2012 m. spalio 26 d., penktadienis

Sėkmė - turėti tikrus draugus šalia

Praeitą savaitę tvarkiau nuotraukas, įsižiūrėjau į šią vasarą nufotografuotas mus tris (save, Zuikį ir Gražuolę) ir apėmė jausmas, kad, bėgant laikui, į prieš beveik 10 metų užsimezgusį mūsų ryšį įsimetė pelėsis. Truputį net išsigandau, kai supratau, jog paskutinį kartą visos trys (ir nieko daugiau) buvome susitikusios 2010 m. itin šaltą sausio mėnesio vakarą, kai Zuikis dar gyveno kambary su didžiule mėlyna lova, o Gražuolės plaukai buvo trumpi. Kilo klausimas, ar surasim laiko susibėgti ir pašėlti kaip anksčiau dar po 10 metų, jei dabar visos trys susitinkam tik ypatingomis progomis, kai šalia daugybė kitų žmonių?        
Visi žino, kad draugytė nesitęsia magiškai 100 metų, jei į ją neinvestuojama laiko, dėmesio, meilės, trupučio gerų darbų. Ji kažkiek panaši į taupymą, juk nesitiki, kad pabusi po 40 metų ir rasi prie lovos maišą pinigų, neatidedant po tam tikrą sumą kasmet. Kaip dažnai, draugystę mes laikome savaime suprantamu dalyku, užmirštame vienas kitam paskambinti, parašyti laišką, nors turime papasakoti begalę dalykų. Kaip pasakytų Bing Crosby:"Nėra nieko pasaulyje tokio, ko negalėčiau padaryti Bobui Hopui, ir nėra nieko tokio, ko jis negalėtų padaryti man... Taip ir gyvename nieko viens kitam nedarydami."
Zuikis ir Gražuolė į mano gyvenimą atėjo netikėtai ir nepaprastai, tokių susipažinimo pradžių užmiršti neįmanoma, jos palieka neištrinamą ženklą praeityje. Nuo pačių pirmųjų pažinties sekundžių jos man buvo tokios artimos, lyg aš pati esu sau. Galėčiau papasakoti daugybę istorijų, galėčiau aprašyti, kokios jos yra, bet bijau, kad net viso pasaulio žodžiai neapibrėžtų, kokios svarbios ir ypatingos šios mergaitės man. Siunčiu jums, mielosios, daugybę apkabinimų ir pažadą, kad padarysiu viską, kas mano jėgoms, kad iki šių metų pabaigos susitiktume pašėlti tik mes trys...kaip tais senais gerais laikais. 
 


Tiesa yra ta, kad aš aguonų pyragus mėgstu lygiai taip pat kaip obuolių. Man patinka tos juodais grūdeliais pasipuošusios valgytojų šypsenos, taip pat nostalgiškas ir sodrus riešutinis aguonų skonis, bet ypač neatsispiriu maloniam, kiek vaisiniam, aromatui, kuris pasklinda, malant nuplikytas aguonas. Todėl, kai Saulėtoje Virtuvėje netyčia suradau Japoniško Aguonų ir Obuolių pyrago receptą, įvertintą dideliu dešimtuku, supratau, kad kelio atgal nėra ir į pirkinių sąrašą įtraukiau aguonas.
Saulėta Virtuvė yra ta vieta, kurioje apsilankius vieną kartą, norisi vis ir vis sugrįžti. Jausmas, kuris lieka viduje, perskaičius Astos įrašus, yra labai labai jaukus. Net jaukesnis už tą, kurį pajunti, kai ledinį žiemos vakarą tiršta sriuba sušildo sušalusį pilvuką.
Taigi, pateikiu mano šiek tiek perdirbtą receptą, pritaikytą 24 cm skersmens torto formai. Originaliame recepte Asta vietoje 5 kiaušinių naudoja 4, truputį mažiau aguonų ir obuolių. Be to, įpila aliejaus ir neberia apelsino žievelės. Gilėjant rudeniui, aš vis dažniau ir dažniau prisimenu apelsinų žieveles, maltą cinamoną ir gvazdikėlius ir niekaip nesusilaikau, neįbėrus jų į patiekalą. Galiausiai, noriu patvirtinti, jog tai tikrai vykęs ir ypatingas aguonų pyragas. „Ir skaniausias jis - tikrai šaltas, todėl būkite geručiai, ir kažkaip – kad ir kaip būtų sunku, aš žinau žinau – išlaukite bent tas kelias valandėles, verta! (Asta, Saulėta Virtuvė).”



Pyragui reikės:
5 kiaušinių (kambario temperatūros)
125 g sviesto (kambario temperatūros)
250 g aguonų 
100 g cukraus
300 g sutarkuotų obuolių masės (trys nemaži obuoliai)
6 arbatinių šaukštelių manų kruopų
1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 nutarkuotos apelsino žievelės 

Pyrago papuošimui reikės:
1 puodelio riebios grietinėlės
¼ puodelio skysto medaus
¼ puodelio cukraus
Riešutų ir džiobintų vaisių

Japoniškas aguonų ir obuolių pyragas

1. Iš vakaro: aguonas užpilkite verdančiu vandeniu, gerai išmaišykite ir vandenį nupilkite. Taip pakartokite 3 kartus. Dar kartą aguonas užpilkite verdančiu vandeniu, kad apsemtų, ir palikite per naktį.
2. Kitą dieną: į kiaurasamtį įklokite marlės, supilkite aguonas ir nuvarvinkite. Aguonas 3-5 kartus permalkite mėsmale arba sutrinkite elektriniu trintuvu – užtrunka apie 8-12 minučių (su pertraukėlėmis).Gerai sumaltos aguonos tampa lipnios, išsiskiria baltas „aguonų pienas“.
3. Gabalėliais supjaustytą kambario temperatūros sviestą labai gerai išsukite iki purumo. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Po vieną į sviesto masę įmaišykite trynius.
4. Nuplaukite obuolius ir sutarkuokite burokine tarka. Maišant į sviesto ir trynių masę, dėkite po šaukštą maltų aguonų ir tarkuotų obuolių.
5. Baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į tešlą. Iš pradžių, įmaišykite trečdalį baltymų masės, po to – likusią dalį.
6. Tada sudėkite manų kruopas, suberti kepimo miltelius ir nutarkuotą apelsino žievelę. Atsargiai išmaišykite. Gautą masę supilkite į kepimo popieriumi ištiestą kepimo formą. Kepkite iki 180 C laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 60-70 min.
7. Kai iki kepimo pabaigos bus likusios 20 min., į prikaistuvį supilkite grietinėlę, cukrų bei medų ir vis maišydami ant nedidelės ugnies išvirkite karamelę. Tik neužmirškite maišyti. Iškepusį pyragą apliekite šilta karamele, nes ji vėsdama kietėja, ir papuoškite riešutais bei džiovintais vaisiais. Per naktį pyragą palaikykite šaldytuve arba bent 3-4 valandas, kad aguonos susidraugautų su obuoliais.

P.S.: Su pirmuoju sniegu!!! Žinau, žinau, kad jis sukėlė keblumų vairuotojams, o kai kas (tame tarpe ir aš pati) sušalo kojas ir sušlapo batus, bet negaliu nesidžiaugti :) Ech, pirmas sniegas!  

2012 m. spalio 20 d., šeštadienis

Dešimtoji iš 33 laimės akimirkų


Dešimtoji iš 33 laimės akimirkų...
...Buvo šviesus ir giedras rudens rytas, medžių pavėsyje truputį šalo kojos ir pirštai, bet bobų vasaros saulėkaitoje galėjai užsimiršti, kad spalis jau eina į pabaigą. Po nakties lietaus keliai buvo šlapi ir balose spindėjo automobilių šviesos. Virš galvos išgirdau žąsis, danguje buvo nusidriekusi visa jų virtinė. Pats metas paukščiams išskristi į pietus. Stovėjau ant šaligatvio ir žiūrėjau į dangų. Ore skraidė auksiniai lapai. Buvo taip gera, taip ramu. Pajutau, kad ir kas blogo nutiktų, viskas bus gerai, niekas nesugadins šios dienos, nes svarbiausia, kad esu gyva ir galiu džiaugtis mane supančiu pasauliu ir atėjusiu rudeniu. Ak, ar tai nėra laimė?... 
 
Rankoms ir širdžiai sušildyti, didžiuliam malonumui suteikti, sašalusiems pradžiuginti...tirštas šiltas naminis kisielius. Šį desertą puikiai pagaminti gali tikrai visi, kurie žino kelias mažytes paslaptis ir kurių namuose galima atrasti džiovintų vaisių ar stiklainiuką uogienės.
Iš tiesų, kisielių galima virti beveik iš visko: iš šviežių, džiovintų ir užšaldytų vaisių bei uogų, sulčių, uogienių, džemų, pieno, šokolado, kakavos ir net migdolų ar vyno. Žiemą dažniausiai naudoju tiesiog vandeniu skiestą uogienę - mama su tėčiu visada pasirūpina jos atsargomis.
Kitos būtinos kisieliaus sudėtinės dalys - vanduo, cukrus ir krakmolas. Be to, kisieliui labai tinka šie prieskoniai: citrinų bei apelsinų žievelės, cinamono lazdelės, vanilės ankštys, gvazdikėliai.



Labai mėgstu tirštą kisielių, kurį galiu kabinti šaukšteliu. Kisieliaus tirštumas priklauso nuo krakmolo (galima rinktis bulvių, kukurūzų ar ryžių) kiekio. Visada naudoju bulvių krakmolą.
Kisieliui vartojamas krakmolas išmaišomas šaltame vandenyje, vienai daliai krakmolo "pieno" imant 4-5 dalis skysčio, t.y. 1 puodelis, kurio talpa 250 ml, krakmolo "pieno" skiriamas 1 litrui viso likusio kisieliaus skysčio.
Supylus su vandeniu išmaišytą krakmolą(supilamas iš karto nedidele srove, nuolat maišant, ne vis po truputį), kisielius maišant užvirinamas, paskui, kai tik užverda, nukeliamas nuo ugnies ir atsargiai valgomas, pasipučiant, juk niekas nemėgsta nudegti liežuvio arba atšaldomas. Virinant kisielių ilgiau, jis pavandeniuoja.

4 sušalusiems rudenėtojams reikės:

12-14 šaukštų mėgstamos uogienės (bruknių, vyšnių, slyvų ir t.t.)
1-3 valgomųjų šaukštų cukraus (jei uogienė labai saldi, cukraus nereikia iš viso)
4 puodelių vandens + 1 puodelio šalto vandens krakmolo "pienui"
7 arbatinių šaukštelių (su nedideliais kaupeliais) bulvių krakmolo

Kisielius iš uogienės

1. Į prikaistuvį sudedama uogienė, cukrus, užpilama 4 puodeliais vandens, išmaišoma ir užvirinama. Nugraiboma, susidariusios putos. Paverdama keletą minučių.
2. Supilamas šaltame vandenyje gerai išmaišytas krakmolas, nuolat maišant, užvirinama. Kai tik užverda, staigiai nukeliamas nuo ugnies.  

2012 m. spalio 9 d., antradienis

Apie visai paprastą laiką būnant su savimi

Dienomis kaip tyčia viskas, ko man reikia, yra pabėgimas nuo pasaulio ir pabuvimas su savimi. Būnant su savimi, aš įsiklausau į jau nutilusius pokalbius, į aplankytų vietų šurmulį, į savo svajones. Vienatvė išgydo nuo per skubėjimą atsiradusio aklumo "pabarstukams" - gyvenimo mažmožiams, kurie vienas per kitą stumdosi būti pamatyti.
Rudenį aš vis prisimenu E. Lawrence žodžius: "net jei turite daugybę nepadarytų darbų, raskite laiko ramiai pasėdėti ir stebėti, kaip tyliai sukdamiesi krenta lapai". Tada išsivedu save pasivaikščioti, neskubant, negalvojant apie rūpesčius, neplautus indus ar pinigus. Išsivedu save pasivaikščioti ir pasisemti įkvėpimo. Kartais tai būna penkiolikos minučių kelias iki parduotuvės, o kartais kelios valandos klajonių po svetimą miestą. 
 

Po tokių pasivaikščiojimų pasijuntu, kaip vėl sugrįžusi į savo Kelią. Vienatvė padeda subrandinti idėjas ir iš naujo atrasti svarbius turimus dalykus, prie kurių taip pripranti, jog net užmiršti juos vertini ir jais džiaugtis. Pavyzdžiui, jei, grįžusi po pasivaikščiojimo, nieko neradusi namie, galiu, įsisupus į apklotą, išgerti didžiulį puodelį arbatos, pasiklausyti tylos ir nuoširdžiai nusišypsoti, nors danguje nėra nei mažiausio saulės gabalėlio, vadinasi, viskas sustojo į savo vietas.
Dabartį geriausiai pajuntu būtent tyloje, todėl kai susiklosto aplinkybės taip, jog tenka kurį laiką praleisti vienai, visada už tai jaučiuosi dėkinga. Tas visai paprastas laikas, kai esu tik aš, dažnai popieriaus lapas ir pieštukas bei arbata ar kelias prieš mane, viduje sukelia švelnius jausmus imti ir padaryti, ką nors ypatingo ir gero sau ar aplinkiniams. 

Man patinka vienatvė, bet taip pat patinka ir bendravimas. Klausytis, apkabinti, juoktis drauge, pasakoti, prajuokinti, žiūrėti į akis, dalytis. Juk ko žmogui reikia? Argi ne kito žmogaus? Trumpėjant dienoms ir vėstant orams, atsiranda poreikis ne tik pabuvimo su savimi, bet ir artumo. Ar esate sutikę tokį žmogų, kurio artumas toks artimas, kad net būnant vienatvėje jį jaučiate? Taip, tokio artumo aš jums ir linkiu šįvakar.

P.S.: Ačiū, kad esate, kad sugrįžtate, kad įkvepiate.
       
Atėjusio rudenio proga ne tik draugauju su vienatve, geraisiais žmonėmis, bet ir kepu obuolių pyragus. Cinamonas, rudasis cukrus, sviestas ir, žinoma, obuoliai praeitą savaitgalį karaliavo mano virtuvėje, kai oras už lango tiesiog nepaliko kito pasirinkimo, kaip tik įjungti orkaitę, jog sušiltų virtuvė, namai ir siela.
Ar atsimenate tokią ploną knygutę "Viskas iš obuolių"? Ši knygutė pasiekė knygynus, kai dar net nebuvau gimusi, bet nuo jos ir prasidėjo mano draugystė su obuolių pyragais.
Šio pyrago idėja kilo iš dviejų pyragų: apversto karamelinio rabarbarų pyrago ir graikiško pyrago iš manų kruopų - rupaus ir minkšto. Kaip ir tikėjausi, kepdama jį pirmą kartą, šis pyragas puikaus skonio. Jei pyragą valgysite šiltą, o tai daryti labai rekomenduoju, tai ant jo gabalėlio dėkite gerą šaukštą ledų ir tada jau nerkite į skonių jūrą.
   








 
Maždaug 12 gabalėlių pyrago reikės:

Įdarui reikės:
3 vidutinio dydžio obuolių
4 valgomųjų šaukštų minkšto sviesto
½ puodelio rudojo cukraus
½ puodelio paprasto cukraus
1 arbatinio šaukštelio cinamono

Tešlai reikės:
1/3 puodelio manų kruopų
½ puodelio verdančio vandens
115 g sviesto
½ puodelio rudojo cukraus
1 valgomojo šaukšto vanilinio cukraus
2 kiaušinių
1/3 puodelio pieno (apie 5 valgomųjų šaukštų)
1 puodelio miltų
1 kupino šaukštelio kepimo miltelių
Trupučio druskos

Puodelio talpa – 250 ml
 
Šį pyragą esu kepusi jau tiek kartų, kad atrodo galėčiau jį iškepti užrištomis akis, žinoma, taip yra todėl, kad vos suvalgius pyragą vėl imi apie jį svajoti, o tada imi ir išsikepi.

Apverstas karamelinis obuolių pyragas su manų kruopomis

1. Obuolius gerai nuplaukite, nulupkite. Supjaustykite obuolius apie 1 cm pločio gabalėliais. Ištirpinkite prikaistuvyje sviestą ir suberkite susmulkintus obuolius, rudąjį ir paprastą cukrų bei cinamoną. Užvirkite, maišant kaitinkite apie 7 minutes. 26 cm skersmens kepimo formą išklokite kepimo popieriumi ir ištepkite sviestu. Supilkite į ją įdarą.Įdaras gausis skystas,todėl būkite ramūs, viską darote teisingai.
2. Manų kruopas užpilkite verdančiu vandeniu ir gerai išmaišykite. Tada sudėkite sviestą ir gerai išmaišykite, kol sviestas nuo karštų manų išsilydys. Būkite kantrūs ir cukrų bei vanilinį cukrų įmaišykite tik tada, kai neliks sviesto gumulėlių. Įmaišę cukrų, įmaišykite po vieną kiaušinį. Galiausiai įmaišykite pieną.
3. Atskirame inde sumaišykte miltus, kepimo miltelius ir nedidelį žiupsnelį druskos. Miltų mišinį įmaišykite į manų, kiaušinių ir sviesto masę, kol neliks sausų miltų. Šaukštu uždėkite tešlą ant obuolių įdaro. Kepkite 190 C laipsnių orkaitėje apie 35-45 minutes. Kiek praaušusį pyragą apverskite ant didelės lėkštės. Patiekite su vaniliniais ledais.