Grikių košė su saulėje džiovintais pomidorais ir avokadais

Atvirai prisipažinsiu: grikiai mano širdies nuo pirmo kąsnio nepavergė, norint juos prisijaukinti, teko nueiti ilgą kelią.

Bet dabar aš esu įsimylėjusi šias kruopas.

Vienas iš pirmųjų atminty užfiksuotų prisiminimų, susijusių su grikiais, keistas dieduko verdamos košės su spirgučiais ir pakepintais svogūnais kvapas. Dėl to kvapo šios košės, kol gyvenau su seneliais, taip ir neprisiverčiau paragauti. Visgi šiltą rugsėjo popietę Saulėtekio bendrabučio balkone, neplanuotai po pirmųjų paskaitų užsukus pas kursiokę, susidūrė mano ir grikių takai. Buvau įkalbėta pražioti burną ir jų išmėginti, tačiau nei gausiai įmaišyta "tušonkė", nei pavyzdžiais įrodyta grikių nauda figūrai bei sveikatai nesugundė ir nesuviliojo praryti dar vieno šaukštelio kursiokės išvirtos košės. Po šio vienkartinio paragavimo ir vėl sekė penki grikių nevalgymo metai.  

Pirmasis rimtas susitikimas su grikiais įvyko, studijuojant magistrą. Tai buvo Kaišiadorys. Jolitos mama buvo iškepusi kalakutienos ir grikių kotletukų.Jie buvo nedideli, apskrudę ir sultingi. Nuo jų kilo tirštas lazdyno riešutais kvepiantis garas, išduodantis, kad kažkur kotletukų viduje yra grikių. Suvalgiau vieną, po to antrą ir tą vakarą, suvalgiusi jų daugiau, nei norėčiau pripažinti, dviems metams prisijungiau prie ištikimų grikių valgytojų. Dažniausiai virdavau grikių košę su saldžiomis morkytėmis. Antroje vietoje - grikių ir kopūstų košę, kuriai niekada nepagailėdavau sviesto. Taip pat panaudojau senelio grikių košės receptą: suaugus lėtai kepti svogūnai pasirodė esantys neatskiriama grikių košės dalis. Nepabodo, bet neprisimenu kodėl, baigus studijuoti universitete, iš valgiaraščio šios košės dingo.   

Užtat, kaip dabar atsimenu, antrą reikšmingą likimo priminimą, koks džiaugsmas yra valgyti skaniai išvirtus grikius. Tą minutę, kai Viktorija prieš save pasidėjo dubenėlį šiltų grikių ir pasiūlė man paragauti, palaima prasidėjo. Aromatas žadino apetitą. Grikiai buvo birūs, minkšti, tiesiog karališki. Man net nerūpėjo, kad jie buvo paruošti su faršu: norėjau jų daugiau, nei tilpo ant šakutės.

Įkvėpimą šiam grikių receptui atradau viename iš Virtuvės mitų griovėjų kulinarinių žurnalų. Jei po ranka neturite avokadų arba jų nemėgstate, pabandykite šią košę su virtais kiaušiniais. Bent man grikių ir kiaušinių derinys nemažiau skanus.

P.S.: o kaip jums sekasi draugauti su grikiais?

4 valgytojams reikės:

2 česnako skiltelių
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 valgomųjų šaukštų vynuogių kauliukų/rapsų aliejaus
6-7 saulėje džiovintų pomidorų saulėgrąžų aliejuje + 4 saulėje džiovintų pomidorų pateikimui
200 g grikių
600 ml daržovių sultinio
Džiovintų bazilikų
Druskos ir maltų juodųjų pipirų
2 avokadų
Ypač tyro alyvuogių aliejaus

Grikių košė su saulėje džiovintais pomidorais ir avokadais

1.Nulupkite ir mažais gabalėliais supjaustykite svogūnus. Česnako skilteles nulupkite, sutrinkite.

2. Dideliame prikaistuvyje ant mažos ugnies įkaitinkite aliejų. Svogūnus ir česnaką sudėkite į prikaistuvį ir švelniai ant mažos ugnies kepkite, vis pamaišant, apie 8-10 minučių, kol svogūnas taps peršviečiamas.

3. Mažais kubeliais supjaustykite saulėje džiovintus pomidorus. Į prikaistuvį suberkite susmulkintus pomidorus ir maišant pakepkite pora minučių.

4. Paskui suberkite grikius ir kepkite maišant ant mažos ugnies apie 4-5 minutes, kol šie aplips aliejumi.

5. Kitame prikaistuvyje užvirkite sultinį ir juo užpilkite grikius, išmaišykite, užvirkite. Prikaistuvį uždenkite, sureguliuokite ugnį, kad košė virtų ramiai, palengva, nestipriai.

6. Virkite apie 20-25 minutes, kol vanduo visiškai išvirs. Nekilnokite dažnai dangčio. Kai košė išvirs, leiskite jai dar uždengtai pastovėti 10 minučių. Per tą laiką supjaustykite smulkiais gabalėliais avokadus.

7. Sudėkite avokadus, išmaišykite. Pagardinkite druska, džiovintais bazilikais ir maltais pipirais pagal skonį. Patiekite tiesiai iš prikaistuvio apšlakstę alyvuogių aliejumi ir apibarstę saulėje džiovintų pomidorų juostelėmis.