Kūčių vakarienė: džiovintų vaisių ir uogų kompotas

Prieškalėdiniai linkėjimai mano brangios vaikystės draugės Ingos mamai, kuri daugiau nei prieš penkiolika metų ir pavaišino šiuo ypatingu džiovintų vaisių ir uogų kompotu. Prisimenu, jau visai sutemus, baigėme ruošti Kūčių vakarienę. Mano mama vis dar sukosi prie stalo, užtiesto balta staltiese ant šieno, tai išdėliodama lėkštes ar nublizgindama šakutes. Nusprendžiau keletą minučių pasivogti sau ir atsiklaususi tėčio išskubėjau pas draugę įteikti jai kalėdinės dovanos. Kadangi tai buvo šioks toks siurprizas, nesinorėjo dovanos įteikti nei minute anksčiau ar vėliau.

Priėjusi draugės namus, pamačiau aprasojusius virtuvės langų stiklus ir ant palangės padėtą didžiulį, saldžiai kvepiantį uždengtą prikaistuvį, girdėjau linksmus balsus, todėl sužvarbusiais pirštais drąsiai pasibeldžiau į duris. Jas, rankose laikydama didelį ąsotį ir keletą puodelių, atidarė Inga ir jos mama. 
- Gal - kompoto į kelią? Puodelį atneši rytoj! - man įteikus dovaną, pasiūlė Ingos mama, iš prikaistuvio pasemdama garuojančio gėrimo. 

Godžiai nurijau keletą pirmųjų gintaro spalvos kompoto gurkšnių. Jis buvo minkštas, kvapnus, sodriais salstelėjęs ir prieskoniškas. O jau pačių razinų ir abrikosų gardumas bei pilnumas!

Grįžtant namo, dar šiltas gėrimas mane visiškai nuramino. Užmerkiau akis, giliai kvėpavau ir jutau, kaip grynas oras plūsta į plaučius, kaip tykus speigas kandžioja skruostus ir ausis. Atsimerkus, žvilgsnis nuklydo į tamsą, nepaliaujamai taškuojamą iš apsiniaukusio dangaus krentančiomis snaigėmis. Akys klaidžiojo tarp languose žybsinčių šviesų, iš kaminų rūkstančių dūmų ir tiršto (prie medžių, tvorų, stogų) limpančio sniego. Pasaulis labai iš lėto slėpėsi po minkštu baltu apklotu. Buvo taip gražu.

Ir iki šiol džiovintų vaisių kompotą verdu nenukrypdama nuo itin paprasto Ingos mamos recepto, kurį paskubomis užsirašiau Kalėdų rytą, kai užsukau grąžinti puodelio. Pagal šį receptą, 2 su puse litrams vandens imu 500 g džiovintų vaisių (kriaušių, obuolių) ir uogų (abrikosų, slyvų, vyšnių, razinų). Džiovintus vaisius ir uogas galima rinktis kokius tik geidžia širdis.

Aš žaviuosi, kaip džiovinimas neitikėtinai pakeičia vaisių ir uogų sąvybes: šviežios, žalios natos išnyksta, užleisdamos vietą tamsiems, karamelizuotiems, sodriems, susikoncentravusiems skoniams, ir mėgstu kompotui suteikti šildančio prieskonių aromato. Taigi, šis išraiškingo skonio kompotas labai tinka po sočios Kūčių vakarienės.
 

Vienam dideliam ąsočiui reikės:

100 g džiovintų obuolių "Arimex"
100 g džiovintų kriaušių "Arimex"
100 g džiovintų slyvų "Arimex" (dalį slyvų galite pakeisti džiovintais mangais arba džiovintais ananasais)
100 g džiovintų abrikosų "Arimex"
50 g razinų "Arimex" (galite keisti džiovintomis mėlynėmis ar braškėmis)
50 g džiovintų vyšnių "Arimex"
1 anyžiaus žvaigždės
1-3 cinamono lazdelių
2-3 kardamono sėklų
1/3-1/2 arbatinio šaukštelio gvazdikėlių
2-3 valgomųjų šaukštų cukraus (aš naudoju rudąjį cukrų arba medų, kurį įmaišau, kai kompotas šiek tiek pravėsta)
2 su puse litrų šalto vandens

Džiovintų vaisių ir uogų kompotas

1. Džiovintus vaisius ir uogas perliekite karštu vandeniu, nuskalaukite.

2. Į didelį prikaistuvį sudėkite nuplautus džiovintus vaisius ir uogas bei anyžiaus žvaigždę, cinamono lazdeles, kardamono sėklas, gvazdikėlius ir cukrų.

3. Tada į prikaistuvį supilkite šaltą vandenį. Užvirkite, jei reikia, nurinkite putas. Kaitinkite uždengę ant nedidelės ugnies apie 35-45 minutes, kol vaisiai ir uogos išvirs.

4. Uždengtą kompotą su vaisiais ir uogomis bei prieskoniais palikite visiškai atvėsti, tada nusunkite. Jei nesate dideli prieskonių mėgėjai, kompotui išvirus, t.y. prieš paliekant jį atvėsti, prieskonius išgraibykite. Kompotas skanus ir šaltas, ir pašildytas.     

Bulvių košė be pieno produktų, skaninta triušienos dešrelėmis

Bulvių košės man niekada negana. Ji yra vienas iš tų mažų gyvenimo malonumų, kuriam laikas nuo laiko pasiduodu. Kam reikia vilnonių kojinių, šiltų apklotų ar megztinių, kai gali apglėbti dubenėlį garuojančios košės. Tirštos, švelnios, purios, kreminės, kvepiančios česnakais. Taigi, kas tikrai visą laiką kankino mane, atsisakius pieno produktų, tai stiprus tradicinės bulvių košės ilgesys.   

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog bulvių košės ruošimas neturėtų sukelti nei menkiausio galvos skausmo, bet iš karto prisipažinsiu, kad pirmieji kartai, neturint šaldytuve nei pieno, nei grietinėlės, nei sviesto buvo visiškas fiasko. Dabar jau žinau, jog taip atsitiko dėl dviejų priežasčių: pirma, naudojau augalinį pikantiško skonio (migdolų, sojos, ryžių, avižų) pieną ir, antra, vietoj to, kad sviestą pakeisčiau kitais riebalais, jį tiesiog išbraukiau iš bulvių košės recepto. 

Taigi, taisyklė numeris vienas: pieną ar grietinėlę keiskite karštu bulvių nuoviru, kadangi net nesaldintas augalinis pienas košei suteiks savito skonio. Ir taip, taisyklė numeris du, bulvės mėgsta riebalus. Na, o jei jau visai atvirai, tai keletu šaukštų kokybiško alyvuogių aliejaus bulvių košės ne tik, kad nepagadinsite, bet, šitaip paskaninta, ji taps tikra stalo pažiba. Dažniausiai tik taip ir darau. 

Bet va - prieš keletą dienų ir taip pasakišką bulvių košę pabandžiau pagardinti aromatingomis triušienos dešrelėmis „KITCHEN me“. Esu išmėginusi gal N+1 bulvių košės pagardinimo būdą, todėl visai drąsiai galiu pasakyti, kad tai vienas iš puikiausių, tikrai pasiteisinusių variantų. Bulvių košė buvo turtinga, kvapni, žiemiška, o dešrelių kąsneliai joje tiko tiesiog tobulai. Žodžiu, jokių pieno produktų, dvi taisyklės ir šiek tiek improvizacijos.

2 valgytojams reikės:

500 g bulvių

3/4 arbatinio šaukštelio druskos

1 didelės česnako skiltelės

30 ml kokybiško alyvuogių aliejaus + 1/2 valgomojo šaukšto kepimui skirto aliejaus dešrelių pakepimui

30 - 60 ml bulvių nuoviro

1 vidutinio dydžio svogūno

4-6 šviežių triušienos dešrelių "KITCHEN me"

Šviežiai maltų juodųjų pipirų

Bulvių košė be pieno produktų, skaninta triušienos dešrelėmis

1. Bulves nulupkite ir gerai nuplaukite po šaltu vandeniu. Nuluptas bulves perpjaukite išilgai per pusę.

2. Supjaustytas bulves užpilkite nedideliu kiekiu ledinio vandens (tik tiek, kiek reikia,kad apsemtų). Į vandenį įberkite druskos ir įpilkite šaukštelį alyvuogių aliejaus bei įmeskite nuluptą česnako skiltelę. Užvirkite ir uždengtas bulves virkite ant nekaitrios ugnies 20 - 30 min., kol, įbedus peilį, jos bus mikštos.

3. Kol bulvės verda, nulupkite svogūną ir supjaustykite jį smulkiais kubeliais. Dešreles atsargiai nulupkite ir supjaustykite nedideliais gabalėliais. Keptuvėje įkaitinkite pusę šaukšto kepimui skirto aliejaus, suberkite svogūną ir vis pamaišant, kepkite, kol šis suminkštės. Tada sudėkite dešreles ir kepkite, kol jos pakeis spalvą ir nebebus žalios. Pagardinkite šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Atidėkite į šalį.

4. Bulvėms išvirus, nupilkite nuo jų vandenį (nepamirškite pasilikti nuoviro!) ir jas nugarinkite ant kaitrios ugnies (apie 1 min.), intensyviai maišant mediniu šaukštu. Po to nuimkite nuo ugnies ir sugrūskite. 

5.  Į sugrūstas bulves supilkite karštą nuovirą, likusį alyvuogių aliejų ir šluotele ar mediniu šaukštu viską gerai išmaišykite (apie 30-50 sek.). Galiausiai įmaišykite su svogūnais pakeptas triušienos dešreles.

Keptos ančių širdelės su svogūnais

Ar tik man vienai atrodo, kad patiekalai, pagaminti iš mėsos, lapkričiui priklauso ir tinka labiau nei bet kuriam kitam mėnesiui. Baigiantis spaliui, kažkaip intuityviai, tarsi sugebėčiau skaičiuoti laiką be kalendoriaus, staiga imu norėti stipresnio maisto. Aš jau ir nemiegodama sapnuoju mėsos kukuliukus, skęstančius pomidorų ir džiovintų prieskoninių žolelių padaže, ančių kulšeles (lėtai troškintas raugintų kopūstų pataluose) ir kibinus su aviena. O taip, su tokiu žvėrišku apetitu buvusį geležies trūkumą kraujyje įveikiu be vaistų ir papildų.

Neoficialus šio lapkričio numeris vienas – keptos ančių širdelės su svogūnais. Be galo mėgstu jų prisitaisyti didelę gilią lėkštę, o tada sukirsti su gruzdinta duonos rieke.   

4 porcijos:

2 didelių svogūnų
500 g šviežių "Lapino puota" ančiukų širdelių
2-3 valgomųjų šaukštų aliejaus kepimui
2/3 arbatinių šaukštelių druskos
Šviežiai maltų juodųjų pipirų
3 valgomųjų šaukštų karšto vištienos sultinio
Keleto šviežių petražolių šakelių

Keptos ančių širdelės su svogūnais

1. Nulupkite ir supjaustykite svogūnus apie pusės centimetro storio juostelėmis.

2. Pašalinkite riebalų perteklių nuo širdelių ir supjaustykite kiekvieną širdelę į dvi dalis.

3. Didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų. Suberkite svogūną bei gerą žiupsnį druskos ir kepkite 10 minučių, nuolat pamaišydami, kol svogūnai suminkštės.

4. Padidinkite ugnį, sustumkite svogūnus į vieną keptuvės šoną, sudėkite susmulkintas širdeles, likusią druską ir kepkite 1 - 2 minutes, pamaišant (kiek įmanoma - atskirai svogūnus ir atskirai mėsą), kol širdelės įgis šiek tiek spalvos. Tada sumaišykite mėsą su svogūnais, pagardinkite pipirais ir kepkite 3 minutes, vis pamaišant. 
5. Supilkite sultinį ir pakepkite dar 2-3 minutes intensyviai pamaišydami, kad nuo dugno atliptų visas skanumas ir susidraugautų visi skoniai.
6. Smulkiai supjaustykite petražoles. Nukelkite keptuvę nuo ugnies ir į širdeles su svogūnais įmaišykite petražoles.   

Triufeliukai

Niekam jau seniai ne paslaptis, jog kartas nuo karto, ištikta cukraus priepuolių, mėgstu pasmaližiauti. Šioje vietoje, prisipažinsiu, kad asmeniškai - aš nežinau nieko geresnio už nedidelį gabalėlį juodojo šokolado. Taip pat be galo ir beveik be krašto mėgstu orkaitėje paskrudintus bananus arba persimonus, įdarytus tuo pačiu juoduoju šokoladu. Pastarasis išsilydo ir ima "burbuliuoti". Mėgstu juos, net nepaisant to, kad valgydama visada (laimingai!) išsiterlioju lūpų kampučius. Gal dar reikėtų pridurti, kad savo žiemos vakarų neįsisivaizduoju be gerti skanių naminių uogienių. Bet būna ir taip, kad trūks plyš užsimanau saldėsių iš miltų, kiaušinių, pieno ir sviesto.   

Taigi, vieną tokį noriu-ko-nors-skanaus-ir-labai-nuodėmingo vakarą "visai netyčia" užėjau į saldžiai kvepiančią parduotuvę "Šokolado meistrai" ir pamačiau juos... karamelinius kietojo sūrio triufelius. Jie buvo labai skanūs, tiesiog tobuli - kažkas tarpinio tarp karamelinio saldainio, tinginio ir drėgno pyragaičio. Nusipirkusi šių triufelių, staiga prisiminiau senamadiškus, nostalgiškus triufeliukus, gaminamus iš sausainių trupinių, kurie sumaišomi su virtų kiaušinių tryniais, gerai išsuktu sviestu ir pieno sirupu. Tada gauta masė tiesiog susukama į mažus rutuliukus arba šie suspaudžiami taip, kad gautųsi triufelių "bokšteliai".

Minkšti triufeliai, apibarstyti kakava, per naktį pastovėję šaldytuve sutvirtėja, įsiskonėja. Todėl jų sėkmė labai priklauso nuo to, kokią kakavą pasirinksite. Aš barstau kokybiška, tamsia, riebia kakava, kurioje kakavos sviesto - ne mažiau nei 20 proc. Ir visada triufeliukų masę užmaišau su tamsiuoju romu, kuris itin puikiai pritaria šių skanėstų saldumui, suteikdamas jiems ypatingą kvapą ir skonį.

20 triufeliukų reikės:

150 g cukraus
140 ml pieno
2 pakelių (360 g) sausainių "Selga Classic"
100 g migdolų "Arimex"
100 g kambario temperatūros sviesto
2 kietai virtų didelių kiaušinių trynių
Žiupsnelio druskos
3-4 valgomųjų šaukštų tamsiojo, rudojo romo
Papuošimui: kokybiškos, riebios kakavos ir mėgstamų riešutų

Triufeliukai

1. Cukrų iš lėto, vis pamaišydami, užvirinkite su pienu ir atvėsinkite.

2. Kol pieno ir cukraus mišinys vėsta, iki "miltų" sutrinkite sausainius.

3. Kiek įmanoma smulkiau sumalkite arba sukapokite migdolus.

4. Atvėsusius kietai virtų kiaušinių trynius pertrinkite per sietelį ir gerai išsukite su sviestu ir žiupsneliu druskos.

5. Į su tryniais išsuktą sviestą suberkite sausainių "miltus" ir riešutus, supilkite romą ir viską gerai išmaišykite.

6. Tada dalimis įmaišykite visiškai atvėsusį pieno ir cukraus mišinį. Gausite minkštą masę.

7. Iš jos švariomis rankomis formuokite triufeliukus. Vienam triufeliukui aš paprastai imu du šaukštus masės. Suformuotus triufeliukus dėkite ant kepimo popieriumi ištiestos lėkštės ir dosniai per sietelį apibarstykite kakava. Galite papuošti mėgstamais riešutais.

8. Per naktį palaikykite šaldytuve, kad sustingtų ir visi skoniai susidraugautų.    

Avinžirnių troškinys

Darganotomis vėlyvo rudens dienomis, kai aplinkui vien miglos ir balos ir taip nemaloniai peršti gerklę, namai man yra viena geriausių vietų pasauly. O kokie namai be jaukių ir sočių troškinių iš visko, kas po ranka? Žinoma, gerai nuteikiančių ir gardžiai tirpstančių burnoje. Kur pirmu smuiku griežia dar ką tik daržuose nokusios daržovės.

Tikriausiai kiekvienas turi savo mėgstamiausią rudeninio troškinio receptą. Man tai - avinžirnių troškinys. Su vis dar saldžiomis paprikomis, iš tėvų daržo atvežtomis traškiomis morkomis ir mažulytėmis, sultingomis cukinijomis. Apkepintos daržovės lėtai paskęsta pomidorų ir sultinio apsupty. Todėl kokybiški, salsvi, savo sultyse konservuoti pomidorai čia labai svarbūs. Jie yra ta jungiamoji grandis, kuri užtikrina puikų daržovių troškinių skonį, ir jų visada yra mano virtuvėje. Ypač atvėsus orams, kai atvežtinių pomidorų skonis - "plastmasinis".

- Be apsimestinio kuklumo, rekomenduoju visom keturiom! Galima sakyti - tobula!

Štai taip mano žmogus į gilią lėkštę šalia keptos lašišos gabalėlio įsipylė dar vieną avinžirnių troškinio porciją. O jei išvirsite mėgstamų kruopų, tai tokį troškinį kuo laisviausiai galėsite pasiūlyti ir labai išalkusiems vegetarams. Be to, į šį troškinį, kas mėgsta, labai smagu dažyti baltos duonos lazdeles. 

4 valgytojams reikės:

1 didelio svogūno arba 2 vidutinio dydžio svogūnų
1 saliero stiebo
2 valgomųjų šaukštų aliejaus
Druskos
1 didelės raudonos saldžiosios paprikos
2 didelių morkų
200 g cukinijos
480 g virtų avinžirnių (tinka ir konservuoti avinžirniai, tik svarbu juos nusunkti ir nuskalauti po šaltu vandeniu)
600 ml konservuotų smulkintų pomidorų savo sultyse
200 ml karšto vandens
1 kubelio ekologiško daržovių sultinio
2 lauro lapelių
2 arbatinių šaukštelių džiovintų raudonėlių
2 vidutinio dydžio česnako skiltelių
1 arbatinio šaukštelio saldžiosios paprikos miltelių
Šviežiai maltų juodųjų pipirų
Keleto šviežių petražolių šakelių
Nedidelio žiupsnelio cukraus (nebūtina)

Avinžirnių troškinys

1. Nulupkite ir supjaustykite svogūną apie 1 cm dydžio kubeliais. Saliero stiebą supjaustykite plonais griežinėliais.

2. Dideliame prikaistuvyje ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų. Svogūną ir salierą bei gerą žiupsnį druskos suberkite į įkaitintą aliejų, kepkite apie 5 minutes, kol suminkštės.

3. Tuo metu pašalinkite saldžiosios paprikos sėklas ir minkštimą supjaustykite apie 1 cm dydžio kubeliais. Morkas nuskuskite ir sutarkuokite burokine tarka.

4. Įmaišykite paprikas ir morkas į svogūnus ir salierus ir, pagardinę druska, kepkite, prikaistuvį uždengę dangčiu, dar 5 minutes. Nepamirškite kartas nuo karto pamaišyti.

5. Cukiniją supjaustykite apie 1 cm dydžio kubeliais. Sudėkite į apkepusias daržoves. Suberkite avinžirnius, supilkite konservuotus smulkintus pomidorus su visomis sultimis, vandenį, įtrupinkite sultinio kubelį, sudėkite lauro lapelius, raudonėlius. Viską gerai išmaišykite ir užvirkite.

6. Įtarkuokite česnako skilteles, suberkite paprikos miltelius, pagardinkite šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Išmaišykite ir uždengę troškinkite ant mažesnės nei vidutinė ugnis 20 minučių.

7. Supjaustykite petražoles ir, nuėmę prikaistuvį nuo ugnies, įmaišykite jas į troškinį. Paragaukite, ar nieko netrūksta. Jei norite, galite įberti nedidelį žiupsnelį cukraus.  

Šildančios salotos su keptomis kriaušėmis, karijų riešutais ir parmezanu

Meilė man – ne visada suprantama, kaip ir tas virsmas, kai ji tampa viskuo ir du žmonės, to net nejausdami, ima vienas kitą keisti, išlaisvinti vienas kito galias, apie kurių egzistavimą savyje net neįtarė. Visai nesvarbu, kur jie susitikta ir kaip susipažinta, tačiau įsimylėjimas nėra kuriamas – jis nutinka, ateina pats. 

O tada... tada padažnėja širdies plakimas, gausiau prakaituoja delnai ir pilve taip maloniai, beveik kutenančiai „plazdena drugeliai“. Gal todėl mylimieji ir skleidžia kažin kokį paslaptingą švytėjimą iš vidaus kitiems, nepaisant anksčiau patirto skausmo, ir įrodo, kad po kiekvienos pabaigos seka nauja pradžia? Gal todėl šiam pasaulyje, kur blaškosi tiek daug sudaužytų, taip stipriai skaudančių, nedrąsių širdžių, kur bijoma, net šiurpstama nuo minčių apie besąlygišką artumą, vis tiek griaunamos gynybinės sienos, vis tiek geidžiama, degama, ištirpstama ir atsiveriama?

 

4 valgytojams prireiks:

60 g gražgarsčių (gražgarstes galite pakeisti špinatų arba sultenių lapeliais)
6 valgomųjų šaukštų aliejaus
1-1 su 1/2 valgomųjų šaukštų baltojo vyno acto 
Žiupsnelio druskos 
Žiupsnelio šviežiai maltų juodųjų pipirų 
100 g parmezano ar kito kietojo sūrio (vietoj sūrio kartais įmaišau plonų Parmos kumpio bryzelių)
2 didelių kriaušių
1/2 valgomojo šaukšto rudojo cukraus 
150 g žaliųjų vynuogių 
100 g "Arimex" karijų riešutų

Šildančios salotos su keptomis kriaušėmis, karijų riešutais ir parmezanu

1. Nuplaukite gražgarstes ir atidėkite į šalį, kad nuvarvėtų arba nusausinkite popieriniu rankšluostuku.

2. Paruoškite užpilą iš 5 valgomųjų šaukštų aliejaus, acto, druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Aš padažą mėgstu suplakti stiklainyje.

3. Parmezaną skustuku sudrožkite plonytėmis drožlėmis.

4. Plonai supjaustykite kriaušes. Keptuvėje įkaitinkite likusį aliejų ir sudėkite kriaušių griežinėlius. Kepkite juos apie 10 minučių, atsargiai apverčiant. Pačioje pabaigoje suberkite cukrų ir leiskite jam lengvai karamelizuotis. Pagardinkite druska ir pipirais.

5. Supjaustykite vynuoges per pusę. Jei reikia, išimkite kauliukus.

6. Gražgarstes padalykite į 4 lėkštes ir užpilkite užpilu, švelniai išmaišykite. Dar karštas kriaušes, vynuogių puseles ir parmezano drožles sudėkite ant salotų ir pabarstykite riešutais.