Kūčių vakarienė: lešių, riešutų ir avižinių kruopų kepalėlis

Kalėdos - beveik čia pat. Viskas dvelkia švytinčiu ir magišku jauduliu, o pirmas rimtesnis sniegas ir šaltis dar labiau priartina Kalėdų jausmą ir vis daugiau (ir daugiau) žaisliukų, girliandų ir žybsinčių lempučių užpildo miesto ir namų erdves. Pavyzdžiui, man net visai patinka metai iš metų parduotuvėse skambančios tos pačios kalėdinės dainos. Tiesiog Advento laikotarpiu visa esybe norisi būti vaikiškai nustebusiai nuo stebuklų išsipildymo. Kad ir visai mažų. Iš pirmo žvilgsnio kiek banalių.

Artėja naktys kaip iš pasakų, kai po pilkų, apsiniaukusių dienų, pasaulis nusidažys šviesa (jei - ne saulės ir sniego, tai - širdžių). Jau dabar po truputį ima kvepėti mandarinais, cinamonu, gvazdikėliais, skrudintais riešutais ir mielėmis. Pro ketvirto aukšto langą matau papuoštas egles... namų stogus ir langus... tylūs, vos girdimi vėjo šnabždesiai (langas pravertas), nei vienos pravažiuojančios mašinos, nei vieno balso. Stebiu, grožiuosi, geriu į save, net jaučiu, net srovenu į tas pasakas, į tas nuojautas.  

Romiais žingsniais (tyliai tyliai) atpėdina Kalėdos ir paliečia. Kodėl taip ne kiekvieną dieną? Praveria širdies duris, suskaičiuoja ištartus gėrio ir meilės žodžius, apkabinimus, šypsenas, gerą nakties miegą ir stipriai išjaustas dienas. Mintys, kad ir kaip keista, nebėga nuo akistatos, nuo tiesos, nuo ilgesio, nuo savęs pačios. Tik kodėl taip sunku prisiversti kasdien pamatyti  džiaugsmą, kai jis pripildęs viską: sielas, orą, dangų... kodėl kai jis taip labai arti – ima (o ypač skausmingais laikotarpiais, tada, kai jo reikia labiausiai) ir lieka nepastebėtas? 

Koks prieštaravimas: mano galva, visą laiką, kad ir kur būtum, kad ir ką darytum, net kai viskas gerai, jauti, jog kažkas ne taip – džiaugsmo kaip nėra, taip nėra. Nejauti vidumi. Nespurdi. Kažko neturi. Geidi, kad viskas pasikeistų, kad jis aplankytų, kad pajustum, kad užaugintų sparnus, kad atsiribotum nuo beverčių smulkmenų, kad išskristum, nurimtum... Ir tuo pačiu atstumi, sprunki, nusigręži, apsistatai „sienomis“, slepiesi, lyginiesi, gailiesi, bijai... o jei tik dažniau pravertum širdies duris! Dažniau būtum geresnis... Gerai, kad artėjančios Kalėdos apie tai primena.

Šitą drėgną ir sodrų kepalėlį būtent ir iškepiau įvėpta šventiškų nuotaikų. Jis - nuotaikingas, sveikas ir labai kvapnus bei įvairus, o skonis nustebina. Aš širdingai rekomenduoju šį receptą net tiems, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be mėsos.

6 valgytojams prireiks:

30 g džiovintų baravykų
Druskos
1 saliero stiebo 
1 vidutinio dydžio svogūno 
1 vidutinio dydžio morkos
2 didelių česnako skiltelių 
3 valgomųjų šaukštų aliejaus kepti 
30 g minkštų džiovintų obuolių (jei jūsų obuoliai - kieti, išmirkykite juos šiltame vandeny)
2 puodelių špinatų lapelių 
1/2 puodelio džiovintų baravykų nuoviro  
1 puodelio virtų avižų kruopų (ne avižų košės!)
1 puodelio virtų žaliųjų lešių 
1 saujos sausoje keptuvėje paskrudintų pinijų riešutų "Arimex"
1/2 puodelio riešutų mišinio "Arimex"
2 valgomųjų šaukštų chia sėklų
3/4 arbatinio šaukštelio džiovintų čiobrelių
3/4 arbatinio šaukštelio džiovintų raudonėlių
1/2 puodelio džiovintų vyšnių "Arimex"
2 valgomųjų šaukštų miltų

Puodelio talpa - 250 ml.

 Lešių, riešutų ir avižinių kruopų kepalėlis

1. Grybus iš vakaro nuplaukite, suberkite į dubenėlį ir užpilkite verdančiu vandeniu (ne mažiau kaip 2 puodeliais).
2. Kitą dieną suverskite juos su visu skysčiu į prikaistuvį, įberkite žiupsnelį druskos, užvirkite ir virkite ant mažos ugnies apie 20-30 minučių, kol taps minkšti. Išvirusius palikite tame pačiame skystyje, kol prireiks.
3. Saliero stiebą supjaustykite smulkiais gabaliukais (apie 0,5 cm dydžio). Svogūną nulupkite ir lygiai taip pat smulkiai supjaustykite. Nuskuskite morką ir sutarkuokite burokine tarka. Nulupkite česnako skilteles ir smulkiai sutarkuokite. 
4. Didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų, suberkite salierą, svogūną, morką bei česnako skilteles ir pusę arbatinio šaukštelio druskos, vis pamaišant, kepkite apie 10 minučių. 
5. Kol daržovės kepa, mažais gabaliukais supjaustykite džiovintus obuolius ir džiovintus grybus (nuovirą pasilikite), o plonomis (apie 1 cm storio) juostelėmis - špinatus. Praėjus 10 minučių, sudėkite į keptuvę obuolius, grybus, špinatus, supilkite grybų nuovirą, viską gerai išmaišykite ir pakepkite dar keletą minučių, kol didžioji dalis skysčio susigers ir išgaruos.
6. Į didelį dubenį suberkite virtas avižų kruopas ir lešius, juos šiek tiek pagrūskite bulvių trintuve, kad gautumėte vientisesnę masę, bet nepersistenkite (bent pusė kruopų ir lešių turi išlaikyti savo struktūrą ir nevirsti koše). Sudėkite keptuvės turinį. Viską labai gerai, vėl šiek tiek patrindami, išmaišykite.
7. Smulkiai sukapokite pinijas ir riešutų mišinį. Suberkite į masę esančią dubeny ir išmaišykite. Galiausiai įmaišykite chia sėklas, priekonines žoleles, 3/4 arbatinio šaukštelio druskos, džiovintas vyšnias ir miltus. Pagardinkite šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Turite gauti limpančią, į faršą panašią masę. Paragaukite, ar nieko netrūksta.
8. Kepimo formą ištepkite aliejumi ir įtieskite kepimo popierių. Į paruoštą kepimo formą sukrėskite masę, paspauskite šaukšto nugarėle, kad tvirtais suliptų ir būtų vienodai pasiskirsčiusi.
9. Kepkite iki 200 C įkaitintoje orkaitėje apie 40-45 minutes, kol dailiai apskrus. Palikite visiškai atvėsti, geriausia per naktį, o tada pjaukite ir ragaukite. Labai skanus ir pašildytas.