Japoniška žuvienė („Ishikari Nabe“)

Šiuo metu - tai mano pati mėgstamiausia sriuba brūkšnelis troškinys (tokia švelni, kvapni, tiršta, atlaidi eksperimentams)!!! Kol bandžiau sugalvoti nuo ko pradėti šį įrašą, net nepastebėjau, kaip šalia pasidėtas didelis puodelis, sklidinas kakavos, tapo tuščias. Taigi manau, jog pats metas imtis rašymo. Šitą sriubą pradėjau virti prieš gerus du metus, kai iš Romos įsimetusi į lagaminą parsivežiau japonišką molinį puodą Donabe. Nors jį pirkdama, daugiau galvojau apie tai, kaip jis dailiai pozuos nuotraukoms, bet galiausiai gavosi taip, kad šį puodą naudoju daug daug dažniau, nei fotografuoju. Jeigu tokio ar panašaus molinio puodo neturite, paieškokite storadugnio, gerai išlaikančio šilumą, kad sriuba virtų kuo ramiau ir lėčiau.     

Kas tai per sriuba? Ji verdama iš lašišos, daržovių ir grybų, sutirštinama pakepintais miltais ir, baigiant virti, papildoma miso pasta. Turiu prisipažinti, kad ruošdama receptus knygai, šios sriubos nebuvau įtraukusi, kadangi ją paprastai balinu ne karvės ar sojų pienu, o kokosų pienu, kuris nėra įprastas Japonijos virtuvei. Bet kadangi mes šią sriubą labai mėgstame ir kiekvieną kartą, jos išsivirus, sulapnojame akimirksniu, persigalvojau. Ką padarome? Sulapnojame? Taip, taip, sulapnojame, tai yra godžiai suvalgome, kaip tris dienas nieko burnoje neturėję.

Žinau, kad jau beveik Helovynas, ir turėčiau rašyti apie išpjaustinėtus moliūgus arba oranžinius keksiukus, aplipusius saldaus glajaus "voratinkliais", bet nebūtinai šią sriubą virkite dabar, sugrįžkite prie šio recepto lapkritį, kai kąs šioks toks šaltukas, kai pasižvalgę po prekybos centrą, rasite šviežios lašišos ir po ilgos darbo dienos kils mintis pasilepinti. Šios sriubos, kas visai nekeista, labiausiai ir norisi būtent šaltuoju metų laiku, keičiantis orams, kai kūnas ir širdis patys prašosi šildančio, raminančio, naminio maisto. Kol dar nešildė (apsimuturiavusi keliais megztiniais), regis, gaminau ją daugiau nei kelis kartus.    

Šis receptas įkvėptas Naoko Takei Moore ir Kyle Connaughton žuvienės su miso pasta ir sojų pienu. Nėra čia ko slėpti: vos išvydusi jų žuvienės nuotrauką, kur daržovių ir lašišos gabaliukai užbalintame tirštame sultinyje atrodo taip subtiliai tarsi japonų vėduoklė, iš karto užsimaniau išsivirti šios sriubos.

Ji yra pirmas ir antras patiekalas viename dubenėlyje, joje daug morkų, saldžiųjų bulvių, brokolių, o miso pasta ir sakė ją pripildo itin sodraus aromato. Tradiciškai ši sriuba balinama karvės arba sojų pienu, bet, mano nuomone, labiausiai čia tinka kokosų pienas. Trumpai apvirti brokolių žiedynai sučiumpa tirštą sultinį, kuriam saldžiosios bulvės ir morkos paskolina saldumo, bet geriausia dalis šioje sriuboje, žinoma, yra sultingi lašišos gabalėliai. 

4 valgytojams reikės:

500 g šviežių lašišų filė be odos

1 didelės morkos (nuskutus - apie 100 g)

1 vidutinio dydžio saldžiosios bulvės (nulupus - apie 200 g)

1 nedidelio brokolio (nupjausčius mažąsias brokolio šakeles, jų turi gautis apie 150 g)

200 g mažų pievagrybių

1 vidutinio dydžio svogūno

2 valgomųjų šaukštų sviesto Ghi

2 valgomųjų šaukštų kvietinių miltų

2 valgomųjų šaukštų sakės

500 ml karšto daržovių sultinio

90 ml šviesios miso pastos

400 ml kokosų pieno iš skardinės

Druskos

Japoniška žuvienė („Ishikari Nabe“)

1. Lašišos filė supjaustykite nedideliais kubeliais (daugmaž 3*3 cm). Pasūdykite šaukšteliu druskos, išmaišykite ir atidėkite į šalį pusvalandžiui.

2. Tuo metu paruoškite daržoves: nuskuskite morką ir supjaustykite plonais pusmėnuliais (apie 3 mm storio). Saldžiąją bulvę nulupkite ir supjaustykite apie 1 cm kubeliais. Nupjaustykite mažąsias brokolio šakeles. Nulupkite pievagrybius. Nulupkite svogūną ir supjaustykite nedideliais kubeliais.

3. Prikaistuvyje ištirpinkite ir įkaitinkite sviestą, suberkite svogūną ir kartkartėmis pamaišydami kepkite 5-7 minutes ant mažesnės nei vidutinė ugnies, kol šis suminkštės. Jei naudojate sultinio kubelį, kol kepa svogūnas, pasiruoškite jo pusę litro.

4. Į apkepusius svogūnus suberkite miltus ir gerai išmaišykite, taip maišydami pakepkite 1-2 minutes, tada supilkite sakę, išmaišykite. Į miltų ir sakės mišinį, intensyviai maišydami, lėtai pilkite karštą sultinį. Kelias minutes jį vis maišydami pakaitinkite, tada suberkite morką ir saldžiąją bulvę, išmaišykite. Užvirkite, tada kuo labiau sumažinkite ugnį ir virkite apie 10 minučių. 

5. Suberkite grybus bei brokolius, išmaišykite, užvirkite, masė bus tiršta, bet nesigundykite pilti vandens, taip ir turi būti, palengva virkite dar 5-6 minutes.

6. Miso pastą sumaišykite su kokosų pienu. Kai brokoliai bus suminkštėję, supilkite šį mišinį į puodą, užvirkite ir sudėkite popieriniu ranšluostuku nusausintą lašišą. Lėtai (į paviršių pakyla vos keletas sultinio burbuliukų per sekundę) virkite 4-5 minutes. Tada puodą uždenkite ir leiskite keletą minučių pastovėti.    

Sumuštinis su sluoksniuotu japonišku omletu

Praeitą kartą užmiršau parašyti, kad, verčiant pažodžiui, tamagoyaki reiškia keptas kiaušinis. Tačiau tam, kad šį neįmantraus pavadinimo omletą lengva ranka "sumestumėte" svečiams, pirmiausia turite turėti pakankamai drąsos ir kantrybės kelis kartus pasigaminti jį tik sau ir taip perprasti, kaip viskas vyksta. Pirmą kartą ši omletą būtent sau išsikepiau lietingą lapkričio naktį, praėjus keliems mėnesiams po skyrybų, pratindamasi gyventi viena. Tuo metu net nenujaučiau, kad gausiu pasiūlymą rašyti knygą apie Japonijos virtuvę, man tiesiog norėjosi gražaus, greito, kitokio, dar nebandyto maisto, o putlus ir kreminis  tamagoyaki žadėjo būtent tai. Nuo tos nakties tapau saldintų omletų, pagardintų sojų pdažu ir dashi sultiniu, mėgėja.  

Ir tiesa, norint išsikepti tamagoyaki, nebūtina turėti dashi sultinio, galima apsieiti ir be jo - užteks trijų pagrindinių sudedamųjų dalių: kiaušinių, sojų padažo ir saldaus ryžių vyno mirin. Taigi jeigu jums japonų virtuvė nekelia didelio pasitikėjimo ir žiūrite į ją gana atsargiai, ypač į receptus, reikalaujančius nemažai laiko ir sunkiai gaunamų ingredientų, tamagoyaki galėtų būti puiki jūsų draugystės su šia virtuve pradžia. Vienintelis ingredientas, kuris gali būti negirdėtas, yra saldus ryžių vynas mirin. Jei jūsų namuose jo nėra, šio dalyko galite nusipirkti didesnių parduotuvių azijietiškų produktų skyriuose ar užsisakyti internetu.

Dar vienas dalykas, kuris gali jus atbaidyti - kiek ekscentriškas omleto kepimo procesas, bet nepabūkite. Tai smagus darbas. Nieko tokio, jei iš karto nepavyks susukti dailaus vientiso ritinėlio ir jis kiek sutrūkinės. Jei tik neperkepsite, omleto skonis bus nuostabus.

Tad grįžkime prie recepto. Tamagoyaki, išvaizda primenantis kremu suteptą ir į tūtelę susuktą lietinį, gali tapti priklausomybę keliančių sumuštinių dalimi. Bent jau mums su Barzdžiumi šie sumuštiniai labiau nei patinka. Viskas labai skanu ir paprasta. Pirmiausia skrudinama rūkyta šoninė, tada kepamas minkštutėlis ir sultingas omletas. Vėliau pašildomos dvi duonos riekės, galima net toje pačioje keptuvėje, kur čirškėjo šoninė. Skaniausi šie sumuštiniai, žinoma, šilti, švieži, kai valgomi, paėmus į rankas, tą pačią minutę, kai avokadų kremu aptepta duonos riekė prispaudžiama prie ant gražgarsčių patalo įsitaisiusios traškios šoninės.

1 sotus sumuštinis su sluoksniuotu japonišku omletu 

Sumuštiniui reikės:
1 porcijinės duonelės
1 japoniško omleto (receptą rasite čia)

1/2 porcijos avokadų kremo (receptas žemiau; likusią porcijos pusę galite sunaudoti bet kur, kur naudojate majonezą)

4 šaltai rūkytos šoninės juostelių
1 nedidelės saujos gražgarsčių  

Avokadų kremui reikės:
1 vidutinio dydžio avokado
1/2 valgomojo šaukšto citrinos sulčių
1 valgomojo šaukšto neutralaus skonio aliejaus (pvz.: vynuogių sėklų, rapsų)
1/2 - 3/4 arbatinio šaukštelio garstyčių
1 česnako skiltelės
Gero žiupsnio druskos
Šviežiai maltų juodųjų pipirų

Sumuštinis su sluoksniuotu japonišku omletu

1. Pirmiausia paruoškite avokadų kremą. Avokado minkštimą sukrėskite į maisto smulkintuvą, supilkite citrinos sultis, aliejų, sudėkite garstyčias, nuluptą ir šiek tiek pasmulkintą česnako skiltelę, įberkite druskos ir pipirų. Viską sutrinkite iki vientisos kreminės konsistencijos. Paragaukite, ar netrūksta druskos/garstyčių/citrinos sulčių.

2. Paruoškite omleto plakinį, kaip tai padaryti, rasite čia. 

3. Kad viskas būtų kuo tobuliau, naudoju dvi keptuves: nedidelę keptuvę omletui ir kitą didesnę šoninei ir duonelėms. Kol pirmojoje  keptuvėje kepu omletą, antrojoje apskrudinu šoninę, o po to jos taukuose paskrudinu duonelės riekes. Bet galima iš pradžių iškepti omletą, po to paskrudinti šoninę ir galiausiai pašildyti duoną.

4. Ant apatinės duonelės riekės uždėkite omletą, gražgarstes ir šoninę. Viršutinę duonelės riekę aptepkite avokadų kremu ir uždėkite ant šoninės, švelniai prispauskite. Iš karto valgykite.

Pikantiškas ir sluoksniuotas japoniškas omletas („Tamagoyaki“) su baltojo ridiko salotomis

Ar kada nors girdėjote apie japonišką omletą, vadinamą Tamagoyaki? Japonijoje tai vienas populiariausių pikantiškų patiekalų - saikingai saldus ir sūrus viename. Iš pačių paprasčiausių ingredientų – kiaušinių, sojų padažo ir cukraus ar saldaus ryžių vyno, jis kepamas namų virtuvėse sotiems pusryčiams, kol valgytojai dar žiovauja ir trina užmiegotas akis, o nuo pusryčių likę gabalėliai dedami į priešpiečių dėžutes („Bento“), kaip lengvai pasisavinamų baltymų šaltinis.

Restoranuose, lipdant sušius, šio omleto (paprastai paskaninto „Dashi“ sultiniu) riekelėmis užklojami ryžių ritinėliai. Valgytojai, norėdami išsiaiškinti, ar restorano virtuvė yra tikrai aukštos kokybės, dažnai pirmiausia užsisako būtent šių sušių. Išties skanus japoniškas omletas - minkštas ir sultingas, sudarytas iš plonų purių sluoksnelių, tarp kurių yra patekę vos šiek tiek oro ir nėra likusių ertmių, t.y didelių oro burbulų.

Japoniškas omletas dažniausiai pateikiamas su tarkuotu baltuoju ridiku ir sojų padažu. Mums, įpratusiems kiaušinius valgyti su duona, tai gali atrodyti kiek keista ir neįprasta, tačiau šis omletas itin tinka su gaiviu ir traškiu šviežių daržovių garnyru. Tokį derinį skrandis lengvai suvirškina ir pavalgius organizmas neapsunksta. Tai vienas mano mėgstamiausių kiaušinių paruošimo ir pateikimo būdų, o, jūs juk žinote, kaip malonu, kai maistas, kurį mėgsti, yra dar ir sveikas. Ne taip seniai man pačiai teko patirti, kad rūpinimasis sveikata prasideda būtent virtuvėje.

Omletas išeina geriausias, kai kiaušiniai būna naminiai ir naudojama varinė keturkampė keptuvė. Aš specialios keptuvės neturiu, todėl galiu patvirtinti, kad šiek tiek pasipraktikavus, kuo puikiausiai tinka ir apskrita keptuvė. 

Iškepti šį omletą tikrai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš ilgo gamybos aprašymo - svarbiausia čia kantrybė ir dėmesys bei atidžiai perskaityti visą receptą, o su praktika ateis ir įgūdžiai. Tad pirmyn į naujų skonių pasaulį!

2 porcijos

Omletui reikės:
3 vidutinio dydžio kiaušinių
½ - 1 arbatinio šaukštelio saldaus ryžių vyno „Mirin“ (žinoma, jei šio vyno neturėjimas jus sulaiko nuo recepto išbandymo, keiskite jį tuo pačiu kiekiu cukraus)
Žiupsnelio druskos
¼ arbatinio šaukštelio „Dashi“ sultinio granulių (nebūtina; suteikia pikantiško, autentiško „umami“ skonio bei drėgnumo, nusikaltimo nepadarysite, jei, vietoj jo, įmaišysite 1 arbatinį šaukštelį majonezo)
1-1 ½ arbatinio šaukštelio sojų padažo
1 valgomojo šaukšto (3 g) smulkiai pjaustytų šviežių petražolių (nebūtina; galite rinktis ir kitus šviežius žalumynus, pavyzdžiui ryšelį svogūnų laiškų)
Aliejaus kepimui (pavyzdžiui, vynuogių sėklų, saulėgrąžų)

Salotoms reikės:
½ nedidelio baltojo ridiko
Sojų padažo

Pikantiškas ir sluoksniuotas japoniškas omletas („Tamagoyaki“) su baltojo ridiko salotomis

1. Į vidutinio dydžio dubenį įmuškite kiaušinius, supilkite saldų ryžių vyną „Mirin“, sojų padažą, įberkite mažą žiupsnelį druskos ir lazdelėmis (arba šakute) lengvai viską išplakite, kol kiaušinių baltymai gerai susimaišys su tryniais. Stenkitės plakti nestipriai, kad kiaušiniai labai nesuputotų.

2. Jei naudosite „Dashi“ sultinio granules, mažame dubenėlyje sumaišykite jas su arbatiniu šaukšteliu drungno vandens, kol granulės ištirps. Gautą sultinį supilkite į kiaušinių plakinį.

3. Į kiaušinių plakinį suberkite petražoles ir išmaišykite (neplakite, kad nesusidarytų daug putų!), kol pastarieji tolygiai pasiskirstys plakiny.

4. Ant vidutinės ugnies įkaitinkite nedidelę keptuvę (apie 20 cm skersmens). Kai keptuvė gerai įkais, į keletą dalių sulankstytą popierinio rankšluosčio lapelį dosniai suvilgykite aliejuje ir juo gerai ištepkite keptuvę, tačiau nereikėtų naudoti per daug aliejaus. Į paruoštą keptuvę plona srovele pilkite plakinį, kol plonu jo sluoksniu pasidengs keptuvės dugnas, t.y. apie supilkite apie ¼ plakinio. Pasukiokite keptuvę, kaip tai darote, kepdami lietinius blynus, kad plakinys tolygiai pasiskirstytų po keptuvės dugną. Tai bus pirmasis omleto sluoksnis.

5. Kepkite, kol pirmojo omleto sluoksnio apatinė pusė parus, o viršus atrodys minkštokas ir skystokas, tarsi neiškepęs. Lazdelėmis arba mentele atsargiai atkrapštykite omleto kraštus, tada sukite jį į apie 5 cm pločio ritinėlį, pradėdami nuo tolimiausio keptuvės krašto , t.y. priešingo keptuvės rankenai.

6. Popierinio rankšluosčio lapeliu gerai ištepkite likusią tuščią keptuvės vietą ir nustumkite omleto ritinėlį į tolimiausią keptuvės kraštą. Išliekite antrą ploną omleto sluoksnį, šiek tiek lazdelėmis arba mentele pakeldami ritinėlį, kad plakinio patektų ir po juo. Kai antrojo omleto sluoksnio apatinė pusė parus, o viršus atrodys skystokas, vėl, pradėdami nuo tolimojo kreptuvė krašto, susukite ritinėlį. Verčiamas storesnis sluoksnis ant plonesnio, t.y. pirmasis ritinėlis įsivynios į antrąjį ritinėlį. Taip vėl kartokite procesą nuo pradžių, kol neliks kiaušinių plakinio.

7. Kai omletas iškeps, nukelkite keptuvę nuo viryklės ir švelniai iškrėskite omletą ant maistine plėvele apvynioto bambukinio kilimėlio, skirto sukti sušiams. Jo pagalba suformuokite omletą stačiakampio formos, t.y. tiesiog susukite omletą į kilimėlį. 

8. Omletą supjaustykite nedideliais gabalėliais ir sudėkite į lėkštę šalia baltojo ridiko salotų „pusnies“. Salotoms smulkiai sutarkuokite baltąjį ridiką ir šiek tiek jį nusunkite. Patiekite su sojų padažu. 

Trumpai virtų daržovių salotos su trinto tofu padažu („Shiraae“)

Kalbant apie maisto gaminimą, idėjų gana dažnai ieškau prisiminimuose. Tada atsiduriu kur nors kitur. Kur nors praeity, kur laukia patys gražiausi kada nors išgyventi jausmai, ir tam net nereikia užsimerkti. Įjungiu viryklę, ištraukiu pjaustymo lentą, atsidarau šaldytuvą ir tikrai nepajuntu, kaip mintimis nuskrieju ten, kur sugrįžti negaliu, o jei ir sugrįžčiau, viskas būtų kitaip. Tikriausiai todėl mane labiausiai ir džiugina ruošti tuos patiekalus, kurie turi savo istoriją. Kuriuos gaminant, iš malonumo pašiurpsta oda, laikas atsisuka atgal, o aš pasijuntu kaip filmo herojė.



Prisimenu, kaip pirmą kartą vėlyvą 2016 m. vasarą, beprasidedant morkų sezonui, gaminome šias salotas. Popietė buvo neįprastai vėsi tokiam metų laikui, lijo beveik be paliovos. Pro pravirą langą su skersvėju ir pilku dangumi į virtuvę veržėsi klampi drėgmė ir maišėsi su medžių aromatu, kurį skleidė karštu vandeniu užplikyti džiovinti shiitake grybai. Aš sukiojausi prie viryklės garindama špinatus, o Barzdžius skuto ir pjaustė morkas, ką tik parsivežtas iš mano tėvų daržo. Pavargę po kelionės ir daugybės bandymų iškepti tobulą japonišką omletą, apie kurį daugiau papasakosiu kitą kartą, kone mechaniškai, daug nekalbėdami, atlikome šiuos paprastus veiksmus, kol nepajuokavau, kad ruošti šias salotas tai tas pats, kas vaikščioti po rudeninį mišką. Tada atgijo drėgme atsiduodantis aukštos žolės ir tamsių tankmių prisiminimas ir praeities akimirkos sugrąžino mus į čia ir dabar. Ir nors tą rugsėjį į mišką taip ir nenuvažiavome, tobulindami receptą, užmaišėme tikrai nemažiau nei keliolika dubenėlių šių salotų, kurios bent šiek tiek kompensavo malonumą, patiriamą klampojant per rasotas samanas ir uodžiant grybieną. 



Žinote, kas nuostabiausia ruošiant receptų knygą apie kitos šalies virtuvę? Ogi tai, kad pasaulis tampa gerokai didesnis, nei manei jį esant. Taip, Japonija man visą laiką buvo neatsiejama nuo tofu ir netgi buvau pamėgusi šį iš sojų pupelių gaminamą ingredientą bei daug kur jį naudojau: nuo miso sriubos virimo iki glotnučių plakimo, bet kad tofu galima paversti svajonių padažu sužinojau tik rinkdama receptus knygai. 




Kaip ir tai, kad tradicinė japoniška vakarienė susideda iš šviežiai virtų ryžių dubenėlio, miso sriubos, pagrindinio patiekalo ir keleto garnyrų. Viskas patiekiama iš karto ir valgoma kartu: ragaujami ryžiai, užsigeriama šilta sriuba, kartu valgomos salotos. Salotos sudedamos į mažus dubenėlius - tik tiek, kiek reikia valgančiajam. Tai štai - Shiraae ir yra vienas dažniausiai Japonijoje ruošiamų garnyrų.



Jį galima gaminti skirtingais būdais, bet iš esmės tai trumpai virtos sezoninės daržovės, sumaišytos su trinto tofu padažu. Šis padažas gardinamas grūstomis sezamų sėklomis, šviesia miso pasta ir skystu medumi. Iš pradžių toks padažas, be aliejaus, acto ar garstyčių, atrodė keistai, tačiau daržovėms jis teikia itin malonios bei minkštos tekstūros. Tikėsite ar ne - tinkamai išgirti šių salotų skoniui man net trūksta žodžių. Turite jų paragauti, ypač kai ateina sotesnio maisto sezonas.



4 saikingos porcijos

Reikės:

350 g tvirto šilkinio Tofu
20 g džiovintų Shiitake grybų
130 g nuskustų morkų (apie 2 vidutinio dydžio)
3 valgomųjų šaukštų sakės (jei neturite, galite keisti vandeniu)
2 valgomųjų šaukštų sojų padažo
1 valgomojo šaukšto saldaus ryžių vyno "Mirin"
300 g  špinatų lapelių
Žiupsnio druskos
1 arbatinio šaukštelio šviesaus natūralaus medaus
4 arbatinių šaukštelių sezamų sėklų pastos Tahini
4 arbatinių šaukštelių šviesios miso pastos (jei miso pastos nerasite, šias salotas galite pasiruošti su nesaldintu žemės riešutų sviestu)
Žiupsnelio sezamų sėklų

Trumpai virtų daržovių salotos su trinto tofu padažu („Shiraae“)

1. Tofu suvyniokite keliais sluoksniais į popierinį rankšluostį ir palaikykite jį apie 40-50 minučių, suspaudę tarp dviejų pjaustymo lentelių/lėkščių (popierinį rankšluostį keletą kartų pakeiskite). Jei pjaustymo lentelės labai lengvos, prispauskite sunkesniu daiktu, pvz. stora knyga. Šis žingsnis labai svarbus, jokiu būdu jo nepraleiskite. Nusausinus tofu, jis turi sverti apie 200 g.
2. Džiovintus grybus sudėkite į dubenėlį, užpilkite verdančiu vandeniu (apie 300 ml) ir 50 minučių pamirkykite.
3. Morkas nuskuskite ir supjaustykite plonais šiaudeliais (4 cm ilgio ir 2 mmm pločio). 
4. Praėjus 50 minučių, išgriebkite suminkštėjusius grybus; vandenį, kuriame jie mirko, supilkite į nedidelį prikaistuvį. Nupjaukite kietus grybų kotelius - jų nereikės, o kepurėles supjaustykite plonais šiaudeliais.
5. Į prikaistuvį su vandeniu, kuriame mirko grybai, supilkite sakę, 1 valgomąjį šaukštą sojų padažo ir ryžių vyną "Mirin", išmaišykite.
6. Sudėkite susmulkintus grybus, užvirkite ir virkite ant mažesnės nei vidutinė ugnies apie 5 minutes, tada pas grybus suberkite morkas ir virkite dar 5 minutes, kol daržovės suminkštės ir atsiskleis skonis.
7. Špinatus sudėkite į ne itin karštą didelę sausą keptuvę su geru žiupsniu druskos ir kepkite, kol jie sukris, patamsės. Tada dar pakaitinkite keletą minučių, kol iš jų išsiskyręs vandens perteklius šiek tiek nugaruos. Nuimkite nuo ugnies.
8. Išvirusius grybus ir morkas nusunkite ir atidėkite į šalį atvėsti. 
9. Kai špinatais šiek tiek atvės, nusausinkite/nuspauskite juos ir supjaustykite plonomis juostelėmis.
10. Padažui dideliame dubeny šakute sutrinkite nusausintą tofu, kol gausite itin smulkius trupinėlius. Sudėkite sezamų sėklų pastą, miso pastą, medų ir 1 valgomąjį šaukštą sojų padažo, viską labai gerai išmaišykite. Suberkite atvėsusius grybus ir morkas (gali būti dar šiek tiek šilti), gerai išmaišykite, tada sudėkite špinatus ir dar sykį išmaišykite.
11. Sausoje keptuvėje paskrudinkite sezamų sėklas ir apibarstykite jomis salotas, prieš patiekiant.