Mukatanas

Kaip idealiai išvirti kiaušinius?

2012-02-26T07:44:00.000-08:00

Kartą, pietaudama savo mėgstamoje vietoje, nusprendžiau užsisakyti Nicos salotų. Salotos su kiaušiniais, vyšniniais pomidoriukais ir šparagais skambėjo viliojančiai, bet vaizdas nebuvo toks patrauklus. Ir to kaltininkai - kiaušinio ketvirčiai. Tarp baltymo ir trynio juodavo visiškai nesimpatiška linija. Aišku, per ilgai virti guminio skonio kiaušiniai - ne pasaulio pabaiga, bet apetito irgi nežadino.

Tai gal posakis „net nemoka išvirti kiaušinių“, ne toks jau ir teisingas, apibrėžiant žmogaus šeimininkavimo įgūdžius? 
Iš tiesų, kiaušinius išvirti labai paprasta. Viskas, ko jums reikia, norint tobulai išvirti kiaušinius, yra laikrodis ir dėmesingumas.
  
Atsimenu, kai prieš kokius šešis metus perskaičiau straipsnį apie tai, jog vienas britų išradėjas teigė atsakęs į klausimą, kaip idealiai išvirti kiaušinį, nenaudojant vandens, plačiai nusišypsojau ir nusprendžiau, kad visai gera gyventi pasaulyje, kuriame kiaušiniams virti kažkas naudoja galingas lempas. Šio išradėjo sukurtas prietaisas taip pat galėjo nukirsti kiaušinio galiuką, kas, mano manymu, patogu, bet pavagia dalį kiaušinio valgymo romantikos. Mėgstantys minkštą trynį, mane supras, kaip gera, šaukšteliu keletą kartų suduoti į kiaušinio lukštą, išgirsti, kaip luštas suskylą, nurėžti kiaušinio viršūnę ir minštą trynį kabinti skrudintos duonos lazdele.

 Nesvarbu kada – rudenį, žiemą, pavasarį ar vasarą, kai dar nėjau į mokyklą, o atsikeldavau anksti ir pasilikdavau valandėlei pasvajoti lovoje, dažnai išgirsdavau, kaip virtuvėje suskamba žadintuvas ir diedukas skuba iš nedidelio prikaistuvio į ledinį vandenį perdėti kiaušinius, jog sustabdytų šių virimą. Tada išlipdavau iš lovos, išgirsdavau šlepsint savo šliures ir štai aš jau sėdžiu prie didžiulio medinio stalo. Sunku apsakyti žodžiais, kaip greitai aš įveikdavau pora ar net keletą kiaušinių.

 Taigi, vieną vasario dienos rytą, kai už lango siautėjo pūga, o gatvėmis skubantys žmonės, nedrąsiai žvilgčiojo pro kapišonų, šalikų ir kepurių kraštelius, mūsų virtuvė kvepėjo vaikyste - virėm kiaušinius. Skubantis pasaulis tarsi sustojo ir tapo pažįstamas, toks savas, kai nereikia apie nieką galvoti, užtenka tiesiog mėgautis. Gurkšnoti arbatą ir duonos lazdele kabinti minkštą trynį.Šypsotis, dovanoti apsikabinimus ir bučinius bei kalbėtis.Žinoma, klausytis muzikos.

Šios dainos yra kava mano sielai tamsiais žiemos rytais:

01. Rytiniam pasimaivymui: Violent Femmes - Blister in the Sun
02. Arbatos gurkšnojimui: Portishead - Glory Box

03. Padeda atrasti grožį: Lykke Li - Dance Dance Dance

04. Viskas bus gerai: Joni Mitchell - Big Yellow Taxi
05. Negaliu nešokti: Janis Joplin - Piece of my Heart 

06. Sena meilė: Le Loup - Morning Song

07. Prašypsina: Cyndi Lauper - Girl Just Want To Have Fun

08. Išjudina jausmus: Gotye - Somebody That I Used to Know

09. Pažadina: Wham! - Wake Me Up Before You Go-Go

10. Įkvepia permainoms: Cyndi Lauper - Time After Time   

Virti kiaušiniai

Pasirinkite prikaistuvį, kuris būtų pakankamai didelis, jog norimas išvirti kiaušinių kiekis tilptų sudėti vienu sluoksniu ant prikaistuvio dugno, bet ir pakankamai mažas, jog kiaušiniai neturėtų daug erdvės judėti.

Sudėkite kiaušinius (geriausia - kambario temperatūros) į prikaistuvį ir užpilkite kambario temperatūros vandeniu, kad apsemtų apie 5 cm. Labai svarbu kokios temperatūros kiaušinis pradedamas virti, jei tuoj pat išimtas iš šaldytuvo, atsiranda didelė tikimybė, jog lukštas įskils, be to, šaltus kiaušinius būtina pavirti viena minute ilgiau. Taigi, prieš verdant kiaušinius, būtų gerai juos bent 20 minučių palaikyti išėmus iš šaldytuvo. 

Užvirkite vandenį ant didelės ugnies, o tada greitai, kai tik vanduo pradės virti, sumažinkite ugnį, jog vanduo lėtai virtų - vos vos burbuliuotų.

Virkite ant silpnos ugnies tiek, kokius kiaušinius mėgstate: 2-3 min., kad būtų skysti; 5-7 min, kad būtų pusiau kieti; 10 min., kad būtų kieti.

Išvirusius kiaušinius trumpam (apie 1 minutei) panardinkite į šaltą vandenį. Taip apsaugosite kiaušinius nuo pervirimo, bei bus lengviau juos lupti.

P.S.: Taip pat kad lukštas geriau luptųsi, kiaušinius virkite pasūdytame vandenyje. Šviežias kiaušinis vandenyje skęsta, vidutinio šviežumo būna pusiau paniręs į vandenį, o senas – plūduriuoja vandenyje – tokio jokiu būdu negalima valgyti. Jei norite dailių kietai virtų kiaušinių, stenkitės naudoti vidutinio šviežumo kiaušinius, nes jie daug lengviau lupasi,o minkštiems ar skystiems kiaušiniams, kurių nelupsite, naudokite šviežius.

Šiandien bus nuostabi diena ir aš puikiai atrodau

2012-02-20T09:55:00.000-08:00

Kai pabundi ryte, nesvarbu pora minučių prieš ar po žadintuvo, katiniškai pasirąžai ir žvilgteli į veidrodį, iš karto pasakyk – šiandien bus nuostabi diena ir aš puikiai atrodau, ar gali būti tobulesni žodžiai dienos pradžiai. Jei po šių žodžių į Tave iš veidrodžio vis dar žvelgia žmogutis nuskriausto šuniuko mina, pakartok viską nuo pradžių tik garsiau ir labiau iš širdies. Šiandien bus nuostabi diena ir aš puikiai atrodau!

Aš tikiu, jog jei dieną pradedi, nusiteikus teigiamai, padarai gerą įžangą ir, net jei po to ne viskas klostosi taip, kaip norėtum, pritrauktos geros emocijos padeda lengviau įveikti visus sunkumus.

Žinoma, kartais reikia, jog ir kiti primintų, koks nuostabus ir nepakartojamas esi, todėl niekada nepraleisk progos pagirti kitus, apipilti juos komplimentais, ypač "išsileidusių-šukuosenų" dienomis. Ypač tada, kai matosi, jog artimam labai labai reikia daugiau meilės sau.

Mes visi esame "netobuli", bet čia ir yra tikriausiai visas grožis, jog kiekvienas turim kažką savo, kažką ypatingo, kažką, kas apibrėžia mus. Kaip neįdomu būtų gyventi pasaulyje, kurioje visi turėtų idealias nosis, figūras, plaukus. Pasaulyje, kuriame nebūtų tikrojo grožio.

Taigi, įsijunk muziką, kurią mėgsti, įkvėpk oro ir padėkok už tai, kad esi gyva (-as), įsimylėk save ir aplinką, kuri Tave supa, atsipalaiduok, įvertink tikrąjį daiktų grožį ir užsikaisk puodelį karštos kakavos atšvesti tam, kad esi čia ir dabar tokia (toks) nuostabi (-us) ir nepakartojama (-as).
Kas su manim daryti sniego angelų, kol dar yra sniego? 

Šiandien pasidalinsiu vienu iš mėgstamiausių žiemos valgių, sulipdančių kartu bulves ir miltus ir meditavimą. Tai itališki bulvių virtinukai Gnocchi. Bulvių virtinukai gaminami iš grūstų bulvių, miltų, kiaušinių ir prieskonių - labai paprasta.
Visų pirma – prieš gaminant šiuos virtinukus, reikia geros laisvos valandos ar dviejų (priklauso nuo įgūdžių) ir įkvėpimo. Pačios svarbiausios gnocchi gaminimo subtilybės – būtinai su lupena išvirtos bulvės, 1 dalis miltų ir 4 dalys bulvių masės, neperminkyti tešlos ir verdantis vanduo.
Virtinukai yra labai lengvi, tiesiog tirpsta burnoje :)  

Bulvių virtinukai - gnocchi

4 išalkusiems valgytojams pamaitinti reikės:

7 didelių bulvių (apie 1200 g) - nulupus ir sutrynus apie 800 g

1 ir pusės puodelio miltų (apie 200 g) tešlai + geros saujos miltų, formuojant virtinius

Žiupsnelio tarkuoto muskato

1 valgomojo šaukšto druskos

Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

2 nedidelių arba vieno didelio kiaušinio

Išvirkite bulves su lupena. Skanių virtinių paslaptis - bulves virti iš lėto, vos vos burbuliuojančiame vandenyje. Bulvės turėtų išvirti maždaug per pusvalandį. Tai lengva patikrinti peiliu, įbedus iki bulvės vidurio: jei peilis įsmigs lengvai - bulvės jau išvirė.

Išvirusias bulves nusunkite, dar karštas nulupkite (naudojant rankšluostėlį) ir pertrinkite per tankų metalinio tinklelio sietą, sumalkite rankine mėsmale ar bulvių grūstuvu.

Sugrūstą bulvių masę sumaišykite su tarkuotu muskatu, valgomuoju šaukštu druskos, žiupsneliu pipirų, kiaušiniu ir miltais. Išminkykite vienalytę tešlą. Labai svarbu nepadauginti miltų. Išminkyta virtinukų tešlą padalykite į saujos dydžio dalis ir iš kiekvienos ant miltuoto paviršiaus iškočiokite po ilgą storumo kaip dešrelė ritinį.

Kiekvieną ritinį supjaustykite 2 cm ilgio gabalėliais.

Paimkite po vieną gabalėlį ir nykščiu perbraukite nugarine išgaubtąja šaukutės puse, kad susiformuotų tradicinės formos dantyta tešlos „auselė". Nykščio vietoje susiformuos įdubimas, išorė liks dantyta. Kaip tai daryti, galite pasižiūrėti čia.

Sudėkite juos ant miltais pabarstyto padėklo ir 20 - 30 minučių palikite pastovėti. Per šį laiką paruoškite padažą.

Užvirkite puodą truputį pasūdyto vandens ir pavirkite virtinukus pora minučių, po to kai jie išplauks į paviršių. Atsargiai nukoškite ir įmaišykite į paruoštą padažą.

Išvirtus virtinukus dedu ant šaukštelio sviesto ir išmaišau, užbarstau sūrio - man taip paprastai pateikti skaniausi. Neabejotinai prie jų tinka spirgučių padažas su grietinėle.

Skanaus :)

Būti geru vienas kitam

2012-02-06T12:29:00.000-08:00

Penktadienio vakarą susitikau su Aušra. Mes sėdėjome ant sofos parietusios po savimi kojas, valgėme sausainį (už receptą dėkuju Astai iš Saulėtos virtuvės) su ledais, gurkšnojome karštą vyną, žiūrėjome Ameliją iš Monmartro ir žavėjomės, kaip ji braunasi į kitų gyvenimus: įkvepia tėvą išvykti į kelionę (tėvas paštu gauna nuotraukas, kuriose įvairiose pasaulio vietose pozuoja iš jo sodo paslaptingai dingęs nykštukas. Nuotraukas siunčia Amelijos draugė stiuardesė Filomena, kuri su malonumu sutinka padėti); nudžiugina namo šeimininkę (moteris žino, jog jos vyras miegojo su sekretore, nugvelbė didelę pinigų sumą, išvyko į Pietų Ameriką, po to žuvo), parašydama jos mirusio vyro vardu laišką su meilės prisipažinimu.
Kiekviena diena suteikia galimybę įnešti gėrio į kitų gyvenimus. Juk turime reikalų su daugybe žmonių: artimaisiais, kaimynais, pardavėjomis ir t.t. Bendraudami mes perduodame vienas kitam emocijas, skleidžiame jas aplink save. Šiandien puikios nuotaikos iš darbo nukeliavau į parduotuvę. Ten užleidau vietą eilėje prie kasos merginai, kuri atsistojo už manęs ir pirko tik bandelę. Ši padovanojo 50 centų berniukui, kuriam pritrūko jų nusipirkti šokoladui. Tai buvo panašu į domino principą: nuvirtus vienai figūrai, paskui ją virsta visos likusios. Mes apkrėtėm vienas kitą gerumu.
Vaišinimas namie suteptais sumuštiniai taip pat yra kelias skleisti gėriui. Šie sumuštinių receptai skirti mano podei ir visiems, kurie mėgsta susitepti vieną kitą sumuštinį. Mano manymu geras sumuštinis turi būti nesudėtingai ir greitai pagaminamas, susidedantis iš keleto kokybiškų ingredientų, derančių tarpusavyje skoniu ir tekstūra. Bei, žinoma, tarp dviejų duonos riekelių nereikia pamiršti įdėti trupučio meilės.
Taigi, pirmiausiai, pradėkime nuo mano šeimos mylimiausių sumuštinių su rūkyta lašiša, agurku ir kreminiu sūriu. Nuo pirmo jų kąsnio supranti, kad čia ne šiap sau užkandis, o tikros vaišės.
Sumuštinius su kumpiu, sūriu ir marinuotais agurkais galima palyginti su koncertu - dideli, gausūs ir norisi pakartoti. Kiekviena iš 6 dalių - duona, kreminis sūris, garstyčios, kumpis, fermentinis sūris ir marinuoti agurkėliai, harmoningai viena kitą papildo. Šie sumuštiniai tikrai tinka tiek puikiems pusryčiams, tiek sočiam užkandžiui.
Išvaizda ir skonis - įspūdingi, o paruošti nesunku, spėkit kas? Taip - tai juodos duonos sumuštiniai su virtais kiaušiniais ir rūkyta dešra. Rūkytą dešrą galima pakeisti alyvuogėmis ar saulėje džiovintais pomidorais. Ar jau sužadinau apetitą?

Sumuštiniai su rūkyta lašiša, agurkais ir kreminiu sūriu

Dviems sumuštinukams reikės: 

Rūkytos lašišos

6 agurko griežinėlių

2 baltos sumuštinių duonos riekelių

2 kupinų arbatinių šaukštelių kreminio sūrio Philapelphia

Dvi sumuštinių duonos riekes užtepkite kreminiu sūriu. Ant vienos riekės uždėkite rūkytos lašišos juostelių, paskui - plonyčių agurko griežinėlių. Pagardinkite maltais juodaisiais pipirais pagal skonį. Užvožkite antrąją riekę, lengvai prispauskite. Aštriu peiliu nupjaukite pluteles ir sumuštinį perpjaukite įstrižai pusiau.

Sumuštiniai su kumpiu, sūriu ir marinuotais agurkais

Dviems sumuštinukams reikės:

2 baltos sumuštinių duonos riekelių
Griežinėlio fermentinio sūrio
Bryzelio karštai rūkyto arba virto kumpio
1/2 nedidelio marinuoto agurko
2 kupinų arbatinių šaukštelių kreminio sūrio Philapelphia
1 arbatinio šaukštelio garstyčių

Dvi sumuštinių duonos riekes užtepkite kreminiu sūriu bei garstyčiomis. Ant vienos riekės uždėkite kumpio riekelę, paskui - sūrio griežinėlį ir plonyčių marinuoto agurko griežinėlių. Užvožkite antrąją riekę, lengvai prispauskite. Aštriu peiliu nupjaukite pluteles ir sumuštinį perpjaukite įstrižai pusiau.

Juodos duonos sumuštiniai su virtais kiaušiniais ir rūkyta dešra

Dviems sumuštinukams reikės:

1 kietai virto ir nulupto nedidelio kiaušinio
1 kupino arbatinio šaukštelio majonezo
1 plačios rūkytos skilandinės dešros riekelės
2 kvadratinių juodos sumuštinių duonos riekelių
Maltų juodųjų pipirų

Skilandinės dešros riekelę supjaustykite nedideliais kubeliais. Kiaušinius susmulkinkite taip pat mažais kubeliais ir sumaišykite su majonezu bei maltais juodaisiais pipirais. Ant vienos riekelės užtepkite kiaušinių masę, apibarstykite dešros kubeliais. Užvožkite antrąją riekę, lengvai prispauskite. Aštriu peiliu nupjaukite pluteles ir sumuštinį perpjaukite įstrižai pusiau.

P.S.:O kokius sumuštinius labiausiai mėgsti Tu?

Labai šildanti trinta bulvių ir porų sriuba

2012-02-05T06:24:00.000-08:00

Labai gera šaltą žiemos popietę siurbčioti skanią, šildančią, paprastą sriubą. Kad sriuba šiuo metų laiku yra būtina, galima pastebėti, pažvelgus į ištuštėjusias prekybos centrų lentynas, kur sukrautos sriubos iš pakelių. Daugelis šių greitai paruošiamų sriubų gausiai pagardintos "vitaminu E", bet, kaip pasakytų viena mano miela draugė, tikrai valgomos ir netgi skanios. Ginčytis su ja negalėčiau, nes kartu tas sriubas pirmame kurse tarp paskaitų gurkšnodavau ir geru žodžiu minėjau. Visgi nėra nieko geriau už su meile išvirtą naminę sriubą, o šiuos žodžius patvirtina tai, jog jau daugiau nei 3 metai nebeperku tų patogiųjų sriubų iš pakelių.

Viena iš pirmųjų sriubų, kuri užkariavo mano širdį, yra trinta bulvių ir porų sriuba. Jos receptas - labai paprastas ir įkandamas net tiems, kurie dar nesusipažinę su virtuvės paslaptimis. Be to, tikrai neištuština kišenių, o jausmas, likęs viduje, jos paragavus, labai labai šildantis ir geras.

Kai pirmą kartą viriau šią sriubą, neturėjau sriubos plakiklio. Taigi, daržovėms išvirus, nuėmiau prikaistuvį nuo ugnies, jog sriuba truputį atvėstų. Tuo tarpu susiradau mikserį, įstačiau plakimo antgalius ir įmerkiau juos į sriubą. Nustačiusi lėčiausią greitį pradėjau plakti ir karštos sriubos lašai tiško į visas puses. Tada sriubą padalinau į tris dalis, visgi tai nepadėjo, sriuba ir toliau taškėsi tik smulkesniais lašais. Apėmė nuojauta, kad sriuba nebus tokia, apie kokią svajojau, bet nebuvo kitos išeities, kaip tik tęsti toliau. Virtuviniu rankšluostuku apgaubiau dubenį ir mikserį, sudarydama tarsi gaubtą. Baigus trinti sriubą, teko išskalbti du rankšluostukus. Sriuba gavosi panaši į kremą, bet dar su grumsteliais.

Draugė, kuriai papasakojau šią istoriją, pasiūlė naudoti rankinį bulvių grūstuvą. Gaunama ne tokia vientisa tyrė kaip plakant sriubų plakikliu ar mikseriu, bet daugeliui valgytojų netgi labiau patinka sriuba su stambesniais gabalėliais. Gerus metus tik taip ir trindavau šią sriubą. Taigi, jei neturite sriubos plakiklio, dar nereiškią, jog negalite išbandyti šios sriubos. Dar ir kaip galite ;)

Labai šildanti trinta bulvių ir porų sriuba

4 nemažiems dubenėliams sriubos prireiks:

100 g sviesto (apie 7 valg. šaukštų)
1 arbatinio šaukštelio aliejaus
400 g porų
400 g bulvių

750 - 900 ml daržovių sultinio (priklauso nuo to, kokio tirštumo sriubą mėgstate)

Prieskonių puokštelės (t.y. lauro lapo, čiobrelių, petražolių) 

Grietinėlės

Nupjaukite porų galus, padalykite porus išilgai į 2 dalis, nuplaukite po tekančiu vandeniu ir supjaustykite 1 cm storio griežinėliais. Bulves nuskuskite ir supjaustykite 1 cm dydžio kubeliais.
Ant silnos ugnies užkaiskite puodą, sudėkite sviestą ir įpilkite aliejaus, kai sviestas ištirps, suberkite supjaustytus porus ir išmaišykite mediniu šaukštu. Pridengę troškinkite, kol porai suminkštės ir truputį pagels.
Sudėkite prieskonių puokštelę, bulvių kubelius, supilkite karštą sultinį ir viską gerai išmaišykite. Jei neturite naminio sultinio, sultinio kubelį su puse sudėkite į asotį ar dubenį ir užpilkite 750 ml verdančio vandens iš virdulio, maišykite kol kubelis ištirps. Padidinkite ugnį ir leiskite sriubai užvirti, kai užvirs, sumažinę karštį ir uždengę palengva virkite 15 - 20 minučių.
Nukelkite puodą nuo ugnies, išimkite prieskonių puokštelę, sriubos plakikliu atsargiai sutrinkite į vienalytę masę. Tada įmaišykite grietinėlę (pagal skonį) ir pakaitinkite ant ugnies iki lengvo užvirimo. Pasūdykite, jei reikia. Išpilstykite sriubą į dubenėlius ir sušilkite :)  

P.S.: Kol sriuba verda, galite pasiskrudinti batono kubelių. Labai tinka ;)   

Apie gyvenimo tempo sulėtinimą

2012-01-31T11:20:00.000-08:00

Ironiška, nors kiekvieną dieną išrandamos technologijos, kurios turi mums padėti taupyti laiką ir mėgautis gyvenimu, mes tas sutaupytas valandas išnaudojame dar daugiau dirbdami arba beprasmiškai spoksodami į televizorių ar kompiuterių ekranus, o taip mūsų dienos (dažnai ir naktys) tampa dar labiau neramios. Man kartais būna tokių dienų, kai gyvenimas, atrodo, praeina pro šalį nepastebėtas. Žinoma, taip būti neturėtų. Kaip gerai, kad sniegas ir vis labiau atšąlantis oras paskatina sulėtėti ir pasigrožėti pasauliu.

Didžiausi žieminio sulėtinto žingsnio gyvenimo privalumai – pajutimas neryškių saulės spindulių ant veido, kai šaltukas kanda net pro paltą, pabudimas penkiomis minutėmis anksčiau išgerti didžiulio puodelio karštos arbatos, neskubus ėjimas, bijant paslysti,ir panirimas į purų sniego pasaulį visa savo siela.

Pastebėjau - kai miestas jaukiai pakvimpa sniegu, kai iš tiesų spaudžia šalčiai, užsimanau nuveikti ka nors įkvepiančio: tarkim, grįžtant iš darbo, sustoti ir susidėti į atmintį visą grožį, kuris aplink mane, arba pulti į pusnį ir padaryti sniego angelą.

Taigi, tikrai šaltą žiemos dieną, kai už apledėjusio lango termometras kužda, jog turime daugiau nei 20 laipsnių šalčio, nėra nieko geriau, kaip imti ir sulėtinti gyvenimo tempą. Bent valandėlei. Viskas vyksta labai paprastai...

...vėlyvas vakaras. Mingantis miestas. Kambarys ketvirtame aukšte, langu į tolimą horizontą. Lova, žvakės, muzika. Margas apklotas, jame - aš. Ant kelių - kompiuteris. Rašau Tau. Šalia garuojanti arbata. Laikas vos juda - labai gera.

Nuoširdžiai ilgiuosi pyrago, kurio receptu tuoj pasidalinsiu...

Šis varškės pyragas yra tikras skanėstas - sodrus, turtingas jaukiais skoniais su traškiu sausainių pagrindu. Jis tinka ir prie puodelio arbatos ir prie svajonių bei puikiai atrodo ant stalo. Šį pyragą dažniausiai kepu vėlyvais penktadienio vakarais, kai neturiu jėgų kur nors eiti, o savaitgalio pusryčiams norisi ko nors saldaus ir ypatingo. Iš tiesų, tai labai skanu jį su mylimu žmogučiu valgyti tiesiog lovoje. Gera dienos pradžia - garantuota. Be to, valgant šio pyrago paskutinį gabalėlį, visada pradedu jo ilgėtis, štai toks skanus jis yra ;)

Šokoladinis varškės pyragas

Pyrago pagrindui rekės:

360 g šokolado skonio sausainių "Selga"

160 g sviesto

Pyrago įdarui reikės:

100 g pieniško šokolado

4 valg. šaukštų vandens

1 valg. šaukšto tirpios kavos

800 g riebios varškės

2 valg. šaukštų miltų

1 puodelio cukraus (puodelio talpa 250 ml)

1 valg. šaukšto vanilinio cukraus

4 kiaušinių

1.Sausainius sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite į itin smulkius trupinius. Jei neturite kombaino, sausainius nesunkiai galite susmulkinti taip: į maišelį sudėkite sausainius, maišelį įvyniokite į rankšluostuką ir daužykite su kočėlu, kol gausite sausainių "miltus". Prikaistuvyje ant silpnos ugnies išlydykite sviestą. Į dubenį suberkite sausainių "miltus", supilkite išlydytą sviestą, viską švelniai išmaišykite mediniu šaukštu (užtruks apie 3-5 min.). Kepimo skardą ištepkite trupučiu sviesto. Geriausiai naudoti kepimo formą su nuimamais kraštais. Po to sausainių mišinį sukrėskite į kepimo skardą ir rankomis švelniai jį išlyginkite: pyrago pagrindas turi būti plokščias. Pyrago pagrindą valandą laikykite šaldytuve, kad visiškai atšaltų.

2. Į prikaistuvį supilkite vandenį, suberkite tirpią kavą ir sudėkite susmulkintą šokoladą. Švelniai maišydami palengva kaitinkite, kai šokoladas pradės lydytis, prikaistuvį nukelkite nuo ugnies ir maišykite, kol šokoladas visiškai išsilydys.

3. Per sietelį pertrintą ar per mėsmalę permaltą varškę mediniu šaukštu sumaišykite su cukrumi, miltais ir vaniliniu cukrumi. Maišykite apie 2 min. Po to įmaišykite po vieną kiaušinį. Tai turėtų užtrukti apie 3 - 4 min. Varškės įdaro maišymui nenaudokite plakimo šluotelės. Į šaldytuvą atidėkite 2 puodelius (puodelio talpa 250 ml) varškės masės, likusią dalį sumaišykite su iki kambario temperatūros atvėsusiu ištirpintu šokoladu. Šokoladinį varškės įdarą (kuris turi būti be gumuliukų) supilkite ant atvėsusio pyrago pagrindo.

4. Kepkite iki 175 C įkaitintoje orkaitėje 40 min. Atsargiai supilkite atidėtą varškės įdaro dalį, tolygiai paskirstykite ir kepkite dar 20 minučių. Pyragas iškeps, nors įdaras dar liks minkštas - jis sustings aušdamas. Palikite pyragą atvėsti kambario temperatūroje, po to palaikykite 4-12 valandų šaldytuve, kol gerai atvės.

5. Pyragą pjaustyti rekomanduojama ilgu ir šiltu peiliu - pamirkytu karštame vandenyje ir nusausintu rankšluoščiu. Labai skanu su karštu šokoladu. Nuoširdžiai rekomenduoju :)

Klasikinė creme brulee

2012-01-27T06:08:00.000-08:00

"... jūsų kaulai ne stikliniai - galite išbandyti gyvenimą. Jei praleisitę šią progą, ilgainiui jūsų širdis sudžius. Taigi, eikite greičiau, po šimts pypkių!..."

Amelija iš Monmartro

Kokia žavi ir tiksli mintis, primenanti, kaip svarbu neatidėlioti gyvenimo geresniems laikams, o būti čia ir dabar. Kitaip galima ir nespėti pasinaudoti viskuo, ką gyvenimas siūlo. Dažnai girdžiu besiskundžiant, jog gyvenimas nieko nesiūlo, bet tai - netiesa, mes paprasčiausiai būname per daug užsiėmę, užsigalvoję,susinerinę, nusivylę, kad pastebėtume, jog kiekviena akimirka - stebuklinga. Aišku, norint surasti stebuklą akimirkoje, reikia mokėti būti čia ir dabar.

Pažįstu žmonių, kurie tai perskaitę, nusišypsotų su pašaipa – „kokie niekai, daugybė žmonių nebūna čia ir dabar, o jie - nė kiek ne kitokie“. Gal ir ne kitokie, bet jų širdys ilgainius sudžius – tik patys to net nepamatys, nes nebemokės džiaugtis smulkmenomis.

Vienas man ypatingas žmogiukas dažnai kartodavo: "jei jauti, jog gyvenimas eina pro šalį, vadinasi, atidedi gyvenimą. Išgerkim arbatos ir pasiklausykim muzikos, besimėgaujant tuo, kad esam..."

Išmokti būti čia ir dabar nėra sudėtinga...reikia tik truputį praktikos. Pavyzdžiui, jei prieš miegą paprastai truputį paskaitai. Skaityk lėtai ir dėmesingai, lyg tai būtų užsiėmimas, apie kurį sukasi visas tavo pasaulis - neskubant į ateitį, negalvojant, ką veiksi rytoj ar ko nepadarei šiandien.
Stenkis visada susikoncentruoti į tai, ką darai, o ne į tai, ką dar turi padaryti, ar, ką padarei. Jei vaikai nori su tavimi pažaisti, išjunk televizorių, atidėk savo veiklą ir išgyvenk akimirkas su jais, jei klausai muzikos, leisk, jei tekėti per tave. Neskubėk ir niekur nebėk, nelauk geresnės ateities, išnaudok dabartį, nes ji ir yra vienintelė tikra.
Atsimenu, kaip mokykloje išgyvendavau dėl prastesnių pažymių, jei gaudavau 8, nekalbant jau apie mažesnius pažymius, visą savaitę svarstydavau, ką blogai padariau, kaip galėjau padaryti kitaip, ką dar pasimokyti. Atrodė, jei gausiu tik 10-ukus, viskas bus gerai, o iš tiesų, gražiausia, ką prisimenu iš tų laikų, tai akimirkos, kurias išgyvenau čia ir dabar, o ne dešimtukai. Sakydavau sau, kursiu, žaisiu, skaitysiu knygas tada, kai viską išmoksiu. Siekite savo tikslų dabar, neatidėliokite tiems laikams, kuriuos galėsite įvertinti dešimtuku. O kai siekiate tikslų, mėgaukitės kiekvienu žingsniu, kurį žengiate į priekį, net jei iš pirmo žvilgsnio jis net neprimena džiaugsmo objekto. Mokykitės su aistra, dirbkite su aistra, kurkite su aistra. Gyvenkite!

Buvimas čia ir dabar - ypatingas tuo, jog Tu ne tik žinai istoriją apie gražų gyvenimą, bet ir pats esi tos istorijos kūrėjas. Būtina "ragauti" pačius paprasčiausius dalykus: ne tik maistą, bet ir pokalbius, pasivaikščiojimus, net kvėpavimą. Būtina išragauti visas smulkmenas :)
Prisimenate, filme "Amelija iš Monmartro" pasakojama apie tai, kad Amelija "mėgaujasi nedideliais keistais malonumais: jai patinka panardinti ranką į grūdų maišą, sulaužyti šaukšteliu karamelinę plutelę...". Tas, kuris bent kartą gyvenime šaukšteliu sudaužė traškų karamelizuotą paviršių ir paragavo šio lengvo kremo, žino kodėl.

Creme brulee yra labai greitai paruošiamas desertas, kalbant apie darbą, kurį reikia įdėti, jį gaminant. Visgi nuo tos akimirkos, kai užkaiti prikaistuvį su grietinėle, iki tos akimirkos, kai paragauni, praeina ne viena ir ne dvi valandos, bet nuostabus kontrastas tarp vėsaus šilkinio kremo ir traškaus, dar truputį šilto, karamelizuoto cukraus to vertas.
Vienam puodeliui grietinėlės, kurio talpa 250 ml, reikia bent dviejų didelių kiaušinių trynių. Kadangi creme brulee yra magiškas paprastų ingredientų virtimas nepaprastu desertu, rinkitės pačius geriausius produktus, kuriuos galite rasti parduotuvėje. Jei norite geriausio skonio ir gražios spalvos, gaminkite iš riebios (plakimui skirtos) grietinėlės ir kaimiškų kiaušinių.
Creme brulee gamyba gali būti truputį klastinga, todėl, prieš gaminant, būtinai atidžiai perskaitykite receptą, ir tada - tikrai pavyks. Šis receptas man pačiai yra vienas paprasčiausių ir kartu ypatingiausių, kai noriu nustebinti draugus, kurie nemėgsta pyragų, bet nori ko nors saldaus.
Ir dar, mėgaujantis šiuo desertu, būtina būti čia ir dabar, nesukant galvos apie puskilogramį, kurį priaugsi :D

Klasikinė creme brulee

6 nedideliems indeliams reikės

Vieno su puse puodelio grietinėlės
3 didelių kiaušinių trynių
1/4 puodelio ir 2 valgomųjų šaukštų cukraus
Vanilės ankšties arba 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus
Apie 8 arbatinių šaukštelių cukraus karamelizacijai

Įkaitinkite orkaitę iki 150°C. Grietinėlę supilkite į puodą. Perpjaukite vanilės ankštį išilgai ir atsargiai perbraukite ankšties vidų peiliu nugramdydami sėklas. Sėklas ir ankštį sumeskite į grietinėlę ir kaitinkite ant vidutinio kaitrumo ugnies, vis pamaišant. Kai grietinėlė pasiekia mažų burbuliukų stadiją, bet dar neverda, nukelkite puodą nuo ugnies, uždenkite ir palikite pastovėti 5 min.
Per tas 5 min. atskirame dideliame inde mediniu šaukštu išmaišykite kiaušinių trynius ir cukrų, tai užims apie 2 minutes. Praėjus 5 min., iš karštos grietinėlės atsargiai išgriebkite vanilės ankšties puseles. Indą, kuriame išmaišėte trynius su cukrumi, pastatykite ant drėgno virtuvinio rankšluostėlio, taip jis nečiuožinės. Maišant į trynių ir cukraus mišinį įpilkite šaukštą karštos grietinėlės, po to vėl įpilkite šaukštą karštos grietinėlės, vis nuolat maišant. Tada nesustojant maišyti po truputį supilkite likusią grietinėlę. Tik neskubėkite, nes kiaušiniai gali suvirti. Aš visada šį grietinėlės ir kiaušinių mišinį perkošiu, bet tai nėra būtina.
Į indelius supilkite grietinėlės ir kiaušinių mišinį.Indelius dėkite į gilią kepimo skardą ir pripilkite į ją karšto vandens. Vandens turi būti tiek, kad apsemtų bent pusę indelio, geriausia - 2/3. Skardą su indeliais statome į įkaitintą orkaitę. Orkaitės temperatūra neturi viršyti 150 C, norint jog creme brulee būtų gležna ir šilkinė. Taip pat labai svarbu, jog groteles, ant kurių dėsite skardą su indėliais, įdėtumėte į apatinį orkaitės trečdalį, taip creme brulee viršus išliks minkštas ir virpantis.

Kepkite apie 35-40 minučių. Krestelėjus iškepęs mišinys turi virpėti kaip žėlė. Tada indelius palikite atvėsti ir per naktį laikykite šaldytuve, uždengus maistine plėvele.

Užberkite ant atvėsusio ir sustingusio kremo paviršiaus šaukštelį su puse cukraus ir deginkite kulinariniu degikliu arba pakiškite po gerai įkaitusiu griliu, kol cukrus išsilydys. Kuo daugiau cukraus naudosite, tuo storesnis bus karamelinis sluoksnis. Patiekite iš karto.Skanaus :)

Žiūrėk paprastai

2012-01-21T05:38:00.000-08:00

Snieguotas ir tingus žiemiškas šeštadienis... Iš ryto baltomis gatvėmis keliavome į turgų - įsigijau maltos mėsos, truputį vaisių, o vėliau, kai sugrįžom namo, kol draugai dar neatvykę - virtuvėn, pagaminti ką nors skanaus jaukioms vaišėms. Vien nuo minčių apie pjaustymą, kepimą, maišymą, juoką, apsikabinimimus,čepsėjimą apima įkvėpimas gaminti. Įkvėpimas mėgautis kiekviena akimirka.

"Kiekviena kasdienybės akimirka yra vienintelė ir nepakartojama. Privalai kiekvieną iš jų nugyventi kuo džiaugsmingiau."
Bradley Trevor Greive

Šiuos žodžius Dienoraščio liūdnai dienai puslapiuose dažniausiai susirandu tada, kai užmirštu, jog viskas yra mano pačios rankose, ir, atrodo, kad kažkas ant lėkštutės turi atnešti laimės. "Juk viskas, ko man reikia, yra čia, šalia, tik ir vėl užmiršau, kad gyvenimą kuriu pati"- kuždu sau, skaitydama Bradley Trevor Greive mintis ir pradedu šypsotis. Žvelgiu į kiekvieną akimirką kaip į kažką naujo, juk viskas keičiasi, tik nevisada per darbus ar užsispyrimą tai pamatome, bet jei užsimerksime prieš gyvenimą, kaip sutiksime paskutinę gyvenimo akimirką.

Jau vakar sugalvojau, kuo vaišinsiu draugus. Gal ir gerai, nes turiu laiko pasvajoti, kaip gaminsiu, ką reikia įsigyti. Iki šviežių kopūstų sezono atidarymo dar toli, bet mano virtuvėje apsigyveno keletas dailių kopūstų, užaugintų jaukiame mano vyro mamos darže, kas įkvėpė užsiimti balandėlių gamyba. Balandėlius gaminti išmokau iš tėčio, ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad juos pasigaminti nėra sudėtinga, tik užima šiek tiek laiko. O šeštadieniais laiko naminiam maistui tikrai galima atrasti, ypač, jei atkeliauja mieli draugai. Balandėlių gamyba man leidžia pajusti vaikystės savaitgalių dvasią, kai kartu su tėčiu privyniodavome visą kalną balandėlių. Sutinku, kad per draugų susitikimą, teikti balandėlius gal truputį ir senamadiška, tačiau, žiemos dieną, kai už lango lėtai leidžiasi snaigės, skanauti šį jaukų maistą yra kažkas nepaprasta. Tuo labiau, kad daugeliui balandėliai yra maistas, kuris asocijuojasi su šiluma ir šeima. 

Mano pastebėjimai apie balandėlius 

Pirma. Kad verdant juos virtuvėje nepasklistų nemalonus kvapas, į puodą su vandeniu, kuriame apverdamas kopūstas, įberiu žiupsnelį cukraus, o puodo viršaus nedengiu dangčiu. Šių gudrybių mane išmokė draugė, kuri jau daugybė metų verda pietus patiems mažiausiams ir išrankiausiems valgytojams. Ačiū Tau, Milda.

Antra. Mano tėtis, gamindamas balandėlius, niekada nevargdavo su receptais, viską dėdavo iš akies ir visada pavykdavo, todėl ir jums siūlau improvizuoti. Pavyzdžiui, nebūtina kiaulieną perpus maišyti su jautiena, galite naudoti tik kiaulieną ar jautieną. Įdarą skaninkite tokiais prieskoniais ir žolelėmis, kurias labiausiai mėgstate.

Trečia.Nepatingėkite balandėlių apkepti svieste su trupučiu aliejaus, taip kopūstas įgaus geresnį skonį, be to balandėliai troškinant neprisvils prie puodo dugno.

Ketvirta. Prieš įvyniojant įdarą, kiekvieno kopūsto lapo storąją vietą išpjaukite peilio galu.
 
Penkta. Kartais, kai balandėlių pasigaminu daugiau, nei reikia pietums, padedu į šaldiklį. Dar neapkeptus balandėlius sudedu į šaldymo maišelį, išspaudžiu orą, uždarau ir užšaldau. Prieš apkepant, rekomenduoju atšildyti. Būtina suvartoti per mėnesį.

Apie 16 balandėlių reikės:

Balandėliams: 
Apie 2 kg kopūsto
250 g maltos kiaulienos
250 g maltos jautienos
1 vidutinio dydžio morkos (apie 90 g)
1 vidutinio dydžio svogūno (apie 90 g)
3 česnako skiltelių
1/2 saliero stiebo
2 v. šaukštų susmulkintų petražolių
1/2 aitriosios paprikos
2/3 v. šaukšto džiovintų raudonėlių
1 ir 1/2 a. šaukštelio druskos
1/2 a. šaukštelio džiovintų čiobrelių
1/2 a. šaukštelio maltų juodųjų pipirų 
1/2 stiklinės ryžių (stiklinės talpa - 250 ml)

Padažui: 
1 vidutinio dydžio morkos 
1 saliero stiebo
4 lauro lapų
5-7 juodųjų pipirų
1 stiklinės grietinės 
3 stiklinių vištienos sultinio (3 stiklinės vandens + 2 vištienos sultinio kubeliai)
1 ir 1/2 v. šaukšto miltų
3 v. šaukštų sviesto
4 v. šaukštų pomidorų tyrės

Patiekimui:
Krapų  

Paimkite patį didžiausią turimą puodą ir pamatuokite, ar į jį telpa kopūstas. Puode užvirkite truputį pasaldintą vandenį. Atsargiai išpjaukite kopūsto kotą, gūžė turi likti sveika. Nulupkite negražius viršutinius lapus. Taip paruoštą kopūstą labai atsargiai įdėkite į verdantį vandenį ir apie 5 min. virkite atidengtame puode, kad išnyktų specifinis kvapas. Po to nuimkite nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir palikite 5 minutes pastovėti. Tada kopūstą atsargiai išimkite iš puodo, padėkite ant lentelės ir nulupkite viršutinius lapus. Pasiekus neapvirusius lapus, kopūstą vėl dėkite į verdantį vandenį ir apie 5 min virkite atidengtame puode.Vandeniu turi būti apsemta bent 2/3 kopūsto.
Užkaiskite virdulį vandens. Suberkite ryžius į nedidelį puodą, truputį pasūdykite, įpilkite vieną stiklinę su puse užvirusio vandens, užvirkite. Kai vanduo ims kunkuliuoti, sumažinkite ugnį, uždenkite ir virkite ryžius 12 minučių. Po to nukoškite ir perliekite šaltu vandeniu.
Kol ryžiai verda, susmulkinkite svogūną, česnako skilteles, petražoles, salierą bei aitriąją papriką, sutarkuokite morką. Maltą mėsą sudėkite į dubenį kartu su susmulkintomis daržovėmis, petražolėmis, džiovintais raudonėliais ir čiobreliais, druska bei pipirais, viską gerai išmaišykite. Suberkite ryžius ir vėl išmaišykite.
Į kopūsto lapo vidurį dėkite maltos mėsos įdaro, užlankstykite kraštus, kad įdaras pasislėptų. Balandėlius apkepkite keptuvėje su pora šaukštų sviesto ir šaukšteliu aliejaus. Į keptuvę balandėlius pirmiausiai dėkite "siūlių" puse, po to apkepkite kitą pusę - taip geriau užsisandarins.
Apipilkite padažu, sudėkite susmulkintą morką ir salierą, pipirus bei lauro lapus, troškinkite ant nedidelės ugnies 40-50 minučių. Patiekite apibarstę susmulkintais krapais su karštomis virtomis bulvėmis.

Padažas: 
Miltus, nuolat maišant, apkepkite svieste. Į  keptus miltus įdėkite pomidorų tyrės, išmaišykite, maišydami lėtai supilkite sultiniu atskiestos grietinės  ir 3 minutes padažą virkite.  
  

P.S. Ačiū nuostabiosioms Silvijai ir Aušrai. Aušrai už tai, kad padovanojo sėklų, o Silvijai už tai, kad tos sėklos išaugo į gaivią žalumą.

Žvakių šviesoje

2012-01-15T01:51:00.000-08:00

Taip jau yra pasaulyje, naujieji metai atneša naujus pažadus, bet dažnai geri ketinimai, patekę į tinginystės ir kasdienybės spąstus, užsimiršta. Ir tik, besibaigiant metams, prisimename, jog taip ir nenumetėme svorio, nesusiradome naujo darbo, neišmokome naujos kalbos ir neįsigijome svajonių daikto. To priežastis, pasak įvairių protingų dėdžių ir tetų, kremtančių psichologijos mokslus, yra labai paprasta – sau pasižadame padaryti tai, ko iš tikrųjų patys nenorime. Pavyzdžiui pasižadame, kad nuo rytojaus kaip visi draugai pradėsime pradėsime lankyti sporto klubą, bet gal sau pačiam mieliau būtų ilgi pasivaikščiojimai arba šokių pamokos.

Šiais metai mano pažadas yra kol kas tik vienas - jaukesni namai ir nėra tai labai materialus pažadas, kaip pastebėjo mano draugė, juk jaukiuose namuose turi gyventi jaukūs žmonės, vadinasi, šis pažadas yra kartu ir siekis augti savo vidumi ir mintimis.
Taigi, po namus išsibarstė žvakės ir ne tik išsibarstė, kiekvieną vakarą jos lengvai virpčioja ir skleidžia šilumą. Nežinau, ar čia dėl žvakių šviesos, ar dėl išaugusio polinkio svajoti, o gal dėl keistos lietingos žiemos, atrodo, jog viskas susistatė į savo vietas, nors niekas ir nepasikeitė.

Smalsumas išbandyti kažką naujo arba užmiršto seno, neapsistoti ties siauru požiūriu darbas-namai-miegas yra gyvenimo varomoji jėga. Kiekvienas turi teisę, netgi privalo, bent 20 minučių kiekvieną dieną atitrūkti nuo visų darbų, pareigų ir šį laiką skirti sau ir savo pomėgiams.Pirmą kartą paragavau biscotti prieš gerus trejus metus, kai draugė jų parvežė iš Italijos, tai buvo absoliučiai tobuli džiūvėsėliai/sausainiai pilni pistacijų ir šokolado gabalėlių. Nuo tada pradėjau pastebėti, jog šie gražuoliai puikuojasi visur: ir kavinėse, ir kepyklose, ir prekybos centruose, ir maisto tinklaraščiuose, tačiau dėl tikrai nepaaiškinamų priežasčių antrą kartą jų paragavau per šias Kalėdas. Šį sykį keptų namie pagal receptą, kurį pašnibždėjo ta pati draugė, o jai pašnibždėjo italė, pas kurią mano mieloji draugė ir gyveno. Kaip gera, kad receptai vis dar keliauja „iš lūpų į lūpas“, „iš virtuvių į virtuves“ :)

Tai yra tradicinis receptas, pagal kurį nenaudojami jokie riebalai, išskyrus tuos, kurie yra kiaušinių tryniuose. Kad biscotti būtų lengvesni, kiaušinius plaku su cukraus pudra, kol virsta putomis, šiek tiek minkštumo suteikia ir kepimo milteliai. Pasvertą pudrą persijokite, kad joje neliktų gumuliukų.
Itališki biscotti yra labai įvairiapusiški (gali būti ir su riešutais, ir su šokoladu, ir su džiovintomis uogomis, ir t.t), iš tiesų žavingi sausainiai.

Biscotti kildinami iš žodžių junginio - "bis" (du) ir "coctum" (keptas), t.y. dukart kepti sausainiai. Kai pagalvoju, juos išsikepti iš tiesų lengva lyg du kart du :)Užminkai tešlą, suformuoji pailgą kepaliuką, šauni į orkaitę, kepi apie pusvalandį, kai šiek tiek atvėsta karbuotu peiliu supjaustai plonomis riekelėmis. Rekeles sudedi atgal į kepimo skardą bei kepi dar sykį, kol riekelės tampa kietos. Šie biscotti (dėl gerai išplaktų kiaušinių ir kepimo miltelių) nėra tokie kieti, kad nusilaužytum dantis, bet labai traškūs ir smagiai šiugždantys, kai kramtai. Tikriausiai todėl maisto danguje jie buvo suporuoti su puodeliu kavos ar vyno taure, jog suminkštėtų ir pasisemtų naujų aromatų. Tokie plonyčiai ir ilgi - tiesiog skirti įmerkti ir ragauti. 


Šie biscotti nuostabūs ir tuo, jog sandariame inde juos galima laikyti kad ir mėnesį, o jie vis tiek išlieka tokie pat skanūs. Pasak legendų, Romos legionas labai vertino biscotti, o Pinijus gyrėsi, jog šiuos sausainius galima skanauti šimtus metų. Tikrai verta kepti iš visos normos :) 
  
Biscotti su pistacijomis, vyšniomis ir abrikosais

g miltų
kiaušinių 
ir 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
g cukraus pudros
a. šaukštelių vanilinio cukraus
 
v. šaukšto apelsinų cukatų
g džiovintų vyšnių
g džiovintų abrikosų
g išlukštentų kepintų ir sūdytų pistacijų
g kedrinių pinijų 

Įkaitinkite orkaitę iki 160°C. Kepimo skardą šiek tiek patepkite aliejumi ir išklokite kepimo popieriumi.
Kiaušinius išplakite su cukraus pudra, kol jie virs putomis. Tai užtruks apie 10 minučių.
Dubenyje mediniu šaukštu gerai sumaišykite miltus, vanilinį cukrų ir kepimo miltelius. Į miltų mišinį supilkite kiaušinių plakinį, suberkite apelsinų cukatas, vyšnias, abrikosus, kedrines pinijas bei pistacijas ir mediniu šaukštu viską gerai išmaišykite (apie 2-3 minutes). Kai tešlos nebus įmanoma maišyti, išverskite ją ant labai miltuoto paviršiaus ir truputį paminkykite, kad taptų vientisesnė (apie 3 minutes). Tešla lips prie rankų, bet dėl to nesukite sau galvos, viskas su ja gerai, ji ir turi būti lipni ;)
Tešlą padalykite į dvi dalis ir iš kiekvienos dalies suformuokite po pailgą kepaliuką apie 20 cm ilgio. Kepkite apie 30-35 minutes, kai atvės supjaustykite plonomis riekelėmis, riekeles sudėkite atgal į kepimo skardą bei kepkite dar sykį 8-10 minučių, kol riekelės tamps traškios.  
Skanaus :)

Apie sveikuoliškus keksiukus ir žvakių šviesą

2012-01-07T10:51:00.000-08:00

Man Naujieji Metai yra naujų pradžių atskaitos taškas. Šiais metais jaučiu poreikį keisti namų aplinką, juk išorinė, mūsų sukurta aplinka, atspindi vidinį pasaulį. Iš tolimiausio spintos kampo išsitraukiu "Mano namai" numerius, skaitinėju, svajoju... Pirmas tikslas, kurį sau išsikeliu - apšviesti gyvenimą žvakių šviesa, kuri po įtempto darbo visada grąžina emocinę pusiausvyrą, nuramina, atpalaiduoja, o šaltą dieną sušildo. Aš labai mėgstu žvakes, tik dažnai pamirštu jų įsigyti arba patingiu uždegti. Sakiau - įsigysiu naujų žvakių, uždegsiu senąsias, surasiu joms erdvę mažoje virtuvėje ir mūsų kambaralyje. O kartais, kai bus liūdna, uždegsiu visas žvakes, kiek tik bus pasiklydusių namuose ir eisiu skaityti bei rašyti laiškų, kaip darydavau paauglystėje. Arba žaisti pagalvių mūšį, po to žiūrėti "Senąją animaciją". Arba gerti arbatą ir kurti eilėraščius. Tai nuramina ir padrąsina gyventi.  
 
Šį rytą, kai svajojau apie žvakių šviesą, kai pievutes sukaustė šaltis, kai namai kvepėjo orkaitėje kepančiais keksiukais ir arbata, širdį užliejo susižavėjimas gyvenimu. Paskui, gerdama karštą arbatą, kurią padovanojo Aušra, ir fotografuodama keksiukus, pamaniau, kad tikriausiai kitokio gyvenimo, kuriame netgi turėčiau viską, nenorėčiau.

Šie keksiukai ypač tinka merginoms, kurios rūpinasi savo figūra, arba naktibaldoms, vėlai naktį užsimaniusiems ko nors saldaus, bet nenorintiems sunkumo jausmo skrandyje. Šis receptas gimė iš netikėto įkvėpimo, kuris mane apėmė, perskaičius žurnale straipsnį apie sviesto, cukraus ir kitų įprastų kepinių sudedamųjų dalių keitimą sveikesniais dalykėliais.
Įprastus  kvietinius miltus pakeičiau speltos miltų ir avižinių dribsnių deriniu.  Avižiniai dribsniai yra puikus skaidulų šaltinis ir stiprina imuninę  sistemą, kas ypač aktualu žiemą. Speltos  miltuose, esančios mitybinės medžiagos, puikiai tirpsta, todėl   organizmas jas lengvai įsisavina ir nepalieka sunkumo jausmo skrandyje,  suvalgius kad ir tris keksiukus iš karto.
 Vietoje cukraus naudojau medų, o sviestą pakeičiau obuolių tyre. Vietoje pieno pasirinkau natūralų be priedų jogurtą. Nenaudojau kiaušinių trynių, tik baltymus. Kiaušinių baltymas yra aukštos maistinės vertės. Suvartojus  maistui kiaušinio baltymą visai negaunama riebalų  ir cholesterolio.
Keksiukai nuostabūs ir tuo, kad juos iškepti labai lengva, o ir laiko daug neužima. Be to, jie tokie minkšti, lengvi ir drėgni bei iškvėpinti cinamonu ir imbieru. Aišku, speltos miltai keksiukams suteikia kitokį skonį nei įprasti balti miltai, bet tikrai verta neišsigąsti ir pamėginti išsikepti, po to išsikepti dar ir dar kartą.
  
Sveikuoliški keksiukai su kriaušėmis, obuoliais ir migdolais

1 su kaupu a. šaukštelio kepimo miltelių

1 a. šaukštelio sodos

1 a. šaukštelio cinamono

1 v. šaukšto vanilinio cukraus

150 g speltos miltų

150 g avižinių dribsnių

140 g medaus
10 g medaus su imbierais 

3 kiaušinių baltymų

210 g natūralaus be priedų jogurto 

150 g obuolių tyrelės (aš naudoju kūdikiams skirtas tyreles)

1 kriaušės (sveriančią apie 300 g)

1/2 obuolio

1/2 puodelio migdolų drožlių
1/4 puodelio rudojo cukraus

Aš naudoju 12 keksiukų kepti skirtą formą. Įdubas keksiukams labai gerai ištepu aliejumi arba naudoju popierines formeles.
Įjungiu orkaitę ir nustatau 200 C.
Viename dubenyje plakimo šluotele sumaišau miltus, avižinius dribsnius, vanilinį cukrų, cinamoną, sodą ir kepimo miltelius. Plakimo šluotelę naudoju todėl, kad tai keksiukams sutekia lengvumo, nes į juos patenka daugiau oro.
Kitame dubenyje šakute truputį paplaku baltymus ir juos sumaišau su jogurtu, medumi ir obuolių tyrele.
Nulupu kriaušę ir pusę obuolio, susmulkinu nedideliais kubeliais.
Skysčių mišinį supilu į sausų ingridientų mišinį ir mediniu šaukštu maišau tik iki  tol, kol nesimato miltų (apie 15 sekundžių). Tada įmaišau vaisių gabalėlius (apie 10 sekundžių). Svarbu maišyti kuo trumpiau. Nenaudokite elektrinio plaktuvo.
Sukrečiu tešlą šaukštu į įdubas arba popierines formeles. Viršų apibarstau migdolų drožlių ir rudojo cukraus mišiniu. Kepu apie 5 minutes, tada orkaitės temperatūrą sumažinu iki 180 C ir kepu dar 25 minutes. Išėmusi kepimo formą, leidžiu keksiukams šiek tiek atvėsti, tada išimu ir skanauju. 
 

Tikėjimas svajonių išsipildymu

2012-01-01T06:35:00.000-08:00

Atėjus naujiems metams, prisimenamos senos ir kuriamos naujos svajonės, įsipareigojama pasiekti tikslus, kurie sukasi galvoje jau seniai, o gal net yra užrašyti ant popieriaus. Kaip gerai, jei užtikrintai žinai, ko nori ir kokių veiksmų reikia imtis, norint tai pasiekti. Bet yra viena svarbi smulkmena, kuri dažnai lieka nepastebėta - tikėjimas svajonių išsipildymu.
Sena kaip pasaulis tiesa, pavyzdžiui, svajoji, jog išmoksi užsienio kalbą, įsigyji knygą, gal net užsirašai į kursus, bet, jei trūksta tikėjimo, kad tu gali, kad tu išmoksi, labai maža tikimybė, jog taip ir atsitiks. Be to, jei netiki svajonių išsipildymu, pasidaro labai sunku svajoti.
Praeitą naktį įsivaizdavau, kaip stoviu atsišliejusi į šiltą koklinę krosnį. Malonus krosnyje kepančio obuolių pyrago kvapas maišosi su saldžiu garuojančio karšto vyno aromatu. Ant palangių stovi daugybė žvakių, kurių liepsnos atsimuša šviesiose sienose. Ant sienų kabo nuotraukos iš daugybės miestų, kuriuos esam aplankę. Mano žmogus sėdi prie didžiulio medinio stalo, stovinčio šalia krosnies, ir skaito vieną iš knygų, kurią jam padovanojau. Širdyje - lengva ir gera. Mes savo namuose.
Namuose, kuriuos kažkada turėsim.
Vaikystėje ir paauglystėje ilgomis žiemos naktimis aš dažnai taip svajodavau apie ateitį ir nuoširdžiai visu tuo tikėjau, bet, atvažiavus į Kauną, atsitiko kažkas keisto, pasidarė vis sunkiau ir sunkiau tikėti svajonėmis ir jų išsipildymu. Dažnai klausdavau savęs, nesurasdama atsakymo, kodėl taip blaiviai ėmiau žiūrėti į gyvenimą.
Ir tik tada, kai mano žmogus, išvyko į Japoniją, aš vieną popietę pagavau save, svajojant, kaip nusileidžia lėktuvas ir jis išlipa. Svajonė buvo tokia tikra, jog net jutau jo rankas. Manyje vėl pabudo vaikas, kuris tiki svajonėmis, kad ir kokios didelės ar atrodytų nepasiekiamos jos bebūtų.

Turėk svajonę didelę lyg žemė 
 Ir neaprėpiamą lyg vasaros dangus. 
 Turėk svajonę amžiną, neramią,
 Nes be svajonės dar nesi žmogus... 

Kario receptai, gaminant nuo pat pradžių, gali būti sudėtingi ir atimantys nemažai laiko, bet šis itin skanus žaliasis vištienos karis pagaminamas per gerą pusvalandį ir tikrai pavyks net ir pradedantiesiems virėjams. 

Gamindama šį patiekalą naudoju vištų šlaunelių mėsą, nes ji yra sultingesnė ir aromatingesnė, bet jei jums labiau patinka krūtinėlės, imkite jas.

Kokosų pienas kariui suteikia sodrumą, lengvą saldumą, švelnumą ir yra puikus grietinėlės pakaitalas.  

Šio patiekalo užteks šešiems arba labai išalkusiems keturiems žmonėms.

Žaliasis vištienos karis

1 kg vištų šlaunelių be odos ir kaulų

2 vidutinių svogūnų

2 česnako skiltelių

1 stiklinės sultinio (jei neturite naminio sultinio, 1/2 vištienos sultinio kubelio užpilkite verdančiu vandeniu iš virdulio)

2 valg. šaukštų paprasto aliejaus

4 valg. šaukštų žaliosios kario tyrės

400 ml konservuoto kokosų pieno

Vienos su puse stiklinės šaldytų šparaginių pupelių

Vienos su puse stiklinės šaldytų žirnių

1 arbatinio šaukštelio žuvų padažo

1 arbatinio šaukštelio sojų padažo
1 raudonos aitriosios paprikos

Svogūnus nulupkite ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Česnako skilteles nulupkite ir atidžiai susmulkinkite. Vištieną supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Svogūnus ir česnakus maišydami kepkite su aliejumi didelėje keptuvėje ant mažos ugnies apie 5 minutes, kol suminkštės. Sudėkite kario tyrę ir vištieną į keptuvę, gerai išmaišykite, kad vištienos gabalėliai apkibtų vienodu kario tyrės sluoksniu. Kepkite maišydami ant vidutinės ugnies apie 7-9 minutes.

Supilkite karštą sultinį ir kokosų pieną, užvirkite maišydami, paskui sumažinkite ugnį ir lėtai virkite 10 minučių.Suberkite pupeles ir žirnius, viską gerai išmaišykite, užvirkite ir 5 minutes pavirkite.

Kai vištiena išsitroškins, įmaišykite žuvų bei sojų padažų.Paragaukite, jei manote, kad reikia, įpilkite dar šiek tiek sojų padažo. Padažas gaunasi gan skystas, bet dėl to nesukite sau galvos, jis labai skaniai susigeria į ryžius.

Patiekite su ryžiais, kurie išvirs, kol gaminsite šį karį. Karį apibarstykite susmulkinta raudona aitriąja paprika.

2011-12-24T01:01:00.000-08:00

2011 gruodžio 21 d. 

20:44
Dienos pabaiga.Sėdžiu virtuvėje prie vaisinės arbatos puodelio ir žiūriu į spindinčią Kalėdų eglutę. Dar žiūriu į ant stalo paguldytą atviruką - jį man atsiuntė Violeta (Ačiū, Tau, Mieloji); mėgstu tokius grožius. Taip pat mėgstu vėlyvais žiemos vakarais keliauti į parduotuvę - einu pro tamsius kiemus, matau šiltus spalvotus langus. Gera. Apima noras iškišti nosį į lauką, nusipirkti aguonų ir iškepti daug daug pagerintų kūčiukų. Gyventi. Džiaugtis.

21:19
Rytą buvo truputį prisnigta, aišku, sniego senių lipdyti dar negalėjai, bet džiaugsmui užteko. Tačiau naktį jo beveik nematyti, tik girdisi, kaip jis girgžda po kojomis. Namų langai jau papuošti spalvotų lempučių girliandomis. Tokie įprasti dalykai, kaip popierinės snaigės, iš kaminų ramiai kylantys dūmai, skardus juokas - detalės, kurios įgauna išskirtinę reikšmę, artėjant šventėms.Daug paprasčiau tikėti stebuklais.
Grįždama iš parduotuvės, apsilenkiu su moterimi, kuri tempia pilnus maišus dailiai supakuotų pirkinių, o įkyrus gruodžio vėjas velia jos plaukus, aš slepiuosi po kapišonu. Nusišypsome viena kitai - atrodo, kitaip ir neįmanoma, kažkoks šventinis bendrumas. 

03:12
Nors naktis ir vėlyva - miegas neima, su malonumu rašau. Vedžiodama akimis po tvarkingai ant eglutės pakabintus sausainius, lemputes ir rankų darbo žaisliukus, šypsausi: stebuklas jau čia pat.Kūčiukų aromatas gamina dar daugiau laimės. Apkabinu miegantį vyrą. Kol dar yra laiko - prigluskime prie tų, kam esame dėkingi arba skolingi švelnumo.    


Pagerinti kūčiukai

250 ml pieno

100 g sviesto

150 g cukraus

1 kiaušinis

8 - 9 g sausų mielių Mielių

600 g miltų

120 g aguonų

Pieną pašildykite iki kūno temperatūros ir supilkite į didelį dubenį. Į pieną supilkite mieles ir išmaišykite. Ant nedidelės ugnies ar mikrobangų krosnelėje išlydykite sviestą ir truputį atvėsintą supilkite į pieną. Kiaušinį  paplakite su cukrumi ir taip pat pilkite į pieno-sviesto-mielių mišinį.

Miltus sumaišykite su aguonomis. Į dubenį su pieno-sviesto-mielių- kiaušinių mišiniu po truputį berkite miltų ir aguonų mišinį, gerai išmaišykite, o kai bus įmanoma, pradėkite minkyti. Minkykite, kol tešla taps tąsi ir nebelips prie rankų. Jei reikia, įberkite dar vieną nedidelę saują miltų, tačiau nepadauginkite!

Išminkytą tešlą dėkite į dubenį, pridenkite švariu rankšluosčiu ir šiltai pastatykite, kad pakiltų. Tai užtruks apie 2 val.

Pakilusią tešlą perminkykite ir atgnybdami po gabaliuką tarp rankų voliokite piršto storio volelius. Šiuos volelius pjaustykite mažučiais gabaliukais ir berkite į miltais pabarstytas skardas.

Kepkite 180 laipsnių orkaitėje, kol gražiai paruduos – 6-12 min, stebėkite, kad nesudegtų.

P. S.:Ačiū, kad esat, kad rašot pastebėjimus ir šiltus žodžius, jūsų nuoširdumas dažnai nuspalvina mano gyvenimą. Tegul jūsų namuose šiandien vietą suras neskubus vaišių ruošimas, meilė ir dėmesys vienas kitam. Linkiu, kad net jei į širdį įsisups koks liūdesys, tegul jis būna giedras ir primenantis apie tikrąsias vertybes.

Su Meile,
Mukatanas

Mes neprisimename dienų... mes prisimename akimirkas

2011-12-20T08:59:00.000-08:00

Ar gali patikėti, jog iki Kalėdų liko 4 dienos? Šiandien prekybos centre braudamasi pro pilnus pirkinių vežimus, aš tai kuo aiškiausiai supratau. Stovėjau trimetrinėje eilėje, norėdama nusipirkti miltų meduolių kepimui, ir klausiausi apie tai, jog laikotarpis prieš šventes nėra skirtis mėgautis akimirkomis, nėra skirtas skleisti Kalėdų dvasią ir leisti  laiką su pačiais artimiausiais. Žmonės skundėsi, barėsi, piktai stumdėsi ir liūdnai burbėjo apie senkančias santaupas iš kojinių.   

 Grįžusi namo uždegiau kiek tik turiu žvakių, keletą jų pastačiau lange, kad einantiems gatve irgi būtų jaukiau. Nusprendžiau, kiek įmanoma, neskubėti ir išgyventi kuo daugiau gražių akimirkų. Juk kaip sakė C. Pavese - "mes neprisimename dienų; mes prisimename akimirkas".    

Linkiu sutelkti dėmesį į stebuklingas akimirkas... net ir pačias mažiausias :)

Kalėdiniai meduoliai

Šie meduoliai tiesiog tirpte tirpsta burnoje. Jie yra ne per saldūs, kadangi naudojamas rudasis cukrus, o ir medaus - tik lašelis, bei trapūs ir lengvi. Dėl cinamono ir imbiero, gvazdikėlių bei vanilės meduoliai būna skaniai aromatingi ir ilgai išlieka gardūs (kartoninėje dėžutėje galima laikyti apie 2 savaites). O, kas geriausia, patinka visiems: ir tiems, kurie mėgsta minkštus meduolius ir tiems, kurie mėgsta kietesnius, ir tiems, kurie mėgsta gražius meduolius.

Taigi, apie 35 - 45 meduoliams reikės:

1 ½ puodelio ir 2 šaukštų miltų
1 arb. šaukštelio cinamono
½ šaukštelio malto imbiero ir tiek pat maltų gvazdikėlių
115 g sviesto
6 šaukštų rudojo cukraus
1 kiaušinio
½ valg. šaukšto skysto medaus
1 valg. šaukšto karšto vandens
½ arb. šaukštelio kepimo sodos
¼ arb. šaukštelio vanilės asencijos 

Mano matavimo puodelio talpa yra 250 ml.

1.Viename dubenyje sumaišome miltus, cinamoną, maltą imbierą ir maltus gvazdikėlius. Prieskonių kvapai užburia.

2. Kitame dubenyje mikseriu išplakame sviestą su cukrumi iki purios. Tai užtrunka apie 2 - 4 minutes. Tada gerai įplakame kiaušinį.

3. Mažame dubenėlyje  išmaišome karštą vandenį, medų ir sodą. Po to šį mišinį ir vanilę lėtai  įmaišome į sviesto mišinį. Palaipsniui į gautą skystą masę įmaišome  miltų mišinį. Švelniai minkome apie pusę minutės, kol tešla sulimpa į  vieną masę. Tešlą įvyniojame į maistinę plėvelę ir palaikome apie 3-5  val. šaldytuve.

4. Orkaitę reikia  įkaitinti iki 180 °C. Padaliname atvėsusią tešlą į dvi dalis. Vieną dalį  pasiimame, kitą dedam atgal į šaldytuvą. Stalviršį ir kočėlą pabarstome  miltais ir iškočiojame tešlą 0,5 cm (žinoma, galima ir 0,3 cm ar 0,7  cm, bet svarbiausia, kad toj pačioj skardoj esantys meduoliai būtų  vienodo storio) storio lakštu. Kad tešla neliptų nei prie kočėlo, nei  prie stalviršio, kočiojant pabarstome miltais. Jei tešla nelimpa prie  kočėlo, miltų barstyti nereikia. Sausainių formelėmis išspaudžiame  meduolius.

5. Kepimo skardą iškloti  kepimo popieriumi. Meduolius perkelti ant kepimo skardos ir kepti  orkaitėje apie 8 min. Dėdami meduolius į skardą palikite 2 cm tarpus,  nes kepdami jie truputį plečiasi. Reikia būtų labai atidiems - kuo  plonesni yra meduoliai, tuo greičiau gali perkepti!

6. Po to imamės likusios tešlos dalies ;)

7. Leidžiame meduoliams atvėsti ant grotelių, jei neturite jų, tiesiog išdėliokite lėkštėje. Jei, ištrauktus iš orkaitės, meduolius paliksite vėsti skardoje, vėliau gali būti labai sunku juos iš ten iškrapštyti.

Kalėdiniai sviestiniai sausainėliai eglutei puošti

2011-12-18T11:45:00.000-08:00

Namuose daug daug jaukaus karšto vyno aromato, kuriame plaukioja gvazdikėliai, anyžiai, vanilė ir šiluma bei meilė, įberta jį verdant. Priglaudžiu lūpas prie puodelio krašto. Gera ir nesinori skubėti. Už lango lyja lietus, miestas permirkęs iki paskutinio suolelio, į stiklą įkyriai beldžiasi vėjas, o aš sėdžiu prieš eglutę, mirksinčią spalvotomis švieselėmis, ir jaučiu, kaip gera tiesiog būti.

 Ir štai iki Kalėdų liko 6 dienos, visur aplinkui pradeda vis labiau tai jaustis. Iš pradžių lanksčiau žvaigždes, po to jas klijavau - vieną šalia kitos, o paskui laukiau įkvėpimo Kalėdų vainiką pasikabinti ant durų. Ir, nelyginant maža mergaitė, nekantravau, kada jis pasibels į mano širdį. Vakar pasibeldė... Aišku, tai paprastas popierinis vainikas ir tiek, bet aš linkusi tikėti, jog šias žvaigždes nuskyniau nuo dangaus. O Tu, Kalėdų Stebukle, esi jau čia pat ir lauki, kol praversiu duris, papuoštas vainiku, kad galėtum įžengti ir bematant visus užkrėsti geromis emocijomis.

O po Kalėdų eglute palikti ramybę, laimę ir apkabinimų. Daug apkabinimų :) Šiais metais Kalėdų eglutę kaip tik puošėme ir sviestiniais sausainėliais, jog, užklydus Kalėdų Seneliui, jo pilvukas negurgtų ;)

Sviestiniai sausainėliai yra vienas skaniausių ir paprasčiausių vaikystės kepinių, kuriuos kažkaip stebuklinga traukti iš orkaitės. Jų receptą radau daugiau nei prieš penkis metus sename dulkėtame laikraštyje, tvarkydama palėpę. Vienais metais kepiau jų iš trigubos normos, taigi tešla užėmė pusę mano mažosios kameros. Šį penktadienį, prisimindama tą puikųjį šių sausainėlių kepimo maratoną, iki vėlyvos nakties maišiau tešlą, šaldžiau ją, kočiojau, formelėmis spaudžiau sausainius, kepiau juos ir puošiau šokoladiniu glajumi. Sutinku, jog tai, nors ir paprasta, bet užima nemažai laiko, ir sutinku, jog to laiko negaila, nes labai smagu namie kepti tokius sausainėlius, jais puošti eglutę, juos valgyti ir, žinoma, dovanoti.    

Kepant kalėdinius sausainėlius, labai svarbu atsipalaiduoti ir tuo mėgautis. Jei neišeina papuošti sausainių, kaip norisi, tai visai nesvarbu. Šie sausainėliai ir turi atrodyti taip - atkeliavę iš mūsų mažučių virtuvių, o ne iš parduotuvių. 

Kalėdiniai sviestiniai sausainėliai

180 g cukraus pudros
220 g kambario temperatūros sviesto
2 kiaušinių
380 g miltų
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių
2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus (naudojau natūralios vanilės cukrų, pagamintą iš natūralios vanilės ankšties ir cukraus)

Pirmiausiai, reikia susirasti medinį šaukštą. Su nostalgija prisimenu tuos laikus, kai šis virtuvės įrankis buvo vienas iš tų, be kurių nebuvo įmanoma įsivaizduoti maisto gaminimo. Taigi, mediniu šaukštu išsukame minkštą sviestą ir cukraus pudrą iki purios masės, tai užtrunka apie 10 minučių. Cukraus pudrą, prieš išsukant su sviestu, rekomenduoju išsijoti.

Tada po vieną gerai įmaišome kiaušinius, tai užtrunka apie 5 minutes. 

Kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius ir vanilinį cukrų. 

Į sausų ingridientų mišinį sukrečiame drėgnų ingridientų mišinį ir išmaišome. Labai svarbu nepermaišyti tešlos, todėl geriausiai maišymui naudoti  būtent medinį šaukštą ir maišyti tik tol, kol neliks sausų miltų

Tešlą padaliname į tris dalis ir kiekvieną dalį suvyniojame į maistinę plėvelę. Dedame į šaldiklį ir paliekame 2 val. pastovėti.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C, kepimo skardą išklokite kepamuoju  popieriumi. Atšalusią tešlą plonai iškočiokite (apie 5 mm) ant gerai miltais pabarstyto  paviršiaus. Formele arba stikline išspauskite sausainius. Šiaudeliu išspauskite sklylutes siūlui įverti, jei sausainius kabinsite ant eglutės. Sausainius sudėkite į  kepimo skardą, paliekant didelius tarpus, nes kepant sausainiai plečiasi, ir kepkite apie 7-12 min. Kepant, nenuleiskite nuo sausainių akių, ypač, jei tešlą iškočiojote labai plonai. Leiskite sausainėliams atvėsti  ant grotelių, jei neturite jų,  tiesiog išdėliokite lėkštėje. Atvėsusius puoškite, kaip tik geidžia širdis, o tada jau skanaukite ;) 

Kakavinis sniegas ir šokoladiniai triufeliai su karamelės įdaru

2011-12-15T08:27:00.000-08:00

Jau ir eglučių prekyba šalia didžiųjų prekybos centrų prasidėjo, jau ir per radijo stotis vis dažniau girdi kalėdines dainas, o sniegas vis nedrimba.
Ryte, vos atmerkus akis, aš išsiropščiu iš lovos ir dairausi pro langą, ar dar nepasnigo, ar iš spintos nereikia išsitraukti žieminių batų.
Bet sniego vis nėra...

- Nemėgstu nei šalčio, nei sniego, - gurkšnodama karštą arbatą, šiandien džiaugėsi draugė.- Net neįsivaizduoji, kaip man džiugu, jog nereikia klampoti po pusnis.
Žiūrėjau į pilkas linguojančias medžių viršūnes, po to užsimerkiau ir slapta svajojau išgirsti sniego kastuvų šnabždesius. Kai atsimerkiau, miestas tebestūkso rūškanas.
- Ar turi aviečių uogienės? - paklausė draugė. - Gerklę skauda.
Virdulyje kunkuliavo vanduo ir netrukus po virtuvę pasklindo saldus aviečių kvapas. Grįžo namo vyras ir visi ėjome žiūrėti animacinio filmuko "Spragtukas".
- Kaip gražu,  - šnibždėjau. 
O kažkur pasauly snigo...

Kai miestą užklojo tirštos sutemos, šliurpčiodama penktą arbatos puodelį, gaminau triufelius. Virtuvėje snigo kakavinis sniegas. Labai šventiška ir gražu. Todėl džiaugiausi juo, prisiminusi, jog svarbiausia sutelkti dėmesį į tai, ką turi, o ne į tai, ko trūksta. 

Triufelių gamyba man siejasi su magija, kuri užburia net pačius didžiausius pesimistus. Lempučių apšviesta gruodžio naktimi, kai valandos slenka pūgom, o kojos jau pajutę po dienos darbų nuovargį, leidžia tik susirangyti ant lovos ir mėgautis poilsiu.  

Taigi, dalinuosi labai paprastu triufelių (šokoladiniai triufeliai buvo taip pavadinti dėl jų panašumo į juoduosius triufelius, kurie slepiasi po žemės paviršiumi) receptu, kuriam reikia tik 5 sudėtinių dalių. Arba galite pasirinkti net dar paprastesnius šokolado ir grietinėlės triufelius. 
 
Man triufeliai skaniausi šalti, ką tik ištraukti iš šaldytuvo, nors, pagal šį receptą, gaminami šokoladiniai skanėstai ir, stovėdami kambario temperatūroje, išlaiko tvirtumą ir puikią struktūrą. 

 
Iki Kalėdų liko tik 9 dienos. Taigi, pats laikas pradėti ruošti saldumynų atsargas ;) 

Apie 30 - 35 triufeliams reikės:   

75 g karamelizuoto kondensuoto pieno, pvz. "Rududu"

35 g juodojo šokolado

150 ml grietinėlės

400 g pieniško šokolado

Kakavos

Pirmiausia pradėsime nuo įdaro, o kas geriau tinka įdarui nei trapi ir turtingo skonio šokoladinė karamelė. Aš jai naudoju karamelizuotą kondensuotą pieną – „Rududu“ ir juodąjį šokoladą, turintį 70 procentų kakavos. Kuo smulkiau susmulkinkite šokoladą,tuo bus geriau: tai užtikrins lengvą jo tirpimą ir masė bus tolygesnė. Susmulkinę šokoladą, į puodą sudėkite "Rududu" ir ant silpnos-vidutinės ugnies kaitinkite, iš pradžių, atrodys, jog beviltiška jį išlydyti, bet nepasiduokite, vis maišykite ir po 5-7 min. gausite vientisą tirštą masę. Tada puodą nuimkite nuo ugnies ir į karštą karamelės masę suberkite smulkiai supjaustytą juodąjį šokoladą. Truputį pamaišykite ir palikite apie 1 minutę pastovėti, tada gerai išmaišykite, kol gausite vientisą masę. Lėkštę išklokite maisto plėvele, maisto plėvelę ištepkite aliejumi ir ant jos sukrėskite įdaro masę, išlyginkite, užklokite maisto plėvele ir įdėkite į šaldytuvą, kol gerai sustings (apie 2-3 valandoms).

Kai įdaras paruoštas, ateina laikas gaminti šokoladinę masę. Pieniškas šokoladas geras, jei kakavos jame yra 35–40 proc. ir pridėta natūralios vanilės. Pienišką šokoladą susmulkinkite ir suberkite į dubenį, į puodą supilkite grietinėlę, vis pamaišydami, kaitinkite ant vidutinės ugnies. Kai grietinėlė pradės virti, nukelkite ir ja užpilkite susmulkintą šokoladą. Palikite pastovėti vieną minutę, o tada gerai išmaišykite, kol gausite vientisą masę. Jei reikia, šokoladinę masę truputį pašildykite. Dubenį uždenkite maistine plėvele, kad neįgautų kitų kvapų, ir įdėkite į šaldytuvą stingti 2-3 valandoms.

Įdarą padalykite į 35  dalis. Sustingusią šokoladinę masę kabinkite šaukšteliu, ant jos dėkite gabalėlį įdaro, tada dar truputį pakabinkite šokoladinės masės. Rankomis suformuokite rutuliukus. Į plačią lėkštę 1-2 cm sluoksniu suberkite kakavą. Po vieną triufelius apvoliokite kakavoje. Paruoštus triufelius dar sykį atšaldykite (apie 2-3 valandas arba per naktį) šaldytuve.

Skanaus ir įkvėpimo kurti savo šokoladinę magiją!

Apie paprastą pomidorų sriubą ir stebuklo laukimą

2011-12-11T10:49:00.000-08:00

"Tas, kuris neturi Kalėdų širdyje, niekada jų neras po eglute."

Roy L. Smith

Iki Kalėdų liko 13 dienų. Ant kelio nuo lietaus, nuplaunančio menkus sniego pėdsakus, ištižo žemė. Tik išplauni koridoriaus grindis ir vėl plauk - net stebuklinga kaip greitai purvinais batais išsipėduoja. Pasiilgau tikro šalčio, kai nesinori iš namų net nosytės iškišti, kai žvelgi pro buto langą į apsnigtus namus, kuriuose kūrenamos krosnys. Kiek kartų taip, žvelgdama į dūmų stulpus, esu pasiklydusi praeityje, o vis vien negaliu nesvajoti, kaip Kalėdų rytą pabusiu kaime po visokiais raštais išpieštais langais, basomis kojomis nukeliausiu į virtuvę, kur krosnyje traškės ugnis, o virdulyje burbuliuos vanduo arbatai užplikyti. Kažkoks geras jausmas apima lyg apkabintų mylimo žmogaus rankos.
Artėjančios Kalėdos visada mane skatina tikėti, kad įvyks kažkas stebuklingo, keista nuojauta apsigyvena širdyje ir su kiekviena diena stiprėja. Tos nuojautos neįveikia nei iki paskutinio siūlo sumirkę batai, nei lėkimas ir skubėjimas, nei laiko trūkumas, nei liūdesiai.

Vakar pradėjau žiūrėti kaledines reklamas ir prisipažinsiu, juk artėja Kalėdos, o, artėjant Kalėdoms, reikia sakyti tiesą, skruostais riedėjo karštos džiaugsmo ašaros. Kiek kartų taip, spoksodama į tuos judančius spalvotus paveikslėlius, esu pasiklydusi dabartyje, o vis vien negaliu nesvajoti, kad visų žmonių širdys prisipildytų džiaugsmu, tikėjimu ir meile. Ir kad visi turėtų su kuo apsikabinti, o tada eitų gerti arbatos. Ir kad snigtų. Snigtų daug. Tiek daug, jog visas miestas būtų baltas.

John Lewis Christmas Advert 2011
Coca Cola Wunderful Dream
Zales 2011 Holiday Commercials
Elsie Fisher Hallmark Commercials
1990s Hallmark Christmas Commercial

Yra labai gera grįžti po darbų į namus, kai žinai, kad Tavęs šaldytuve laukia tai, ko Tau reikia, jog greitai ir skaniai pavakarieniautum.Vasarą aš mėgstu pomidorus valgyti su sviestu ir duona, o žiemą iš jų virti sriubą. Aksominė pomidorų sriuba su karštu sumuštiniu yra tikrai atpalaiduojantis maistas: susisuki po apklotu, įsijungi kalėdinį filmą, pasiimi dubenėlį garuojančios sriubos, karštą sumuštinį traškia plutele, kupiną sūrio, ir, atrodo, jog nieko daugiau nereikia, kad pajustum, jog Kalėdos jau čia pat. Žiemą man tiesiog instinktyviai norisi kažko jaukaus, šilto ir sotaus.

Mano vyras taip pat labai mėgsta šią sriubą ir, vėstant orams, prašo ją pagaminti vis dažniau. O kadangi, patiekus ją su karštais sumuštiniais, gaunasi kaip ir antras patiekalas, po ilgos darbo dienos aš labai nesispyrioju, jog reikia išbandyti ką nors naujo. Be to, pagaminti tokią vakarienę yra labai lengva ir nebrangu. Vis tik jei norite įmantresnio varianto, įmaišykite keletą šaukštų džiovintų pomidorų konservuotų aliejuje ir kepkite kartu su pomidorais arba, prieš valgant, sriubą paskaninkite šaukšteliu Vorčesterio padažo.

Dar vienas šios sriubos pateikimo variantas, mėgstantiems riebesnes sriubas, plakikliu sutrynus sriubą ir ją šildant, įmaišyti keletą gabalėlių svieto.

Paprasta pomidorų sriuba

4 - 6 pomidorų sriubos mylėtojams reikės

Apie 1 kilogramo ir 600 g pomidorų
4 mažų svogūnų
2 mažų česnakų
3 valgomųjų šaukštų aliejaus
1-2 valgomojo šaukšto cukraus
2-3 šaukštų pomidorų padažo
Keleto čiobrelių šakelių
Druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį

8 riekių forminio batono
200 g mėgstamo fermentinio sūrio
Minkšto sviesto

1. Įkaitinkite orkaitę iki 190 C. Pomidorus nuplaukite ir perpjaukite pusiau. Svogūnus nulupkite ir taip pat perpjaukite pusiau. Česnakų galvas nuplaukite ir neluptas perpjaukite pusiau.

2. Kepimo skardą aukštais kraštai įkiškite 2-3 min. į orkaitę. Tuo tarpu paimkite didelį dubenį ir sudėkite į jį susmulkintas daržoves, taip pat sudėkite čiobrelių šakeles, suberkite cukrų, supilkite aliejų ir, pagal skonį, paskaninkite druska bei pipirais. Kepimo skardoje atsargiai tolygiai paskirstykite daržoves. Kiškite į įkaitintą orkaitę 40 - 50 min. arba kol dailiai suminkštės.

3. Suraskite česnakų puseles ir išspauskite skilteles, lukštus išmeskite. Čiobrelių šakeles irgi išmeskite. Plakikliu sutrinkite iškeptus pomidorus su visomis išsiskyrusiomis sultimis į vienalytę masę. Paskaninkite pomidorų padažu, jei reikia druska ir pipirais, pašildykite.Išpilstykite į dubenėlius ir pateikite su sūrio sumuštiniais.
4. Batono riekeles iš abiejų pusių tolygiai aptepkite sviestu. Ant 4 riekelių uždėkite sutarkuotą sūrį, likusiomis 4 riekelėmis jį uždenkite. Ant vidutinės - mažos ugnies įkaitinkite keptuvę. Sudėkite sumuštinius ir vis atsargiai apversdami kepkite apie 15-20 min. Patiekite šiltus. Skanaus :)

Apie netikėtas dovanas ir Štoleno kepimą

2011-12-04T12:09:00.000-08:00

Nuo ryto lijo, mes - aš ir vyras, pasislėpę po raudonu skėčiu, su šypsenomis keliavome namo iš smagaus pasibuvimo pas draugus, skaičiavome ir aplenkinėjome didžiules gilias balas.
Lietus krito sunkus, geliantis ir liūdnas, todėl namus pasiekėme sušalę ir sušlapę. Atsigėrę liepžiedžių nuoviro, paskaninto medumi ir cinamonu, iškart užmigome. Tikriausiai būtume nubudę vėlyvą popietę, jei ne beldimas į duris. Už durų laukė paštininkė, kurį įteikė storą ir itin kalėdinį voką.
- Ar įtari, kas atsiuntė tau šį laišką? - paklausė vyras, kai aš apžiūrinėjau siuntinį, ieškodama siuntėjo vardo.
- Truputį, - atsakiau.
- O aš pažįstu? - smalsavo jis.
- Nelabai. Kaip ir aš pati. Tikriausiai žavioji Jūratė, kuri laimėjo knygelę apie košes.
Greitai virpančiomis rankomis atplėšiau laišką ir radau labai gražų ir jaukų atviruką su įkvepiančiu tekstu bei romantišką užrašų knygelę. Nuo Jūratės :) Atspėjau!
- Ar ji žino, jog turi mažą priklausomybę įvairaus plauko užrašų knygelėms? - nustebęs paklausė vyras.
- Kad tikriausiai ne, bet kaip nuostabu.
Iš tikrųjų, labai nuostabu, Jūrate, kai netikėtai gauni tai, apie ką svajoji. Ačiū Tau labai. Ačiū!
Kai knygelė buvo apžiūrėta, o atviruko tekstas perskaitytas net keletą kartų, nutipenau į virtuvę ir su didžiuliu džiugesiu širdį pradėjau sijoti miltus dar vienam kalėdiniam pyragui - Stollen'ui.
Praeitais metais pradėjau naują tradiciją - kepti mėnesį brandinamą Kalėdų pyragą, kurį daugybė žmonių įsimylėjo iš pirmo kąsnio. Užsimaniau į spintą šalia jo paslėpti dar kokį aromatingą pyragą. Kartą kitą esu ragavusi lengvo lyg oras pyrago Panettone, nuodėmingojo vokiečių kalėdinio pyrago Stollen (Štoleno), tačiau jų niekada nebandžiau kepti savo mažytėje virtuvėje, pro kurios langą, kai prisninga, gali stebėti vaikus, lipdančius senius besmegenius. Kiek visko noriu iškepti, kiek nespėju ir... 
...kiek saldžiai svajoju. Kepimas pyrago, kurį kepi prieš Kalėdas daugelį metų iš eilės, kaip grįžimas į praeitį. Metai ima atrodyti ne tokie patys - ištrūksti iš uždaro gyvenimo, iš miego-darbo-miego rato. Prisimeni, kaip minkei su mylimu žmogumi tešlą ir akys buvo nušviestos kažko kito, ne saulės, kaip kikendama su juo dar ir dar ragavai saldžią tešlą, kaip virei apelsinų cukatas ar kaip jas dalinai draugams. Atėjus Kalėdoms, iš giliausio spintos kampo ištrauki pyragus, skanauji juos su mylimukais ir surandi atsakymą, kur vis tik slypi tikroji laimė.
Tai linksmos vokietės, prieš gerus 5 metus rašiusios man žavingus laiškus, receptas. Štoleną gaminti ji išmoko iš senelės, ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad buvau visai užmiršusi, jog ji pasidalino keletu nuostabių kalėdinių receptų, kurie pasislėpė laiškų dėžutėje ir šviesą vėl išvydo tik prieš pora dienų, kai ją tvarkiau. Skaičiau receptą ir vis labiau užsimaniau šio kalėdinio kepinio su daugybe razinų, migdolų ir apelsinų cukatų, apgaubto traškiu svaiginančių prieskonių ir cukraus sluoksniu bei pūkiniu cukraus pudros apklotu.

Štolenas brandinamas bent dvi - tris savaites, žinoma, galima skanauti ir po dviejų - trijų dienų brandinimo. Iki Kalėdų dar liko 20 dienų, taigi pats metas imti jį ir išsikepti :) 
  

Kalėdinis kepinys - vokiškasis štolenas 

2 nemažiems kepalėliams reikės:  

550 g miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos
60 g cukraus
7 g sausų mielių
125 g kambario temperatūros sviesto
250 ml pieno
1 kiaušinio
1 apelsino
100 g apelsinų cukatų
100 g juodųjų razinų
100 g geltonųjų razinų
50 g džiovintų vyšnių
100 g migdolų drožlių
150 ml brendžio
2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus

Apibarstymui ir aptepimui:
2/3 puodelio išlydyto sviesto
1/2 puodelio cukraus
1 arbatinio šaukštelio cinamono
1/2 arbatinio šaukštelio malto muskato
1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero
1/2 arbatinio šaukštelio malto kardamono
Cukraus pudros

1. Nuplautas ir gerai nusausintas razinas bei džiovintas vyšnias ir migdolų drožles (neplautas) iš vakaro užpilkite brendžiu, išmaišykite ir palikite per naktį pastovėti. Mmm... staiga namuose ima kvepėti Kalėdomis.

2. Kitą dieną dideliame dubenyje sumaišykite miltus, druską, cukrų ir mieles. Geriausiai maišyti plakimo šluotele, kad į miltus patektų kuo daugiau oro. Sviestą susmulkinkite į kubelius, kubelius sudėkite į miltus ir pirštais sumaigykite sviestą su miltais, mišinys turi tapti panašus į smulkius trupinius.

3. Pieną truputį pašildykite (iki kūno temperatūros, t.y., į pieną  įmerkus pirštą, jaučiasi maloni šiluma). Jei pieną perkaitinote,  palaukite, kol atvės, nes karštas pienas visiškai nedraugauja su  mielėmis. Gerai nuplaukite apelsiną ir nutarkuokite žievelę. Kiaušinius lengvai išplakite (su nutarkuota žievele) šakute. Miltų viduryje padarykite  duobutę, supilkite į ją pašildytą pieno ir kiaušinių bei apelsino žievelės plakinį. Iš pradžių plakinį į miltus įmaišykite šakute, po to  švelniai rankomis tešlą minkykite apie 5 - 7 minutes, kol gausite  elastingą tešlos rutulį. Minkymui gali prireikti apie 1-2 papildomų šaukštų  miltų - vis pasibarstykite rankas, kai pajusite, kad tešla labai prie jų  limpa. Tešlos paviršių apibarstykite miltais, pridenkite  rankšluostėliu ir dubenį su tešla pastatykite šiltai maždaug valandai, pvz, ant šilto  vandens puodo, kad tešla pakiltų. 

4. Apelsino sultis išspauskite į džiovintų uogų ir brendžio mišinį. Į šį mišinį suberkite apelsinų cukatas ir vanilinį cukrų. Gerai išmaišykite ir atidėkite į šalį, kol prireiks. Kadangi aromatas, kuris pasklinda, įmaišant apelsino sultis, tiesiog užburiantis, norėčiau jums jo nors truputį atsiųsti paštu ;)

5. Po valandos tešlą vėl išminkykite. Džiovintas uogas gerai nusunkite. Tešlą iškočiokite į kvadratą (30cm ilgio). Per vidurį pridėkite vieną ketvirtadalį džiovintų uogų mišinio. Užlankstykite tešlos kraštus, kad mišinys visiškai pasislėptų, t.y. imkite vieną tešlos kraštą ir sulenkite iki centrinės linijos, taip pat užlenkite ir kitą kraštą, kad šis šiek tiek perdengtų pirmąjį. Apverskite tešlą ir vėl iškočiokite apie 30 cm kvadratą. Ir vėl viską kartokite iš naujo, kol į tešlą inkorporuosite visą džiovintų uogų mišinį. Tešlos kvadratą įdėkite į dubenį, paviršių apibarstykite miltais, pridenkite  rankšluostėliu ir dubenį su tešla pastatykite šiltai maždaug valandai, pvz, ant šilto  vandens puodo, kad tešla dar sykį pakiltų.

6. Tešlą padalykite į dvi lygias dalis. Pirmiausia, imkite vieną dalį ir lengvai išminkykite ant miltais pabarstyto stalo. Po to iškočiokite arba rankomis suformuokite apie 25 cm aukščio ir panašaus pločio stačiakampį. Tada užlenkite vieną tešlos kraštą, bet ne pusiau, o paliekant apie 1/3 uždengiamos dalies laisvą. Tą patį padarykite ir su antra dalimi.

7. Orkaitės skardą išklokite kepimo popieriumi ir padėkite ant jo abudu kepaliukus. Pridenkite rankšluostėliu ir palikite, kad pailsėtų ir dar sykį pakiltų. Tai užims apie 30 min - 1 val.

8. Orkaitę įkaitinkite iki 180 C. Pašaukite skardą į orkaitę ir kepkite apie 50 minučių. Jei paviršius stipriai ruduoja, po pusvalandžio pridenkite folija.

9. Kol du žavūs Stollen'ai kepa, nedideliame dubenėlyje sumaišykite cukrų, cinamoną, muskatą, imbierą ir kardamoną. Kai kepaliukai iškepa, ištraukite skardą iš orkaitės ir padėkite, pvz, ant medinės lentelės ar ant grotelių, kepaliukus palikite skardoje. Dar karštus kepaliukus aptepkite išlydytu sviestu, neskubėkite, tegul sviestas iš lėto susigeria. Tada apibarstykite gausiai cukraus ir prieskonių mišiniu. Cukrumi aplipdykite ir šonus. Labai norėsis imti ir paragauti, bet laikykitės ;)

10. Kai kepaliukai visiškai atvėsta, suvyniokite juos į foliją ir palikite per naktį ilsėtis spintelėje ar ant virtuvės stalo.

11. Kitą rytą abudu kepaliukus dosniai apibarstykite cukraus pudra.Suvyniokite į aliuminio foliją ir maisto plėvelę. Paslėpkite spintelėje. Prieš vartojant dar kartą apibarstykite cukraus pudra. Kantrybės :)

Apie pirmąjį sniegą ir šventines bandeles

2011-11-30T10:30:00.000-08:00

Einu vėlyvo lapkričio murzinomis gatvėmis, ant veido jaučiu smulkutėlę lijundrą, klausausi man niekad nepabostančių kalėdinių dainų, kartais užsimiršusi pusbalsiu pradedu niūniuoti kartu su atlikėjais ir taip pavogiu šypsenas iš skubančių praeivių. Svajoju, jog pradeda snigti, jog sniegas vis krenta ir krenta, ir atrodo, jog sustočiau, užsimerkčiau ir išvysčiau save stovinčią puriame sniege.

Žiūriu į spalvotus dėžučių ir žaisliukų kalnus, tvarkingai sukrautus parduotuvių vitrinose, į žibančius papuošimus, į sidabrines ant langų priklijuotas snaiges. Negaliu atsižiūrėti į tą tirštą kalėdinį spindesį, kuris iš lėto pasiglemžia visą miestą. Esti daug tokių dienų, kai užtenka tik "plaukti" virš viso šventinio šurmulio, nieko neperkant ir nesvajojant įsigyti, tik į širdį susidedant geruosius jausmus.

Saulei leidžiantis, po visos dienos klajonių, grįžtu namo, nusitraukiu batus, nusivelku paltą, po šiltu vandeniu nusiprausiu rankas ir veidą, užsirišu prijuostę, užsikaičiu vandens ir pradedu minkyti tešlą.
Kas gali būti žavesnė šalto vakaro palaima nei ką tik iš orkaitės ištrauktos, skleidžiančios jaukią šilumą, minkštos, su didžiule meile iškeptos šventinės bandelės. Aromatas, kuris pasklinda po namus, bandeles gausiai apibarstant cukraus ir cinamono sniegu, sukviečia visus į virtuvę kartu su nekantrumu, kuo greičiau vieną pagrobti dar iš skardos ir paragauti. Nes bandelės viduje slepiasi tirštas ir truputį svaiginantis, tikromis Kalėdomis kvepiantis įdaras. Mmm...Skanumėlis...
... ir apgaubiantys prisiminimai...

Prisiminime grįžta 2010 m. besibaigiančio spalio popietė, laukai, žalios eglės, tamsus dangus, ilgas pasivaikščiojimas su vaikystės drauge. Vaikščiojom pasnigtu keliu po snaigių trupiniais, sustojusios jas gaudėm, žiūrėjom, kaip jos minkštai leidžiasi į delnus, pasislėpusius po storomis pirštinėmis. Po pusvalandžio ramaus stovėjimo buvome panašios į apsnigtus, lapų dar visiškai nenumetusius medžius, kurie stiebėsi tolumoje, o kai pagaliau pajudėjom, iš paskos nusekė pėdos... ir sekė mus beveik iki namų, kuriuose kepėm šias bandelės ir gėrėm karštą vyną. Neprisimenu, kiek šių bandelių suvalgėm, bet tikrai daug :)

Šventinės bandelės

20 minkštų ir kvepiančių tikromis Kalėdomis bandelių reikės:

Tešlai:
3 puodelių miltų
3 valgomųjų šaukštų cukraus
Nedidelio žiupsnelio druskos
50 g kambario temperatūros sviesto
1/2 puodelio pieno
2 kiaušinių
6 g sausų mielių

Įdarui:
Spanguolių, obuolių ir džiovintų uogų įdaro

Apvoliojimui:
2 valgomųjų šaukštų šalto vandens
2-3 valgomųjų šaukštų cukraus pudros

3 valgomųjų šaukštų cukraus

1 arbatinio šaukštelio cinamono

Pirmiausia, į didelį dubenį suberkite 3 puodelius miltų. Matuojant miltus, pasemkite juos puodeliu ir perteklių nubraukite švariu peiliu. Puodelio su miltais jokiu būdu negalima smarkiai purtyti ar daužyti  į stalą, nes miltai sukris ir jų  kiekis bus kur kas  didesnis, nei reikia. Suberkite cukrų ir druską, gerai išmaišykite plakimo šluotele - taip miltuose bus daugiau oro, kuris reikalingas, kad mielės gerai atliktų savo darbą.
Sviestą susmulkinkite į nedidelius gabaliukus ir sudėkite į miltus. Trindami nykštį į kitus pirštus sviestą sumaigykite su miltais, kad susidarytų smulkus mišinys - turi nelikti stambių sviesto gumulėlių. Sausas mieles įmaišykite į šį mišinį.
Pieną truputį pašildykite (iki kūno temperatūros, t.y., į pieną įmerkus pirštą, jaučiasi maloni šiluma). Jei pieną perkaitinote, palaukite, kol atvės, nes karštas pienas visiškai nedraugauja su mielėmis. Kiaušinius lengvai išplakite šakute. Miltų viduryje padarykite duobutę, supilkite į ją pašildytą pieną ir kiaušinių plakinį. Iš pradžių pieną su kiaušiniais į miltus įmaišykite šakute, po to švelniai rankomis tešlą minkykite apie 5 - 7 minutes, kol gausite elastingą tešlos rutulį. Minkymui prireiks apie 2-3 papildomų šaukštų miltų - vis pasibarstykite rankas, kai pajusite, kad tešla labai prie jų limpa.
Tešlos paviršių apibarstykite miltais, pridenkite rankšluostėliu ir dubenį su tešla pastatykite šiltai, pvz, ant šilto vandens puodo, kad tešla pakiltų. Po 1-3 valandų tešlą vėl išminkykite.
Tešlą padalykite į 20 kuo lygesnių dalių: galite naudoti svarstykles arba tai padaryti "iš akies". Gautus gabalėlius pridenkite rankšluostėliu, imkite po vieną, tarp delnų suformuokite rutuliuką, jį ant miltais pabarstyto paviršiaus iškočiokite apie 1 cm storiu, į vidurį įdėkite vieną arbatinį šaukštelį įdaro, kraštus sulipdykite. Taip iš visų tešlos gabalėlių padarykite bandeles. Sudėkite jas į kepimo popieriumi ištiestą skardą "siūle į apačią" ir pridengę rankšluostėliu palikite apie pusvalandžiui pakilti, po to skardą pašaukite į iki 190 C įkaitusią orkaitę ir kepkite 20-25 minutes, kol gražiai apskrunda viršus. Prieš kepant, bandeles galite aptepti su trupučiu vandens išplaktu kiaušiniu, bet mano šaldytuve daugiau negu 2 kiaušinių buvo nerasta :)
Kol bandelės kepa, viename dubenėlyje išmaišykite vandenį su cukraus pudra, o kitame sumaišykite cukrų su cinamonu (mano tėtis šiuo mišiniu obuolių pyragus apibarsto irgi labai labai skanu). Iš orkaitės ištrauktas bandeles ir pradžių aptepkite saldžiu vandeniu, po to apibarstykite cukraus ir cinamono mišiniu. Skanaus :)
P.S. Iki Kalėdų dar liko 24 dienos ;) 

Apie kalėdines dainas ir mėnesį brandinamą Kalėdų pyragą

2011-11-26T07:47:00.000-08:00

Iki Kalėdų liko 28 stebuklingos dienos, taigi, kviečiu kartu išsikepti skanų ir jaukų mėnesį brandinamą Kalėdų pyragą. Tai dar tik antri metai, kai šis itin aromatingas kepinys įrašomas į privalau padaryti iki Kalėdų sarašą, bet jau laukiamas visų išalkusių kalėdotojų lyg jo kepimas mūsų namuose būtų metai iš metų besitęsianti tradicija. Pyragas itin sodrus, kupinas džiovintų uogų,sotus ir drėgnas - tikrai vertas šventinio Kalėdų stalo.

Taip gera ir tikra nusėlinti į virtuvę, uždegti keletą žvakių, išsivirti puodelį itin stiprios arbatos ir pradėti maišyti tešlą, klausantis kalėdinių dainų.

Kai klausausi kalėdinių dainų, apima šiltas ir malonus jausmas - ir visai nesvarbu, ar viskas gerai, ar - nelabai. Tikriausiai todėl manęs nei trupučio neerzina, kad kalėdinė muzika parduotuvėse pasigirsta jau lapkričio pabaigoje. Taip ir šiandien neatsilaikiau: niūniuoju prie kasos kartu su Wham!, staiga pasijuntu įtariai stebima pardavėjos - ji paklausia, ar jau esu 18 m., į rankas imdama brendžio butelį. "Kalėdų pyragui laistyti" - su didžiule šypsena atsakau, tačiau šie žodžiai pardavėjos neįtikina ir tenka iš rankinės traukti asmens tapatybės kortelę. Kaip juoktųsi mano mama, jei būtų buvusi šalia, kuri vis mėgsta priminti, jog mano trisdešimtmetis jau visai ne už kalnų. Kai į tašę susikraunu prekes, ausinuke pradeda skambėti The Sell Season ir pasijuntu taip lyg būtų įrodyta, jog Kalėdų senelis iš tiesų egzistuoja. O gyvenimas tampa lengvas - kaip sniegu kvepiantis oras, kaip gero žmogaus apkabinimas, kaip stebuklo laukimas...

Tegyvuoja Kalėdų laukimas lapkričio jaukioje darganoje :) Visus apkabinu ir kviečiu prisijungti prie Kalėdų pyrago kepimo, besiklausant visada surandančių kelią į širdį kalėdinių dainų:

1. Mariah Carey - All I Want For Christmas Is You

2. Norah Jones And Willie Nelson - Baby, It's Cold Outside

3. She & Him - Blue Christmas

4. Tchaikovsky - Dance Of The Sugar Plum Fairy

5. Jason Mraz - Winter Wonderland

6. Wham! - Last Christmas

7. Brenda Lee - Rockin Around The Christmas Tree 

8. Frank Sinatra - Santa Claus Is Coming To Town
9. She & Him - Sleigh Ride
10. Paul McCartney - Wonderful Christmastime
11. Dean Martin - White Christmas
12. The Raveonettes - The Christmas Song
13. Eisley - Oh Holy Night
14. Star - The Swell Season
15. Bob Dylan - Little Drummer Boy
16. The Bird And The Bee - Carol Of The Bells
17. Jenny O. - Get Down For The Holidays
18. Florence + The Machine - Last Christmas (Wham! Cover)
19. Feist - Lo, How a Rose E're Blooming
20. Aktorių Trio - Kalėdos
21. Vytautas V. Landsbergis - Žiema Žiema
22. Vytautas V. Landsbergis - Angelas Ant Stogo
23. Kardiofonas - Kalėdinė Eglutė
24. Tabasco - Vėl Kalėdos
25. Saulius Mykolaitis - Arbata

O kokia kalėdinė daina gražiausia Tau?

Mėnesį brandinamas Kalėdų pyragas

1 pyragui, kurio tikrai užteks 14-18 smaližiauti mėgstančių kalėdotojų, reikės:

225 g kambario temperatūros sviesto
2 puodelių rudojo cukraus, pavyzdžiui „Demerara”
4 vidutinio dydžio kiaušinių
½ puodelio pasukų (galima keisti kefyru arba rūgpieniu)
1 šaukštelio kepimo sodos
3 puodelių miltų
2 šaukštelių cinamono
½ šaukštelio malto muskato
½ šaukštelio maltų gvazdikėlių
1 puodelio mėgstamo džemo (pavyzdžiui, slyvų ar juodųjų serbentų)
1 puodelio migdolų druožlių
1 puodelio  razinų
½ puodelio susmulkintų datulių
½ puodelio džiovintų vyšnių
½ puodelio apelsinų žievelių cukatų
2/3 puodelio brendžio

Mano puodelio talpa 250 ml. 

1. Įkaitinkite orkaitę iki 150°C temperatūros. Iki purios masės mikseriu arba mediniu šaukštu išsukite sviestą su ruduoju cukrumi.

2. Nuplaukite kiaušinius ir atskirkite baltymus nuo trynių. Sviesto ir cukraus masę sumaišykite su trynių plakiniu iki purumo.

3. “Nugesinkite” sodą.  Soda “gesinama” taip: ant jos užpilama pasukų ir išmaišoma. Įmaišykite  pasukas į sviesto, cukraus ir trynių masę.

4. Miltus sumaišykite su  prieskoniais (cinamonu, muskatu ir gvazdikėliais). 2½ puodelius šio  miltų mišinio įmaišykite į sviesto, pasukų, cukraus ir trynių masę  pakaitomis su džemu.

5. Su mikseriu iki  standžių putų išplakite baltymus. Jei juos gerai išplakėte, putos turi  nekristi, apvertus indą. Palengva sumaišykite juos su paruošta tešla.

6. Sumaišykite likusius miltus su riešutais, razinomis, datulėmis, vyšniomis bei cukatomis ir įmaišykite į tešlą.

7. Kepimo formą (24 cm.  skersmens) ištepkite sviestu arba išklokite kepimo popieriumi ir į ją  sudėkite tešlą. Kepkite 3-3½ val., kol pyragas visiškai iškepa. Ar  pyragas iškepęs patikrinama, įsmeigiant medinį pagaliuką: jei pagaliukas  aplipęs tešla, dar pakepkite; jei pagaliukas sausas - pyragas iškepęs.  Jei pyrago viršus gražiai parudo, nepraėjus kepimo laikui, jį užklokite  folija.

8. Padėkite pyragą ant  grotelių ir leiskite jam visiškai atvėsti. Kai pyragas atvės,  suvyniokite jį į brendyje išmirkytą marlę ir ant viršaus užpilkite dar  keletą šaukštų brendžio. Tada sandariai suvyniokite į foliją ir įdėkite   į maišelį. Saugokite kambario temperatūroje visą mėnesį, mažų  mažiausiai - 2 savaites.

Kaip smagu kartu laukti :)

Sniego ilgesio ir prieššventinio liūdesio įveikimas

2011-11-23T09:18:00.000-08:00

Kai diena po dienos krapnoja šaltas vėlyvo lapkričio lietus, o popietės vis greičiau pavirsta vakarais, labiausiai noriu sau ramiai vartytis žvakių apšviestoje lovoje. Arba, jei apima įkvėpimas, išeiti pasivaikščioti ir apsižvalgyti, kaip su kiekviena diena mieste įsižiebia vis daugiau kalėdinių švieselių. Einant dažniausiai svajoju apie baltą kaip cukrus sniegą... 
Nebent šalia eina koks mielas žmogutis ir mano mergaitiškos svajos pasiklysta tarp diologo žodžių. Būtent vakar taip ir atsitiko, kai su pažįstama keliavom ieškoti šventėmis kvepiančios arbatos.
  - Per Kalėdas jaučiuosi itin vieniša, - staiga, kalbant apie arbatas, pasakė ji.
  - Pasijuntu nusivylusi, kai šventės būna visai kitokios nei filmuose, atvirukuose, dainose ir joks stebuklas neįvyksta, - tęsė ji.
  - O Tu mėgaukis laukimu, nesukrauk atsakomybės tai vienai dienai, kad ir šiandien, grįžusi namo, pasidaryk arbatos, užsimauk storas vilnones kojines ir iškarpyk keletą popierinių snaigių, pasipuošk jomis langą, - net nedvejodama atsakiau jai.
Po to kalbėjome apie šaltas žiemas, mandarinų ir eglučių kvapą ir staiga kažkaip viskas pasidarė spalvingiau.

Jei ir Tave apėmė prieššventinis liūdesys ar kaip mane ilgesys... sniego... neįsivaizduoju, kas kitas padėtų viską sustatyti į savo vietas, jei ne šis tikrai žiemiškas vaizdo klipas.

Buvo šalta žiema. Vanduo nuo šalčio sustingo į ledą. Balto sniego patalu apsitengė žemė. Šerkšnu pasipuošė medžiai.

Mėgaujamės... 

Taip pat kalbėjom ir apie labai kalėdinius angliškus trapios tešlos pyragaičius... kurie ypatingi ne tik tuo, kad atrodo gražiai ir yra labai skanūs, bet ir tuo, kad ragaujant pirmąjį turi sugalvoti norą. O juk kuo daugiau galimybių galvoti norus, tuo smagiau :)
Kai pirmą kartą paragavau šių pyragaičių, jais mane prieš pat Kalėdas pavaišino svajingoji Eglė, iš karto kilo klausimas: iš ko pagamintas įdaras? Be abejo, iš džiovintų uogų. Bet buvo dar kažkas, dėl ko įdaras vienu metu atrodė ir sodrus, ir gaivus, ir trupučiuką svaiginantis. Laimė, Eglė su manimi pasidalino šauniu įdaro receptu, o gavusi jos visišką pritarimą, juo dalinuosi ir su Jumis.
Tai, mano manymu, gana greitas kepinys, nors jam paruošti ir reikia dviejų dienų: pirmą darbo dienos vakarą suminkau tešlą ir išsiverdu įdarą, o antrą - formuoju ir kepu pyragaičius. Žinoma, darbo nemažai, bet kai iš orkaitės pradeda skilti jaukus aromatas, supranti, kad šie pyragačiai tikrai verti visų įdėtų pastangų.
Kepant šiuos pyragaičius, praverstų forma mini keksiukams kepti.

Angliški kalėdiniai trapios tešlos pyragaičiai - Mince Pies

36 mažiems pyragaičiams, kuriuos valgydama visada šypsausi ir pajuntu Kalėdos jau čia pat :)

Tešlai
250 g miltų

125 g sviesto

2 valgomųjų šaukštų cukraus pudros

1 kiaušinio trynio

1 apelsino sulčių

Įdarui

30 ml pusiau saldaus raudono vyno

45 g rudojo cukraus

75 g spanguolių

1/2 didelio obuolio

1/2 arbatinio šaukštelio malto cinamono

1/4 arbatinio šaukštelio imbiero miltelių

1/4 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių

25 g džiovintų datulių

25 g razinų

25 g džiovintų spanguolių

1/2 mandarino

10 ml brendžio

1/4 arbatinio šaukštelio migdolų ekstrakto

25 g susmulkintų migdolų

1/2 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus

1 šaukšto medaus

1 diena
Pirmiausiai, pradėkime nuo tešlos. Tai paprastas saldžios trapios tešlos receptas, todėl net jei niekada gyvenime nebuvote kepę jokio pyrago, manau, jums pavyks puikiai. Į dubenėlį nusijokite miltus. Šaltą sviestą supjaustykite kubeliais. Sviesto kubelius sudėkite į miltus, kubelius atsargiai juose apvoliokite, dubenėlį įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldiklį maždaug pusvalandžiui.
Apelsino sultis supilkite į nedidelį stiklainį ir taip pat padėkite į šaldiklį.

Tuo tarpu pagaminkite įdarą: susmulkinkite datules, nutarkuokite gerai nuplauto mandarino žievelę ir išspauskite sultis, į prikaistuvį supilkite vyną, suberkite rudąjį cukrų ir, kaitinant ant mažos ugnies bei nuolant maišant, cukrų ištirpinkite. Tai užtruks apie 3 minutes. Tada į vyno ir cukraus sirupą suberkite spanguoles ir išmaišykite. Taip pat įmaišykite cinamoną, imbierą bei gvazdikėlius - neapsakomai mėgstu šiuos prieskonius. Kai įdaras užvirs, suberkite džiovintas spanguoles, datules ir razinas. Galiausiai įmaišykite mandarino žievelę ir sultis. Troškinkite ant silpnos ugnies, vis pamaišant, apie 10 minučių. Nulupkite obuolį ir supjaustykite smulkiais gabalėliais. Praėjus 10 minučių, įmaišykite juos į įdarą, įpilkite 3 šaukštus vandens ir troškinkite, neužmirštant pamaišyti, dar 10 minučių. Geriausia maišyti mediniu šaukštu. Taigi, po dvidešimti minučių, kai prikaistuvyje beveik neliks skysčio, prikaistuvį nuimkite nuo ugnies ir leiskite masei šiek tiek atvėsti. Palaukite apie penkias – aštuonias minutes. Į šiek tiek atvėsusią masę įmaišykite brendį, vanilinį cukrų, medų, susmulkintus migdolus ir migdolų ekstraktą. Šaukšto nugarėle šiek tiek patrinkite masę, kad taptų vientisesnė. Atvėsusį įdarą sudėkite į stiklainį ir padėkite į šaldytuvą.

Iš šaldiklio ištraukiame miltus su sviesto kubeliais ir ledines apelsino sultis. Dviem peiliais kantriai sviestą kapokite į miltus, kad susidarytų smulkūs grumsteliai. Suberkite cukrų ir trindami nykšty į kitus pirštus sviesto ir miltų grumstelius sumaigykite su cukrumi, kad susidarytų trapus mišinys. Tai turi užtrukti apie 2 minutes. Tada į šį miltų ir sviesto mišinį šakute įmaišykite išplaktą kiaušinį bei apelsino sultis. Švelniai maigykite, kol gausite tešlos rutulį. Tai neturi būti vientisa ir elastinga tešla, minkykite tik tol, kol susiformuos gražus rutulys - per daug minkyti nevalia. Įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą.

2 diena
Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Tešlą, jei reikia, truputį atšildykite, jog eitų lengvai iškočioti. Iš plonai iškočiotos tešlos pjaukite apskritimus, įklokite į kepimo skardos formeles, išteptas aliejumi, įdėkite po arbatinį šaukštelį įdaro, ant viršaus uždėkite iš tešlos išpjautą žvaigždutę. Kepkite apie 15-25 minutes. Atidžiai stebėkite, kad per daug neapskrustų.

P.S. Iki Kalėdų liko 31 diena - pats laikas pagalvoti ir apie kalėdinį pyragą :)

Iš lėto ateina Kalėdos

2011-11-17T13:04:00.000-08:00

Vieną vakarą, naršydama po mėgstamiausias interneto svetaines, pas Jurgą pamačiau varškės keksą su kriaušėmis. Švelnumu spinduliuojančios nuotraukos palietė kažką iš praeities (o gal kažką iš spalvotų sapnų)ir įkvėpė skubėti į parduotuvę įsigyti varškės.

Ir iš jausmų, kurie apėmė, svajojant, kaip kepsiu šį keksą, supratau, kad šis kepinys bus truputį kitoks. Kitoks dar ir todėl, kad, kaip pranešė viena miela mano draugė, "Skaipu" siųsdama kutenančius linkėjimus, iki Kalėdų liko tik 37 dienos. Imant varškę, pasivaideno, jog pakvipo taip, tartum, kur, parduotuvės kamputį, kas virtų karštą vyną su cinamonu, vanile ir apelsinų žievelėmis.

Parduotuvė buvo apypilnė truputį išsiblaškiusių ir skubančių pirkėjų, aplinkui lyg bitės zvimbė kalėdinius mažmožius į lentynas kraunantys pardavėjai, mano mintys sėdėjo prie karšto gėrimo puodelio, o aš bandžiau klausytis, kaip iš lėto ateina Kalėdos.
Labai svarbu pajusti tikrąją Kalėdų - šiltų ir jaukių - dvasią, kuri sau po nosim niūniuoja kalėdines dainas, kurios niekada nenusibosta. Labai svarbu nepasiduoti visokio plauko liūdesiams ir prisigalvoti mažyčių stebuklų, jei dėl kažkokių - tiesiog nepaaiškinamų, priežasčių, jie užtruko įvykti. Labai svarbu dabar nusišypsoti ir taip padaryti pasaulį gražesniu. Kaip smagu, kad šypsaisi :)

Rašant šį įrašą, klausausi Kalėdinių dainų ir siunčiu Tau visus geriausius jausmus, svajones ir kitus grožius, kurie į šias dainas sudėti ;)Tuoj eisiu miegoti, o prieš miegą iš slapto stalčiaus išsitrauksius senus dienorasčius ir ieškosiu įkvėpimų. 

1. She & Him - Have Yourself A Merry Little Christmas
2. Sarah McLachlan - I'll be Home for Christmas

3. Queen - Thank God It's Christmas

4. She & Him - The Christmas Song

5. Olivia Ong - My Favorite Things 

Receptą rastą pas Jurgą truputį pakeičiau: užuot pirmą kriaušę susmulkinusi kubeliais ir įmaišiusi į tešlą, ją taip pat supjausčiau skiltelėmis, o šias susmaigsčiau į tešlą. Tą patį padariau ir su antra kriauše. Be to, apimta šventinio virpuliuko, kriaušes truputį "pamarinavau" - truputis cinamono, truputis vanilinio cukraus, truputis citrinos žievelės - štai ir nejučia imi niūniuoti "Thank God it's Christmas".

Kadangi mėgstu mažus virtuvės nuotykius, pyragui iškepus, aptepiau jį išlydytu šiltu abrikosų džemu, sumaišytu su smulkintais mano mėgstamiausiais migdolais. Yummy...

Tikrai nepameluosiu, tai pats geriausias varškės keksas, kokį tik man teko valgyti. Jis minkštas, raminantis ir patikimas, todėl tiesiog prašyte prašosi būti kepamas ir valgomas, artėjant Kalėdoms. Ačiū Tau, Jurga, ačiū labai, kad daliniesi tokiais stebuklais :) 

Jurgos varškės keksas su kriaušėmis

g sviesto
g ir 1 valgomojo šaukšto cukraus
g riebios arba pusriebės varškės
arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus
kiaušinių
g miltų
Nepilno arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

didelių kriaušių
arbatinio šaukštelio cinamono
1/2 nedidelės citrinos žievelės
g migdolų
g abrikosų džemo

Varškę keletą kartų permalkite per mėsmalę, ištrinkite per sietelį arba, kaip dariau aš, išsukite virtuviniu kombainu iki kreminės masės. Dar kartais, dažniausiai savaitgaliais, kai atsiranda daugiau laiko, varškę išsuku mediniu šaukštu.
Kambario temperatūros sviestą labai gerai išsukite su 160 g cukraus ir 1 arbatiniu šaukšteliu vanilinio cukraus iki purios masės. Nepatingėkite ir šiame žingsnyje įdėkite, kiek galima daugiau pastangų.
Sumaišykite varškės masę su sviesto mase ir po vieną įmaišykite kiaušinius. 
Atskirame dubenyje persijokite miltus su kepimo milteliais, suberkite į sviesto, varškės ir kiaušinių masę ir išmaišykite. Maišykite mediniu šaukštu, iš lėto, tik tol, kol matysis sausų miltų. 
Kriaušes supjaustykite skiltelėmis. Apiberkite 1 valgomuoju šaukštu cukraus, 1 arbatiniu šaukšteliu cinamono, 1 arbatiniu šaukšteliu vanilinio cukraus ir citrinos nutarkuota žievele, gerai apvoliokite.
Kepimo formą (21 cm ilgio) išklokite kepimo popieriumi. Šaukštu sukrėskite tešlą ir susmaigstykite "pamarinuotas" kriaušių skilteles. Kepkite 170 - 175 C temparatūroje apie valandą ar valandą ir 10 minučių.
Iškepusį keksą aptepkite išlydyto abrikosų džemo ir susmulkintų riešutų mišiniu.
Skanaus ir nesušalkit :)

Morkų pyragas ir džiazas - atsakymas į visas pasaulio problemas

2011-11-15T08:27:00.000-08:00

Ketvirtadienį buvau pakviesta į netikėtą pasimatymą - paklausyti pilno ieškojimų džiazo. Labai gražioje vietoje, jaukiame Kauno dramos teatre, kuris, jei gerai įsiklausai, visada alsuoja kūrybine šiluma. Savaitė ėjo į pabaigą, todėl tiesiog buvo būtina atsipalaiduoti ir kur nors išskraidinti pailsėti mintis. Kai klausau džiazo, man visada atrodo, kad realus gyvenimas nustoja egzistuoti ir patenku į kitą erdvę. Bet apie tai vėliau...

Nuotrauka Jono Petronio

Atsisėdome beveik pačiame pilnėjančios salės priekyje. Belaukdami koncerto pradžios, mes kalbėjomės apie tai, nuo ko prasidėjo mūsų meilės romanas su džiazu. Aš pradėjau klausytis džiazo dešimtoje klasėje. Žinote, tada buvo labai romantiška gauti kompaktinius diskus su dainomis, įrašytomis specialiai tau. Iš tikrųjų ir dabar norėčiau tokį gauti. Užsigeidžiau dainų, kurias klausant dovanojantis įsivaizduoja mane, besiklausant jų. Romantiška. Net neprisimenu, kaip tas kompaktinis diskas atrodė. Tačiau melodijas girdžiu, jos atmintyje dar gyvos, nė trupučio nepasikeitusios, nepametusios nei vienos natos.

Mano vyras su džiazu susidraugavo daug vėliau, kai susipažino su keletu džiazistų ir savo akimis išvydo kaip jie, apsipildami prakaitu, pasineria į muzikos kūrimą, kaip visai netikėtai gimsta melodijos, kurios niekada nebus pakartotos lygiai taip pat. Paskui kalbėtis baigėme ir prie mūsų netikėtai prisijungė sena pažįstama su drauge. Kai pagalvoji, gyvenime nutinka daugybė keistų dalykų. Linkėjimai Tau, spindinčioji Aušrine!

Dar vienas pažįstamas veidas, kurį išvydau tarp nepažįstamųjų, talentingo fotografo, kurio nuotraukomis su jumis ir dalinuosi. Ačiū, Jonai, labai! Esu nuoširdi Tavo darbų gerbėja ;) Visa tai, kas gražiausia pasaulyje, ką gali sukurti žmogus - fotografijos, kurios kalba ir atspindi užfiksuotos akimirkos tikrą jausmą. Nesuvaidintas emocijas.

Nuotrauka Jono Petronio

O dabar sugrįžkime prie džiazo. Važiuojant namo, vyras paklausė, ką aš jaučiu, klausant džiazo. Niekada apie tai nesusimąstydavau; tiesiog leidžiu muzikai tekėti per mane. Ir tiek. Keliauju ten, kur ji mane neša. Galbūt jaučiuosi... 
Laisva... 

... išlaisvinantis yra džiazas, toks išlaisvinantis, kokia išlaisvinanti yra tiesa ir džiaugsmas; salės šurmulį drąskantis saksofonas, visu kūnu formuojama melodija, tobula muzikantų improvizacija priešais besiklausančius.

Nuotrauka Jono Petronio

Išlaisvinantis įsiklausymas į muzikantus atspindinčius ritmus, lengvą braukimą pirštais per būgnų lėkštes, į kiekvieną natą, į kiekvieną oro gurkšnį - regis, susidėtum visus garsus į širdį, ir, išėjus į realų pasaulį už teatro sienų, ritmingai linksėtum galva... įsijautus.

Nuotrauka Jono Petronio

Šis vakaras - ypatingas, nes paaiškės knygelės laimėtoja. Pasiilgau, tikrai pasiilgau dovanoti! Per savaitę sulaukiau 9 labai nuoširdžių komentarų, ačiū už juos labai :) Kaip smagu buvo skaityti :) 

Taigi, laimėtoja Jūratė, kurios komentaras toks: "Ačiū už įkvėpiančius tekstus! O košes aš mėgstu :) Dabar dažniausiai verdu perlinių kruopų su morkomis ir miežinę. Dar labai patinka avižinių, tik čia jau mano draugas ištobulėjęs. Labai skaniai moka išvirti :)".

Jūrate, iš visos širdies Tave sveikinu ir laukiu Tavo pavardės bei adreso pašto dėžutėje (mukatanas@gmail.com), kad pašto karvelis surastų Tavo namus.

Kadangi penktadienį vakare pas mus atkeliavo keletas puikių ir mylimų draugų, nusprendžiau juos palepinti namie keptu pyragu. Vakaro nugalėtoju, konkuruojant su daugybe kitų nuodėmės vertų pyragų, tapo Sabines morkų pyragas su riešutais (jau esu atskleidusi šios šaunios kepėjos itin šokoladinių brownių kepimo paslaptis). Drėgnas, sunkus, minkštas, tikras, maloniai saldus ir dieviško aromato.

Šis pyragas labai tinka prie arbatos arba prie taurės vyno, o su dideliu šaukštu ledų gali tapti tiesiog vienu mėgstamiausių vėlyvo rudenio (iš kada nors ragautų) morkų pyragų. Jį dažniausiai kepu, artėjant Kalėdoms, nes vis didesnė pagunda kyla į kepinius pridėti maltų gvazdikėlių, cinamono ir kitokių kvapnių gėrybių.

Sabines morkų pyragas su riešutais

8 draugams pavaišinti šiuo pyragu reikės:

300 g miltų
3 kiaušinių
150 g sviesto
100 g grietinės
100 g graikinių riešutų
100 g rudojo cukraus
50 g paprasto cukraus
2 didelių arba 3 vidutinių morkų
1/2 arbatinio šaukštelio cinamono
1/4 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių
1/4 arbatinio šaukštelio malto kardamono
2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus
1 kupino arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
1 apelsino žievelės

Saujos saulėgrąžų

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Skardą (skersmuo - 24 cm) patepkite sviestu ir išklokite kepimo popieriumi.

1) Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių.
2) Graikinius riešutus kruopščiai susmulkinkite, nutarkuokite apelsino žievelę (atsargiai - be balto sluoksnio).
3) Ištirpinkite sviestą, tada ištirpintą sviestą išsukite su ruduoju ir paprastu cukrumi rankomis arba elektriniu plakikliu, kol cukrus ištirps - tai užims apie 4 minutes.
4) Po vieną įplakite kiaušinių trynius, suberkite apelsino žievelę bei supilkite grietinę ir viską gerai išmaišykite.
5) Smulkiai sutarkuokite morkas (su bulvine tarka). Sutarkuotas morkas ir riešutus įmaišykite į sviesto masę.
6) Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir prieskonius.
7) Kiaušinių baltymus su druska išplakite iki standumo.
8) Į morkų masę sudėkite pora šaukštų baltymų ir suberkite miltų mišinį. Viską gerai išmaišykite. Gausis tiršta tešla. Tada švelniai įmaišykite likusius baltymus į pyrago tešlą.
9) Šaukštu sukrėskite tešlą į paruoštą skardą, apibarstykite saulėgrąžomis ir dėkite į įkaitintą orkaitę maždaug 45 minutėms, kepkite, kol pagels.

Paaušinkite pyragą bent 10 minučių skardoje, o tada jau ragaukite :)Labai skanus ir kitą dieną.

P.S.: Kai klausau šią dainą ir smaližiauju morkų pyragu, suprantu, kad viskas bus gerai.

Apie jaukų sekmadienį, avižinių dribsnių košę smaližiams ir mažas atiduotuves

2011-11-08T08:35:00.000-08:00

Sekmadienį, kai už lango trankėsi atšiaurūs ir grėsmingi vėjai, nuo medžių plėšdami ir šokdindami pageltusius medžių lapus, išgurkšnoję po milžinišką puodelį arbatos, su vyru nusprendėme, jog pats laikas aplankyti Mykolo Žilinsko dailės galerijoje vykstančią tarptautinio šiuolaikinio tekstilės meno parodą.
Galerijos prieigose mus pasitiko P. Mozūros "Žmogus" ir maldas simbolizuojančios, vėją pagavusios, spalvotos Tibeto vėliavos. Stovint šalia jų, plaikstomų vėjo, atrodė, jog kažkas tyliai skaito jose užrašytus tekstus. Kai mane apsupa žmogaus rankomis sukurtas grožis, visada apima noras gyventi, nelaukti kažko - didesnės laimės, ramybės ar gėrio. Noras kurti. Juk viskas, ko man reikia, yra čia, šalia manęs.  
Vaikščiodami nuo vienos parodos prie kitos nuo lietaus išmargintomis grindimis, kalbėjomis, ar žmogus iš tiesų gali būti laimingas ir kurti. Daugelyje darbų atsispindėjo neharmoningumas, nepasitenkinimas gyvenimu, iškraipytas pasaulio vaizdas ar liūdesys. Kažkur labai giliai viduje pajutau, kad man nereikia kažko sudėtingo ir nelabai suprantamo, kad gražiausia tai, kas spindulioja teigiama energija ir šiluma.
Stipriausią įspūdį paliko R. Noreikytės kūrinys "Metisė" - išausti jos ir gyvenimo draugo portretai. Koks stiprus turi būti ryšys tarp žmonių, jog stovėdamas šalia paveikslo, justum į jį sudėtą artumą, švelnumą ir nuoširdumą? Stipriau susikibome rankomis - saugokite vienas kitą, mylėkite, atrodo, buvo užrašyta sintetiniais siūlais.    

Vaikščiojimas nuo vienos prie kitos salės, pajutimas daugybės jausmų, kartais visai neapčiuopiamų, pakylėjo mus virš kasdienybės, o tada nepastebėjome nei kontrasto tarp suremontuoto pirmojo aukšto ir nuvarvėjusiomis sienomis sutinkančių antrojo ir trečiojo aukštų. Tik, grįžus namo, peržiūrint nuotraukas, tai labai stipriai krito į akis.

Vėlyvą popietę išėję į Laisvės Alėją įsiklausėme, kaip po kojomis šnara sudžiūvę lapai. Kokia harmonija!Ar žinojote, kad naktimis po miestą važinėja mašina, kuri lyg kiemų dulkių siurblys susiurbia lapus?

Kadangi abudu namie buvome palikę pirštinęs, nusipirkome po puodelį karšto kriaušių gėrimo. Kaip tik tokie pasivaikščiojimai man labiausiai ir patinka: eini sau iš lėto, siurbčioji ir rankoms, ir širdžiai šilta. Norėjau apkabinti visus praeivius iš karto. Stipriai ir šiltai. Nors idėja turbūt keista, bet, pavyzdžiui, aš niekada neatsisakau apkabinimo ir net nenustebčiau, jei koks besišypsantis žmogutis ištiestų rankas apsikabinti. Vyras tai žino ir dažnai mane apkabinęs laiko.

Po lėto pasivaikščiojimo grįžome į dailės galeriją ir iki vėlyvų sutemų žiūrėjome filmus, siūlomus festivalio "Nepatogus kinas", o grįžę namo virėme arbatą ir labai skanią avižinių dribsnių košę.

Kadangi sugrįžome prie žiemos laiko (laikrodžių rodykles noriai ar nenoriai pasukę atgal) galime mėgautis ankstyvomis sutemomis ir papildomu laiku, kuris dėl to atsirado. Galime ilgiau užtrukti virtuvėje, besimėgaujant naminio maisto ruošimo magija. Todėl šį vakarą dalinuosi ne tik receptu, bet taip pat vienam iš skaitytojų turiu paruošusi mažą dovanėlę – receptų knygutę apie tikrą šalto laikotarpio džiaugsmą - košes. 

Iš tiesų, kai šią knygutę pirmą kartą paėmiau į rankas, pajutau tokią didžiulę į ją sudėtą šilumą ir meilę, jog iš karto įsigijau net keletą jų, svajodama kaip džiugiai šias stebuklingas knygutes dovanosiu. Taigi, už savaitės, ateinantį antradienį, burtų keliu vienam iš į šį klausimą komentaruose atsakiusių žmonių atiteks jaukioji receptų knygelė "Košės":

Ar mėgsti košes? 

Aš labai mėgstu ir virti, ir valgyti košes, ypač vėlyvą rudenį, kai norisi kažko natūralaus, šildančio, sotaus ir sveiko. Todėl, įpusėjus lapkričiui, nejučia iš spintelės dingsta visos susikaupusios kruopų atsargos. Galėčiau kasdien pusryčiams ir vakarienei valgyti košes, pagardintas tos dienos nuotaiką atitinkančiais priedais.

Mėgstamiausia - avižinių dribsnių košė. Net jaučiu mažą priklausomybę jai. Todėl ir šiandien dalinuosi su jumis paprastu, bet be galo skaniu avižinių dribsnių košės smaližiams receptu, kurį įkvėpė būtent knygelė apie košes. Taigi, jei užsimanysite kažko skanaus ir sveiko - būtinai išbandykite ;)

Jauki avižinių dribsnių košė smaližiams

Pirmiausiai reikės dviejų alkanų valgytojų-smaližių :)Tada... užverdame dvi stiklines vandens. Kai vanduo užverda, įberiame mažutėlį žiupsniuką druskos ir vieną stiklinę avižinių dribsnių. Gerai išmaišome ir vis pamaišant, ant vidutinės ugnies verdame 10 minučių. Stambiai sutarkuojame vieną vidutinio dydžio obuolį. Obuolio lupti tikrai nebūtina. Praėjus 10 minučių įmaišome jį į košę su žiupsneliu cinamono ir verdam dar 2 minutes.
Nuimame nuo ugnies, įmaišome vieną ar du valgomuosius šaukstus rudojo cukraus, saujelę razinų ar mėgstamų susmulkintų riešutų ir vieną didelį susmulkintą bananą. Prikaistuvį uždengiame dangčiu ir paliekame keletui minučių pastovėti. O tada pasikviečiame antrą išalkusį valgytoją, garuojančią košę padaliname į du jaukiausius dubenėlius, ant viršaus uždedame šaukštelį sviesto (juk šaukštu sviesto košės nepagadinsi) ir šaukštelį medaus(žinomą, galima ir du :),jei norisi pasmaguriauti, o kartais juk tikrai norisi). Ragaujam ir jaučiam kaip šaukštas po šaukšto košė tiesiog tirpsta burnoje. Skanaus :)