Septintoji iš 33 laimės akimirkų

Septintoji iš 33 laimės akimirkų...

...Nemėgstu deginančio karščio. Visiškai. Ypač, kai net vėjas nesiruošia pūsti. Todėl man labiausiai patinka ankstyvi vasaros rytai arba vėlyvi vakarai, kai nebūna taip karšta lyg pečiui. Pritariu posakiui, jog šiluma kaulų nelaužo, bet kai siauras melsvas gyvsidabrio ruoželis rodo netoli 30°C karščio, aš tingiai iškeliu į viršų rankas ir pasiduodu. Taigi, šią savaitę šiek tiek atvėsę orai, palaima mano sielai, įkvėpimui ir darbingumui. Ir kaip gera, labai labai gera, balkone gurkšnoti šiltą nesaldintą mėtų arbatą ir jausti vėją, atnešantį miesto triukšmo nuotrupas.

Iš tiesų, bet kokios arbatos gėrimui vienumoje būdinga meditacijos bruožai. Šilto puodelio paėmimas tarp delnų, jo kraštelio priglaudimas prie lūpų, į arbatos aromatą meistriškai įpinto ramumo užuodimas. Kažkada skaičiau, kad lėtas arbatos gėrimas veikia harmonizuojančiai. O ir mintys plaukia be įtampos, aiškiai, vis labiau tolstant nuo kasdieninių rūpesčių. Iš tiesų, atrodo, kad galvoje nelieka jokių minčių.
O kad matytum, kokie tamsūs debesys užgrūdo visą dangų. Atrodo, kažkur tolumoje turėtų subildėti griaustinis. Pradeda lyti, šalti lašai atsitrenkę į balkoną kraštą tyška ant mano basų kojų. Balose matyti burbuliukai - tikriausiai lietus užsitęs. Bet tai gerai, nes kartais kiekvienam reikia būti užkluptam lietaus, neturint skėčio. Būti užkluptam lietaus, neturint pasiteisinimo, kodėl negali sustoti ir įsiklausyti. Nuveikti kažką, ką iš tiesų mėgsti.
Išsivirsiu dar vieną puodelį arbatos, paliksiu praviras kambario duris, kad lietaus kvapas užlietų kambarį ir apsiklosčius žiūrėsiu filmą. Tikriausiai daug verksiu, bet tai gerai, nes kartais kiekvienam reikia būti užkluptam tokio filmo. Ak, ar tai nėra laimė?...

" - Tu miela. Tu sumani. Tu ypatinga.
  - Teisingai, mažyle..."

 

Focaccia - tai nepaprasta duonelė. Dažnai jos nekepu, nebent savaitgaliais ar ypatingomis progomis, pvz. pirmojo lietaus. Įprastomis dienomis jos nekepu ne todėl, kad reikia įdėti daug darbo. Jo šios duonelės kepime tikrai nėra daug. Pagrindinė priežastis, kodėl ją vadinu lietingo savaitgalio focaccia, yra ta, jog jos tešla kildinama ne vieną ir ne du kartus, o tai užima laiko.

Focaccia tešla gaminama su mielėmis iš miltų, druskos, vandens ir aliejaus. Miltai imami aukščiausios rūšies, turintys stipraus glitimo. Mielės naudojamos šviežios, rečiau džiovintos. Mielinė tešla maišoma su įmaišalu. Įmaišalas - tai skysta, grietinės tirštumo tešla, paruošta iš vandens, miltų ir mielių.

Įmaišalui reikės:

200 ml drungno, t.y. kūno temperatūros, vandens

150 g miltų (rūšis 405 D)

8 g šviežių mielių

Tešlai reikės:

1 valgomojo šaukšto aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus

380 g miltų (rūšis 405 D)

4 g druskos

150 ml drungno, t.y. kūno temperatūros, vandens

Taip pat prireiks aliejaus ir miltų minkymui

Aliejui su žolelėmis reikės:

1/3 puodelio aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus

1 valgomojo šaukšto džiovintų itališkų žolelių

Focaccia mėgstu kramsnoti tiesiog vieną - dar truputį šiltą. Arba su pomidorais, apibarstytais druska ir maltais juodaisiais pipirais. Taip pat tinka kaip sumuštinių pagrindas arba laužyti ir mirkyti į namie virtą sultinį.
Ši focaccia yra labai labai minkšta ir puri su šiek tiek traškiu, aliejingu paviršiumi.  

    Lietingo savaitgalio focaccia

1.Pirmiausia, paruošime įmaišalą - mielės išmaišomos su vandeniu, toliau suberiama miltai ir išmaišoma. Dubuo su įmaišalu uždengiamas rankšluostuku ir paliekama 1 valandai, kad rūgtų. Kai jis pradeda rūgti, ima didėti jo apimtis, paviršiuje iškyla pūslyčių. Po valandos įmaišalas truputį pamaišomas ir paliekamas dar 1 - 2 valandoms rūgti.

2.Į išrūgusį įmaišalą supilama vanduo ir aliejus, išmaišoma. Tada supilami su druską išmaišyti miltai. Tešla maišoma mediniu šaukštu, kol nelieka miltų. Tada paliekama pailsėti 10 minučių. Rankas išsitepame aliejumi ir pailsėjusią tešlą reikia minkyti apie 1 minutę. Tada paliekame vėl 10 minučių pailsėti. Po to rankas išsitepame aliejumi ir vėl tešlą minkome apie 1 minutę. Paliekame 10 minučių pastovėti. Galiausiai, tešlą apibarstome miltais, rankas taip pat ir gerai minkome apie 4-5 minutes, kol ji tampa elastinga ir glotni. Kildiname tešlą, uždengtą rankšluostuku, 40 minučių.

3. Iš pakilusios tešlos ant miltais pabarstyto paviršiaus suformuojame stačiakampį. Tešla iš vieno krašto užlenkiama taip, kad truputį nesiektų kito krašto, po to taip pat iš kito krašto, kaip parodyta paveikslėly. Tešla uždengiama rankšluostuku ir paliekama pastovėti 40 minučių.

4. Po 40 minučių, vėl lankstome lygiai taip pat tešlą, tik iš kito krašto, kad susiformuotų kvadratas. Tešla uždengiama rankšluostuku ir paliekama pastovėti 40 minučių.

5. Praėjus 40 minučių, ateina eilė paskutiniam lankstymui. Lankstome priešinga kryptimi nei antrą kartą, t.y. lygiai taip pat kaip pirmą kartą. Tešla uždengiama rankšluostuku ir paliekama pastovėti 40 minučių. Per šį laiką aliejų sumaišome su žolelėmis. Kepimo skardą ištepame aliejumi. Praėjus 40 minučių, pakilusią tešlą dedame į skardą ir atsargiai badant pirštais, paskirstome po skardą, stenkitės tešlos labai stipriai netampyti. Tešlos viršų apliejame puse aliejaus su žolelėmis ir paliekame pastovėti 40 minučių. Praėjus 40 minučių, supilame likusį aliejų ir vėl tešlą pabadome pirštais, kad aliejus geriau pasiskirstytų ir gautume tokį kalnuotą paviršių. Paliekame pastovėti 30 minučių.

6. Orkaitę įkaitiname iki 220 C ir kepame 15 minučių, po to temperatūrą sumažiname iki 200 C ir kepame dar 15-20 minučių. Ir saulei besileidžiant, iš orkaitės ištraukiame Italija kvepiančią focaccia.

Skanaus... ir nesušalkit.