Kaip reikia teisingai priimti kritiką?

Šią savaitę, kol dar žiema neužleido vietos pavasariui, viską (uogienę, medų, sultis, kakavą ir t.t.) kombinuodama su karštu vandeniu, įkvėpta Rimos komentaro, vis pagalvodavau, kaip aš reaguoju į kritiką, o kaip reikia teisingai ją priimti.

Taigi, pirmiausia, apsibrėžkime, kas yra kritika? Kritika - tai vertinimas. Tai rėmimasis tam tikrais veiksniais, prieš nusprendžiant, ar dalyko turinys atitinka tikslą. Žieminės pirštinės turi apsaugoti rankas nuo šalčio. Geras draugas - nepalikti nelaimėje. Tačiau realybėje dalyko turinys ne visada atitinka jo tikslą. E. Hubbard rašo: "jeigu norite išvengti kritikos, nieko neveikite, nieko nesakykite, o dar geriau būkite niekas".

Visi žino, kad nėra filmo, knygos, patiekalo, dainos ir panašių dalykų, kurie patiktų visiems, todėl logiška, kad pasaulyje egzistuoja kritika. Visi daiktai, kurie yra sukurti, gali būti įvertinti, išvardinant jų gerąsias bei blogąsias sąvybes( priklausomai nuo vertintojo požiūrio). Tai kodėl į kritiką, tokį natūralų dalyką, reaguojame įsižeizdami, nuvertindami save, supykdami?

Atsimenu, kai pirmą kartą pagaminau Adabo, Filipinuose gaminamą troškinį, susidedanti iš česnakų, kiaulienos, acto, sojų padažo, pipirų ir lauro lapų pagal internete rastą receptą. Šio troškinio gamyba (su mėsos marinavimu ir virimu) pareikalavo iš manęs iš viso apie 24 val.Pateikiau su meile paruoštą troškinį vyrui ir klausiu: ar skanu? Iš jo veido supratau, kad tai nėra vienas iš skaniausių patiekalų, kurį jam tekę valgyti. Jo nuosprendis buvo, kad į marinatą pripyliau per daug acto ir mėsa per rūgšti. Kokiam pusvalandžiui aš nuliūdau.  
Po pietų jis manęs paklausė: ko aš tokia nuliūdusi? Atsakiau: kad jis sukritikavo mano pastangas? Štai tuomet aš supratau, kad jo kritiką priėmiau neteisingai. Jis sukritikavo ne mano pastangas ir ne mane, kas esu, o receptą ir tai, jog aklai juo vadovaudamasi, neapgalvojau, kaip didelis kiekis acto paveiks mėsos skonį. Taigi, nors iš pradžių sukritikuota ir nuliūdusi, pasižadėjau sau daugiau šio troškinio negaminti, suvokusi, kur iš tiesų pakastas šuo, jau po poros dienų vėl jį gaminau, pakoreguodama produktų kiekius - mėsa buvo puiki. Vadinasi, teisingai priimta kritika yra postūmis į priekį.

Pagrįstą kritiką tikrai reikia vertinti ir būti atviram kitų žmonių patarimams, tačiau visada verta įsiklausyti į savo nuojautas. Gali atsitikti taip, kad kažką pakeitus, kad įtikti vieniems, atsiras kiti, kuriems neįtiksi dėl atliktų pakeitimų. Pavyzdžiui, kažkada paruošiau darbe ataskaitą, kuriai, pasak vieno mano bendradarbio, trūko asmeninės patirties. Viduje tylus balselis kuždėjo, kad nieko keisti nereikia, bet aš jį užtildžiau dėl nepakankamo pasitikėjimo savimi ir ataskaitą pakeičiau. Kai ataskaitą pristačiau vadovui, jis paklausinėjo truputį ir pasakė, kad ji turėtų būti objektyvesnė. Taigi, netgi konstruktyvi kritika gali ir turi būti visada įvertinta, prieš pradedant kažką keisti.   
Ne visa kritika yra gera ir motyvuojanti, būna ji ir žeminanti, kylanti iš pykčio ir pavydo. Tokiai kritikai reikia ugdyti atsparumą. Tai yra sudėtinga, kadangi kiekvienas iš mūsų turi "vidinį" kritiką. Taigi, jei jūs manote, kad turite negražią nosį, ir dar kažkas nemandagiai pasako, kad jūsų nosis nedaili, kaip gi čia neatsiras nusivylimo jausmas. Įveikti jį sunku, todėl kartais tikriausiai geriausia priimti tokius jausmus, kokius išgyveni, tik neilgai, kokią valandėlę, o tada nusišypsoti, suprasti, koks nelaimingas yra kritikuojantis, ir mėgautis gyvenimu toliau, siekiant savo tikslų. 
Šiandien dalinuosi paprasto kapotos tešlos trupiniuočio su uogiene receptu.Pyragas yra skanus, purus, trapus ir visada puikiai gaunasi, jei tešla gerai atšaldoma ir neperminkoma. Puikus sprendimas, kai taupote arba šaldytuve tuščia tuščia, o į namus žada užsukti svečiai. Pyragas tikrai didelis, užteks nemažai grupei išalkusių valgytojų. 
Šiam pyragui dažniausiai naudoju cukraus pudrą, bet jei jos neturite, galite įberti cukraus, o pelsinų sultis galite pakeisti puse stiklinės vandens. Tešla nėra saldi, todėl, jei mėgstate pasmaližiauti ar uogienė yra rūgšti, tada įberkite papildomai dar keletą šaukštų cukraus pudros arba cukraus. 

500 g miltų
200 g sviesto
6 valgomųjų šaukštų cukraus pudros
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 apelsino sulčių
3 kiaušinių
Vanilinio cukraus
Apie pusės litro tirštos uogienės
 

 Pyragas su uogiene. Apibarstytas trupiniais

1. Šaltą sviestą supjaustykite kubeliais. Sviesto kubelius sudėkite į miltus, kubelius atsargiai juose apvoliokite, dubenėlį įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldiklį maždaug pusvalandžiui.

2. Apelsino sultis supilkite į nedidelį stiklainį ir taip pat padėkite į šaldiklį.

3. Iš šaldiklio ištraukiame miltus su sviesto kubeliais ir ledines apelsino sultis. Dviem peiliais kantriai sviestą kapokite į miltus, kad susidarytų smulkūs grumsteliai. Suberkite cukraus pudrą, kepimo miltelius ir trindami nykšty į kitus pirštus sviesto ir miltų grumstelius sumaigykite su cukrumi, kad susidarytų trapus mišinys. Tai turi užtrukti apie 2 minutes. Tada į šį miltų ir sviesto mišinį šakute įmaišykite šiek tiek išplaktus kiaušinius bei apelsino sultis. Švelniai maigykite, kol gausite tešlos rutulį. Tai neturi būti vientisa ir elastinga tešla, minkykite tik tol, kol susiformuos gražus rutulys - per daug minkyti nevalia. Įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldiklį 2-5 valandoms.

4. Prieš kepant, skardą išklokite kepimo popierium, ištepkite sviestu. Sustingusią tešlą trupinkite tiesiog į skardą riešuto didumo gabalėliais, vienodai juos paskleidžiant. Sutrupinus 2/3 tešlos, uždėkite uogienę. Ant jos sutrupinkite likusią tešlą ir tuoj kepkite apie 30 minučių iki 190 C įkaitintoje orkaitėje. Apibarstykite vaniliniu cukrumi ir patiekite su ledais.Skanaus :)