Kaip reikia teisingai pyktis?

Prieš keletą dienų su drauge ieškojome atsakymo į vieną iš amžinųjų klausimų, su kuriuo manau susiduria dažnas: kaip reikia teisingai pyktis? Vienas susipykimų situacijas atsimenu geriau, kitas – prasčiau, keletas yra itin stipriai įstrigę atmintyje kaip griežto mokytojo pamokos, kurių niekada neužmiršiu. Tikriausiai pati didžiausia pamoka yra ta, jog svarbu neslėpti pykčio, nes širdis taps kaip prigrūstas maišas, pasiruošęs bet kada susprogti. Po tokių "sprogimų" esu "išbraukusi" net keletą žmonių iš savo gyvenimo.

Ar pastebėjote, kad kai kurie žmonės supykę tranko duris, rėkia, net mušasi, kiti nutyla, apsiverkia, paslepia nuoskaudas, o kiti paaiškina, kaip jaučiasi ir kas, jų manymu, negerai. Pastarieji žino labai didelę paslaptį – pykčio nereikia užgniaužti. Kadangi man pasisekė sutikti ypatingą žmogų, mylimą savo vyrą, kuris žinojo šią paslaptį ir atskleidė ją man, kiek tik išeina stengiuosi prisiimti atsakomybę už savo pyktį.Prieš sutinkant savo vyrą, galėjau save priskirti antrai kategorijai žmonių, taigi, daugeliui atrodžiau ta, kuri iš viso niekada nepyksta, bet, bėgant laikui, atitolsta, iš pirmo žvilgsnio dėl juokingų priežasčių.

Visiškai atsisakyti pykčio, manau neįmanoma ir net nereikia, nes šis emocija dalis mūsų prigimties, tačiau tai nereiškia, kad mes visada galime sau leisti apkaltinti kitus žmones dėl mūsų neišsipildžiusių norų. Ar iš tiesų kiti yra atsakingi už mūsų pyktį?

Kaip rašė V.Šekspyras: "Nėra nieko nei gero, nei blogo, tik mūsų mąstymas dalykus padaro vienokius ar kitokius."Pyktis sukyla tada, kai jaučiamės teisesni už kitus ir imame juos bausti už jų neteisingą elgesį Tai yra tokį elgesį, kuris neatitinka mūsų susikurtų ar mums įdiegtų normų, kaip reikia gyventi. Mylimasis užmiršta mūsų gimtadienį, kokie jausmai mus apima? Jeigu troškome dėmesio, apima nusivylimas, jei troškome pagarbos, apima nepasitenkinimas, jeigu troškome atidumo, apima liūdesys, tačiau jei norėjome, kad mylimasis šią dieną būtų šalia mūsų, galima jausti laimę tiesiog už tai, kad jis su mumis. Ir visai nesvarbu su dovanomis, ar be jų. Savęs pažinimo ir noro pažinti stoka žmonėms sudaro galimybę kaltinti kitus. Žmogus pyksta dėl to, kad pastebi, jog jam nepavyko gauti to, ką jis galėjo ar privalėjo gauti. Todėl visada, kai pajusite, jog jūsų viduje kylą susierzinimo ir pykčio banga:

Pirma, pasitikėkite sena gudrybe - suskaičiuokite iki 10 ir truputį "atvėskite".

Antra, sąžiningai sau atsakykite į klausimą - dėl ko supykote? Juk jūs supykote ne dėl to, kad mylimasis užmiršo jūsų gimtadienį, juk pykdo tai, kad neišsipildė jūsų noras gauti sveikinimų ar dovanų iš jo.

Trečia, susimąstykite, kokie jūsų norai neišsipildė?Noras gauti sveikinimų ar dovanų iš mylimo žmogaus gimtadienio proga yra ne kas kita kaip poreikis būti jam svarbia. Jei kaltinate jį, jog jis užmaršus, vadinasi norite daugiau dėmesio.

Ketvirta, ramiai paaiškinkite, kaip jaučiatės.

  

Manau, būtų labai jauku, jei visi sušalę jūsų mylimi valgytojai vakarienei gautų po dubenėlį geros, paprastos, gardžios, sušildančios, naminės daržovių sriubos. Juk nėra nieko geriau už laimingus, sriubos privalgiusius artimuosius, kurie apkabina ir visaip kitaip dėkoja už jūsų pastangas sušildyti ir praskaidrinti ilgus rudenio vakarus. Siūlau šildančios kopūstų ir pupelių sriubos, nuo kurios, aš tikiu, išsisklaido visas pyktis ir negerumai.
Kad ši sriuba puikiai pavyktų, nepamirškite kelių smulkmenų:
1. Porcijų, pagal šį receptą, gaunasi daug, bet, kaip žinia, kitą dieną sriubos skonis būna ne ką prastesnis - netgi atvirkščiai, todėl naudokite didelį puodą.
2. Švieži krapai ir petražolės šiai sriubai suteikia nemažai skonio ir aromato, todėl būtinai jų neužmirškite įmaišyti į sriubą, o štai, jei nemėgstate aštrumo, aitriosios paprikos nenaudokite.
3. Daržovių apkepimas svieste, prieš užpilant jas vandeniu, suteikia sriubai turtingesnį, sodresnį skonį.
4.  Svarbu daržovių nepervirti, taip sriuba turės didesnę maistinę vertę.

Šildanti pupelių ir kopūstų sriuba vėlyviems rudenio vakarams

1 vidutinio dydžio morkos

1 saliero stiebo

1 vidutinio dydžio svogūno

2 valgomųjų šaukštų sviesto

2-3 valgomųjų šaukštų aliejaus

3 česnako skiltelių

1/4 nedidelio kopūsto (apie 200 g)

3 vidutinio dydžio nuskustų bulvių

6-7 puodelių vandens (puodelio talpa - 250 ml)

2 vištienos arba daržovių sultinio, geriau ekologiško, kubelių

1 su puse puodelio pupelių, kurias išsivirkite iš anksto(joms išvirus gausis truputį daugiau nei du puodeliai; puodelio talpa - 250 ml)

1 raudonos aitriosios paprikos

4 valgomųjų šaukštų susmulkintų šviežių krapų

2 lauro lapų

2 valgomųjų šaukštų susmulkintų šviežių petražolių

Jūros druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Morką nuskuskite ir sutarkuokite burokine tarka. Saliero stiebą smulkiai supjaustykite. Svogūną bei česnako skilteles nulupkite ir susmulkinkite. Kopūstą susmulkinkite šiaudeliais. Pašalinkite aitriosios paprikos sėklas ir supjaustykite.

Ant vidutinio karščio užkaiskite puodą, supilkite aliejų ir sudėkite sviestą. Kai sviestas išsilydys, suberkite susmulkintą svogūną, salierą ir česnaką. Išmaišykite mediniu šaukštu ir kepkite 3 min.

Po 3 min. į puodą suberkite sutarkuotą morką, aitriąją papriką ir pridengę dangčiu troškinkite apie 5-7 min., vis pamaišant mediniu šaukštu. Kai morkos suminkštės, suberkite kopūsto šiaudelius ir troškinkite 5 min., vis pamaišant. 

Susmulkinkite bulves kubeliais ir sudėkite į puodą. Sutrupinkite kubelius ir užpilkite verdančiu vandeniu iš virdulio. Maišykite, kol kubeliai ištirps. Įmeskite lauro lapelius. Sumažinę karštį ir uždengę palengva virkite 10 min. 

Po 10 min. suberkite išvirtas pupeles, užvirkite ir virkite 10 min.

Galiausiai suberkite krapus ir petražoles ir pavirkite pusę minutės, tada nukelkite puodą nuo viryklės. Atsargiai paskaninkite druska ir pipirais, jei reikia.

Samčiu išpilstykite sriubą į dubenėlius ir pakvieskite prie stalo šeimą. Ramios ir jaukios vakarienės :)

Kaip išvirti pupeles?   

Prieš verdant, pupeles būtina mirkyti: užpilkite jas tris kartus didesniu kiekiu šalto vandens, t.y. vienai stiklinei pupelių reikės trijų stiklinių vandens, ir palikite bent aštuonioms valandoms, o geriausiai per naktį. Virti išmirkytas pupeles reikia taip pat užpylus tris kartus didesniu kiekiu vandens ant mažos ugnies. Verdamos pupelės be druskos, o sūdomos tik baigiant virti, kadangi taip pupelės išverda greičiau. Baltosios pupelės verda apie valandą ar valandą su puse. Reikia vis patikrinti, ar dar nesuminkštėjo. Nemaišykite kelių rūšių pupelių, nes jų išvirimo laikas gali skirtis.