Plakta kiaušinienė

Kai buvau vaikas, grįžusi iš mokyklos, labai apsidžiaugdavau, jei virtuvėje rasdavau tarp puodų besisukiojantį tėtį. Pirmiausiai, šalia viryklės jis kaip ir dabar, taip ir tada visada būdavo linksmas ir geros nuotaikos. Antra, jo negąsdindavo didžiąją popietės dalį praleisti, vakarienei sukant balandėlius ar formuojant cepelinus. Ir galiausiai, nepaisant kiek valandų jis praleisdavo kepindamas, pjaustydamas, troškindamas, visa tai darydavo rūpestingai ir su atsidavimu, be jokių receptų knygų. Iš tiesų, tėtis vis dar mane moko ir įkvepia kurti, eksperimentuoti tarp šaldytuvo, spintelių ir viryklės, neapribojant galimybių ir fantazijos gramais ar griežtais receptais. Maistą jis gamina pasikliaudamas nuojautomis, patirtimi ir keletu kulinarinių paslapčių, kurias aš, mano didžiausiai laimei, užsirašau.    

Mano mama, kiek atsimenu, visada atsikelia už visus anksčiau. Labai dažnai net savaitgalio rytais pakildavo prieš šešias ir, užsiplikiusi puodelyje kavos, pasinerdavo į mezgimą. Išgirdusi girgždant duris, suprasdavo, kad prasideda diena ir laikas grįžti į realų pasaulį ruošti pusryčių. Kol nusiprausdavome, susišukuodavome, pasiklodavome lovas, pusryčiai jau garuodavo ant stalo. Aš neįsivaizduoju rūpestingesnio žmogaus už ją. Kartais pusryčiams būdavo košės ir sumuštiniai, kartais blynai, o kartais piene išmirkyti skrebučiai, nuo kurių aš tiesiog alpėdavau ir niekaip jų neatsivalgydavau. Tačiau būdavo ir kitokių, tiesa, labai retų rytų, kai mamos nebūdavo namie. Tokiais rytais vėlyviems pusryčiams tėtis dažniausiai kepdavo plaktą kiaušinienę - švelnią, minkštą, purią ir kreminę - tikrai vertą pasididžiavimo.

Svarbiausias dalykas, kurį reikia turėti omenyje, kepant plaktą kiaušinienę tai - nedidelė kaitra. Ne laikas skubėti. Laikas ramiai atsistoti prie viryklės ir maišyti, pasitrinant užsimiegojusias akis. Didelė ugnis yra viena iš priežasčių, dėl kurių kiaušinienė pavandeniuoja.
Antra, kepkite kiaušinienę, valgytojams jau pabudus, jei paliksite ją keptuvėje, net ir išjungę ugnį, kol visi susės prie stalo, tai rizikuojate kiaušinienės purumu ir minkštumu. 
O dabar, kai jau viską žinote, išbandykite receptą... užsimalkite juodųjų pipirų ant ką tik iš keptuvės iškrėstos turtingos, sviestinės kiaušinienės ir paragaukite užsimerkę.  

2 porcijoms reikės:

4 didelių kiaušinių

2-3 valgomųjų šaukštų sviesto

4 valgomųjų šaukštų pieno

Druskos (apie 1/4 arbatinio šaukštelio) ir maltų juodųjų pipirų 

 

Plakta kiaušinienė

1. Nuplaukite kiaušinius.

2. Ant žemesnės nei vidutinė ugnies uždėkite keptuvę. Nekaitinant keptuvės, sumeskite į ją sviestą. 

3. Kai tik sviestas ims lydytis, į keptuvę sumuškite kiaušinius ir sparčiai plakite plakimo šluotele, kol trynys susimaišys su baltymu, o sviestas išsilydys.

4. Kai sviestas išsilydys, sumažinkite ugnį iki mažos, supilkite pieną ir išmaišykite mentele. 

5. Kepkite, lėtai maišant mentele, apkepusius kiaušinius stumiant nuo keptuvės kraštų į jos vidurį, kad skystas plakinys subėgtų į keptuvės kraštus. Niekur toli nenueikite nuo keptuvės.

6. Keptuvę nuo ugnies nukelkite tada, kai kiaušinių plakinys jau nebėgs, bet kiaušiniai atrodys dar skystoki, tarsi kiek neiškepę, kadangi jie baigs kepti nuo savo karščio. Įmaišykite druskos ir maltų juodųjų pipirų. Jei reikia, dar vieną kitą sekundę pakaitinkite, ir nedelsiant patiekite su duona. Jokiu būdu nepalikite kiaušinienės keptuvėje.