Evoliucionuojančios raugintų kopūstų salotos

Tu norėtum mėgautis raugintų kopūstų salotomis - rafinuotomis, o kodėl gi ne?

Ruošiant jas, atrodo, sudedi viską, kas geriausia - maloniai rūgščius, intensyvaus aromato raugintus kopūstus, saulėtą, kiek tirštą saulėgrąžų aliejų bei pikantiškų, stiprių svogūnų, bet ne per daug. Kone junti gero rūgštumo grybštelėjimą burnoje.   

Vienas po kito atgyja vaikystės prisiminimai apie atidų mėnulio fazių, turinčių įtakos rūgimo intensyvumui, stebėjimą. Apie čiešką, ilgą sunkią pjaustyklę, panašią į lovelį ir gilią, metalo lankais suveržtą, medinę statinę, iki viršaus prigrūstą smulkiai češkuotų gurgždančių kopūstų. Apie vėlyvą rudenį prasidėdavusį ir visą žiemą trukdavusį kopūstinėjimą.

Bet kai paragauji pasiruoštų salotų, suabejoji, ar svogūnai yra ideali draugija raugintiems kopūstams? Įberi gerą žiupsnį cukraus - saldumas iš dalies atsveria žalių svogūnų skonį. 

Visgi kažko trūksta.

Bet ko?

Leisk man Tau papasakoti trumpą istoriją apie tai, kaip aš atradau raugintų kopūstų salotas iš naujo. 

Buvo vėlyvas penktadienio vakaras. Paskutiniu autobusu, pasibaigus paskaitoms, atvykome į mano draugės tėvų namus. Įžengusios į virtuvę pamatėme dubenį jos mamos paruoštų raugintų kopūstų salotų su graikiniai riešutais, kurios iš karto suviliojo praalkusias studentes. Salotos, padabintos riešutais ir šviežiomis, saldžiomis morkomis, atrodė nepaprastai gardžiai. Paragavusios, sutriauškėme iki paskutinio šaukšto. Graikiniai riešutai buvo tarsi kreminiai lyginant su standžiomis raugintų kopūstų juostelėmis. Nereikia nė sakyti, kad nuo to vakaro į raugintų kopūstų salotas ėmiau žvelgti kaip į galimybę eksperimentuoti.

Įprastai mano draugės mama raugintų kopūstų salotas gamina tik iš raugintų kopūstų, morkų, graikinių riešutų, saulėgrąžų aliejaus ir obuolių sidro acto, bet man labai patinka pridėti razinų ir kepintų raudonųjų svogūnų bei gausiai gardinti kmynais. 

6-8 salotų porcijoms reikės:

140 g graikinių riešutų
4 valgomųjų šaukštų nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus
2 valgomųjų šaukštų obuolių sidro acto (rūgštingumas 5-6 proc.; jei kopūstai kiek rūgštesni, sumažinkite acto kiekį iki 1 - 1 su 1/2 šaukšto)
Druskos
450 g kokybiškų raugintų kopūstų (kad nebūtų minkšti ir itin rūgštūs)
180 g nuskustų morkų (apie 2 didelių)
1-2 arbatinių šaukštelių kmynų
150 g smulkių razinų (jei darysite su razinomis, jas pačioje pradžioje užpilkite karštu vandeniu ir palikite apie 30 minučių pabrinkti, kol ruošite kitas sudedamąsias dalis. Prieš maišant į salotos, nusunkite)
150 g raudonųjų svogūnų (apie 2 vidutinio dydžio)
1 valgomojo šaukšto aliejaus kepimui

Evoliucionuojančios raugintų kopūstų salotos

1. Į karštą sausą keptuvę suberkite graikinius riešutus ir maišydami apie 5 minutes skrudinkite. Atidėkite į šalį atvėsti. Tuo metu paimkite didelį dubenį, supilkite į jį saulėgrąžų aliejų, actą, įberkite arbatinį šaukštelį druskos ir viską išplakite šakute arba plakimo šluotele, kol gausite vientisą, sutirštėjusį užpilą. Raugintus kopūstus pasmulkinkite ir suverskite į dubenį pas užpilą. Pas kopūstus per burokinę tarką įtarkuokite morkas. Pravėsusius graikinius riešutus, palaužydami į nedidelius gabalėlius, sudėkite į dubenį pas daržoves. Viską išmaišykite rankomis arba mediniu šaukštu. Pagardinkite kmynais, paragaukite, ar netrūksta druskos.

2. Į raugintų kopūstų salotas įmaišykite karštame vandeny išbrinkintas razinas.

3. Kad nieko nestigtų, salotas dar galite pagardinti ir keptais svogūnais. Tam paprasčiausiai pakepkite smulkiais kubeliais supjaustytus svogūnus keptuvėje šaukšte aliejaus su 1/4 arbatinio šaukštelio druskos ant nedidelės ugnies apie 7-8 minutes, kol suminkštės. Tai paprastai padarau užmerkus razinas ir paskrudinus riešutus, nes keptuvė būna sausa ir įkaitus bei lieka laiko pakeptiems svogūnams atvėsti.

Auksinis pienas (Golden milk)

Kartas nuo karto išgirsti apie „auksinį pieną“. Tai gali būti pašnekesio, besirutuliojančio ofiso virtuvėlėje, apie sveiką gyvenseną, nuotrupa; ryškiai geltono gėrimo nuotrauka, ties kuria užkliūva akys, nerūpestingai peržiūrint savo „Instagram“ ar „Facebook“ naujienas; kavos namų meniu, paskelbto ant lentos virš baro, intriguojanti žodžių eilutė ciberžolės latte, kurios taip ir neištari garsiai, vis nepasiryždamas aklai rizikuoti; ar straipsniai apie stebuklingą Pietų Azijos šalių gėrimą - prieskoniais skanintą pieną, veiksmingai slopinantį uždegimą. 

Aš pati su šiuo gėrimu susipažinau prieš keletą metų ir, tiesą sakant, kad ir kaip norėčiau, jog būtų buvę kitaip (žinote... dėl romantiškos istorijos apie meilę nuo pirmo gurkšnio), pirmuosius mėnesius nei iš tolo nebuvau pasiruošusi prisipažinti simpatiją auksiniam pienui. Pirmuosius kartus paragavusi auksinio pieno, nesupratau, kaip galima mėgautis šiuo drumzlėtu siaubingo skonio gėrimu, užtvindančiu burną garstyčių kandumu, nuo kurio ima ašaroti akys, ir kaip pajausti tą gomurį apgaubiantį jaukumą, apie kurį visi tik ir kalba.

Todėl iki šiol nesuvokiu, kas mane skatino su meile ir užsidegimu išbandyti vis naują ir naują receptą... kol neatradau šio. Ranką prie širdies pridėjus pasakysiu, kad pieno skonis gaunasi toks puikus, jog norisi juo mėgautis kiekvieną dieną. Migdolų ir ryžių pieno saldumas atsveria aitroką, karstelėjusį ciberžolės skonį, kuris taip pat sušvelnėja ir kai ciberžolė lėtai paverdama viena kita minute ilgiau. Taigi, paslaptis tokia - auksinio pieno skonis ir gydomoji galia priklauso nuo šių keturių veiksnių:

1. Recepto,
2. Sudedamųjų dalių kokybės,
3. Paruošimo proceso,
4. Ruošiančiojo nusiteikimo.

Panaršę internete rastumėte ne vieną auksinio pieno receptą. Maniškiam pagrindinės sudedamosios dalys yra ciberžolė, kurią sumaišau su migdolų ir ryžių pienu bei žiupsneliu šviežiai maltų juodųjų pipirų ir šaukšteliu kokosų aliejaus. Paprastai į šį gėrimą dar įberiu cinamono, imbiero ir kardamono, kurie suteikia saldžių, aromatingų tonų. Tik svarbu į pieną nepridėti per daug ciberžolės – tada gėrimas išeina kartus ir panašus į karį. Tas pats posakis: "kas per daug — tas nesveika", galioja kalbant ir apie kitų prieskonių kiekį, beriamą į šį gėrimą. Kiekvienas turi prisitaikyti gėrimą prie savęs, todėl ragaukite ir skaninkite pieną taip, kad atitiktų jūsų lūkesčius ir norus.

2 porcijoms reikės:

500 ml migdolų ir ryžių pieno (arba kito jūsų mėgstamo pieno)

1 arbatinio šaukštelio maltos ciberžolės

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto Ceilono cinamono

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto kardamono

1/4-1/3 arbatinio šaukštelio malto imbiero

Žiupsnio šviežiai maltų juodųjų pipirų

1 arbatinio šaukštelio kokosų aliejaus (nerafinuoto, šalto spaudimo)

Medaus, jei norisi saldumo

Auksinis pienas (Golden milk)

1. Supilkite pieną į nedidelį puodą.

2. Suberkite ciberžolę, cinamoną, kardamoną, imbierą ir juoduosius pipirus į pieną ir išmaišykite.

3. Užvirkite, vis pamaišydami, ant vidutinės ugnies, tada karštį visiškai sumažinkite ir leiskite pienui švelniai (vos, vos burbuliuojant) pavirti keletą minučių.

4. Nuimkite puodą nuo ugnies ir į pieną įmaišykite kokosų aliejų.

5. Nedelsdami, išpilstykite į puodelius, jei norisi saldumo, įmaišykite truputėlį medaus.