Negi rudenį galima apsieiti be morkų keksiukų? Na o kaipgi kitaip įprasminti gausų morkų derlių? Nuo vaikystės esu ištikima šių daržovių gerbėja. Kartais taip gera, kai tiesiog maišai tešlą, apie kažką svajojant, jaučiant nuoširdų dėkingumą.
Lietinga ir lėta šeštadienio popietė, už lango apniukęs dangus ir vėjas drąskantis ryškiaspalvius medžių lapus ir be gailesčio juos plojantis prie žemės, esu įsitaisiusi patogioje lovoje sutvarkytuose namuose ir galiu daryti, ką tik noriu - kad ir įsistebeilyti į artėjančią naktį bei suvalgyti dar vieną nepaprastai gražų keksiuką. Tokios popietės tiesiog skirtos sustoti, patinginiauti, pasimėgauti tuo pabėgimo nuo darbų jausmu, kuriam paprastom dienom šiaip neprisiruošiu. Bet nustokime plepėti apie orą ir sugrįžkime prie keksiukų.
Tai gana seniai mano sukurtas receptas ir apie šiuos keksiukus jau esu rašiusi prieš keletą metų, bet šių ypač minkštų pyragaičių neįmanoma nenorėti. Jie puikaus skonio - sodrūs, aromatingi, gana drėgni ir panašūs į meduolius. Juos lengva iškepti, tik reikia dirbti keliais etapais - sutarkuoti reikiamą kiekį morkų, paruošti sausą miltų mišinį, iki vientisos masės sumaišyti skystą mišinį. Jei namuose atrandu sėklų, prieš pašaunant keksiukus į orkaitę, jų viršų dosniai apibarstau aguonomis, saulėgrąžomis (ir t.t.) ar jų mišiniu. Keksiukai kepa ilgokai, bet orkaitės temperatūra turi būti žema, kad morkos turėtų pakankamai laiko suminkštėti ir "ištirpti" tešloje. Kadangi tešla užmaišyta su medumi - keksiukai puikiausiai išsilaiko minkšti ir švieži net tris - keturias dienas, o, be to... man net skaniausia juos valgyti būtent kitą dieną, nei buvo iškepti. Su dideliu puodeliu nesaldintos arbatos.
Receptą rasite čia.
Lietinga ir lėta šeštadienio popietė, už lango apniukęs dangus ir vėjas drąskantis ryškiaspalvius medžių lapus ir be gailesčio juos plojantis prie žemės, esu įsitaisiusi patogioje lovoje sutvarkytuose namuose ir galiu daryti, ką tik noriu - kad ir įsistebeilyti į artėjančią naktį bei suvalgyti dar vieną nepaprastai gražų keksiuką. Tokios popietės tiesiog skirtos sustoti, patinginiauti, pasimėgauti tuo pabėgimo nuo darbų jausmu, kuriam paprastom dienom šiaip neprisiruošiu. Bet nustokime plepėti apie orą ir sugrįžkime prie keksiukų.
Tai gana seniai mano sukurtas receptas ir apie šiuos keksiukus jau esu rašiusi prieš keletą metų, bet šių ypač minkštų pyragaičių neįmanoma nenorėti. Jie puikaus skonio - sodrūs, aromatingi, gana drėgni ir panašūs į meduolius. Juos lengva iškepti, tik reikia dirbti keliais etapais - sutarkuoti reikiamą kiekį morkų, paruošti sausą miltų mišinį, iki vientisos masės sumaišyti skystą mišinį. Jei namuose atrandu sėklų, prieš pašaunant keksiukus į orkaitę, jų viršų dosniai apibarstau aguonomis, saulėgrąžomis (ir t.t.) ar jų mišiniu. Keksiukai kepa ilgokai, bet orkaitės temperatūra turi būti žema, kad morkos turėtų pakankamai laiko suminkštėti ir "ištirpti" tešloje. Kadangi tešla užmaišyta su medumi - keksiukai puikiausiai išsilaiko minkšti ir švieži net tris - keturias dienas, o, be to... man net skaniausia juos valgyti būtent kitą dieną, nei buvo iškepti. Su dideliu puodeliu nesaldintos arbatos.
Receptą rasite čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą