas esi. Jei iš tikrųjų manai, kad gali, tada pusė darbo yra padaryta.
Pasitikėjimas savo jėgomis - nepaprastas vidinio augimo būdas ir meilės sau išraiška. Kad išmoktume save mylėti, reikia dėmesio sau ir drąsos atsimerkti prieš save ir priimti save tokį, koks esi. Nepykti ant savęs, kad kartais būni žioplas apsigavėlis, o įžvelgti tame žavesio, jog nesi tobulas. Mes galime tapti draugu sau tik tada, kai suvokiame, priimame ir gerbiame savo silpnumą ir savo netobulumą bei nustojame nuvertinti ir lyginti save su kitais.
Dėmesys sau prasideda nuo žodelio "ne", būtina jį išmokti pasakyti tada, kai turite krūvas darbų. Jei esi nuolankus, jautrus, stengiesi atjausti kitus žmones, gali net nepastebėti, kad kiti Tavimi naudojasi, nepalikdami laiko Tau. Tokiu atveju blogiausias priešas sau gali būti pats.

Pastebėjau, jog išsiugdyti pasitikėjimą savo jėgomis yra sudėtinga ne tik dėl to, kad reikia pačiam priimti save tokį, koks esi, mums svarbu, kad ir kiti mus pripažintų, suteiktų teigiamą grįžtamąjį ryšį. Dažnai tėvai ir mokytojai nuo vaikystės mus moko nemylėti savęs, po to šį vaidmenį perima darbdaviai, antrosios pusės, netgi draugai, žinoma, ir mes patys mokome kitus nemylėti savęs. Tikriausiai esate pasakę kažką panašaus:
- Aš negaliu Tavimi pasitikėti, viską turiu padaryti pati (pats).
- Tu beviltiškas (-a).
- Pažiūrėk, kaip gražiai atrodo Onutė ir Tau reikėtų susirūpinti dėl išvaizdos.
- Mano draugės vyrą jau paaukštino, o Tu net po daugelio metų nieko nepasieksi.
- Pažiūrėk, kokie kiti...

Pripažinimo reikia kiekvienam šalia esančiam. Gebantis duoti pritarimą kitam, lengviau susitaiko su savim pačiu, mažiau jaučia pykčio ir, apskritai, geriau jaučiasi. Jei sunku pasitikėti savimi, padėkite augti kitam, išdrįskite kuo dažniau apkabinti, tuos kurie šalia - mamą, tėtį, draugą, sesę, bendradarbį, padrąsinti. Pastebėjau, jog tai daro stebuklus.O stebuklai yra gerai...ir mažiems, ir dideliems jų reikia. Nesakau, kad lengva prieiti prie žmonių ir užkrėsti juos laime, kai pats nesijauti dar atradęs jos paslapčių, kai gali būti atstumtas, kai nežinai, ar padėsi, bet pabandyti verta. Man labai patinka P. McWilliams žodžiai, kurie dažnai padrąsina:

 "Mylėti yra rizikinga.

Kas bus, jei nieko iš to neišeis?

Ech, bet jei išeis."

Ir maži, ir dideli mėgsta trupininius pyragus. Mokyklos laikais mano suolo draugė atsinešdavo jos mamos kepto trupininio pyrago su uogiene. Kai studijavau, vis kažkur jo taip pat paragaudavau - kavinėje ar vakarėlyje. Vieną popietę prieš keletą metų, kai labai užsimaniau kažko saldaus, nusprendžiau, kad atėjo laikas ir man pradėti kepti trupininius pyragus. Tada iškepiau visai parastą, su juodųjų serbentų uogiene. Šį sykį ant palangės gulėjo pusė kilogramo obuolių, nusprendžiau juos sunaudoti. Tobulas trupininis obuolių pyragas man privalo būti tik toks: jo pagrindas minkštas ir purus, prisigėręs obuolių įdaro sulčių, o viršus sudarytas iš stambių trapių cinamoninių trupinių, žinoma, su riešutais.

Lazdyno riešutai labai tinka prie obuolių. Galite juos naudoti su luobelėmis arba be jų. Pakepinus sausoje skardoje apie 10-15 minučių, supilkite riešutus ant rankšluostuko, sandariai užlankstykite ir patrinkite, luobelė suplyšinėja ir atšoka nuo branduolio.

Kodėl turėtumėte išbandyti šį receptą? Paruošti šį pyragą visiškai nesudėtinga ir labai smagu, ypač panardinti pirštus į miltus ir ruošti trupinius. Jis gardus ir šiltas su ledais, ir atvėsęs, kai viršus tampa pačio to traškumo. Tai vienas puikiausių trupininių pyragų iš visų (kepant cinamonu, obuoliais ir kardamonu pakvimpa visi namai), kuriuos man yra tekę ragauti. Nam, nam... Einu įsipilti stiklinę pieno ir suvalgyti dar vieną gabalėlį.

Tešla:
120 g kambario temperatūros sviesto
240 g miltų
1/2 valgomojo šaukšto kepimo miltelių
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
120 g cukraus
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus
1 kiaušinio
2/3 (160 ml) puodelio pieno

Trupiniai:
180 g miltų
80 g cukraus pudros
1 arbatinis šaukštelis cinamono
1/2 arbatinio šaukštelio kardamono
1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
170 g šalto sviesto
100 g susmulkintų lazdyno riešutų

Obuolių įdaras:
400 g obuolių (sveriame nuluptus ir išimtomis sėklomis)
250 g sutirštinto pieno Rududu

Trupininis obuolių pyragas su Rududu  

1. Pirmiausia pasiruošiame trupinius: dubenyje sumaišome miltus, cukraus pudrą, cinamoną,kardamoną, kepimo miltelius ir druską. Šaltą sviestą supjaustome kubeliais. Trindami nykštį į kitus pirštus sviestą švelniai sumaigome su miltų mišiniu, kad susidarytų trupiniai, per ilgai neminkykite. Įmaišome riešutus. Dubenį uždengiame maistine plėvele ir padedame trupinius į šaldytuvą stingti, kol paruošime tešlą ir obuolių įdarą.

2. Antra, imamės obuolių įdaro: obuolius nulupame, išimame sėklas ir supjaustome apie 2 cm. kubeliais. Sudedame į prikaistuvį su Rududu ir kaitinant ant mažos ugnies maišome, kol Rududu išsilydo. Tai užtruks šiek tiek laiko. Atvėsiname.

3. Po to pasiruošiame tešlą: viename dubenyje sumaišome visus sausus ingridientus - miltus, druską, vanilinį cukrų ir kepimo miltelius, išskyrus cukrų. Į kitą dubenį sudedame sviestą ir cukrų, plakame, kol gauname vienalytę masę. Įmušame kiaušinį ir gerai išmaišome. Supilame 1/3 miltų mišinio, įmaišome, tada supilame pusę pieno, vėl įmaišome 1/3 miltų mišinio, tada likusį pieną ir galiausiai likusius miltus.

4. Įjungiame orkaitę - temperatūra 180 C. Į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą supilame tešlą, ant jos sudedame obuolius, o ant viršaus užbarstome stambių trupinių sluoksnį.

5. Kepame apie 60 - 70 minučių, kol ant pyrago viršaus pradeda puikuotis rusvi traškūs trupinukai. Geriausias būdas patikrinti, ar pyragas jau iškepė, yra įbesti į pyrago vidurį medinį pagaliuką: jei ištraukus jis sausas - pyragas iškepė. Jei ne, dar pakepkite. Skanaus ;)