Apie karštą vyną ir jausmus, likus keturioms savaitėms iki Kalėdų

Ach... ar jaučiate, jog iki Kalėdų liko vos keturios savaitės?

 

Taip, sutinku, sudėtinga tai pajusti, kai tikrosios žiemos - nė ženklo. Bet vis tiek iš kažkur - be jokios paaiškinamos priežasties, apima džiaugsmas. Džiaugsmas, kuris suvirpina širdį, akyse įžiebia ugneles ir prašypsina. Džiaugsmas, dėl kurio, atrodo, sulėtėja laikas ir daug paprasčiau tampa pastebėti mažus dalykėlius: kai, valgant pirmąja mandarino skiltelę, iš malonumo užsimerki, kai, klausantis linkmųjų mylimukų istorijų, nuo juoko skauda žandus ir pilvą ar kai, išgirdus komplimentą dėl dėvimo balto megztinio su mėlynais briedžiukais ir raudonomis snaigėmis, nurausti.

Šiuo metų laiku pajuntu, kad labiau nei bet kada esu vaikas, kuris nepažįsta laiko, kuris yra linksmas, paprastas, naivus ir gyvena tik šia akimirka. Išsivaduoju iš skubėjimo atlikti viską tobulai, iš baimių kažko nespėti, būnu čia ir dabar. Nieko nelaukiu, darau tai, ką diktuoja širdis, nes, kaip žinia, nuostabus jausmas gyventi gyvenimą, kad ir koks jis būtų. Nuostabus jausmas, kai Kalėdos pagaliau artėja, kai viduje tampa ramu, kai nereikia, kad kas nors įvyktų, ar, kai kas nors įvyksta, nereikia gailėtis. Kai viską atleidi sau ir kitiems. Ir, kai, kad ir kaip banaliai tai nuskambėtų, širdis prisipildo meilės visam pasauliui.

Kalėdų jausmas dažniausiai apima, kai po ilgos dienos grįžtu namo ir pripildau juos saldžiais aromatais, verdant karštą vyną. Būtinai būtinai visada į vyną įmetu cinamono lazdelių. Truputį tamsaus, labai drėgno Muskovado cukraus, kuris tikrai gudriai pabrėžia karšto vyno skonį. Taip pat mandarinų, be kurių, apskritai, sunku įsivaizduoti Kalėdas. Į mandarinus susmaigstau gvazdikėlius - labai gražiai atrodo. Be to, gvazdikėliai karštam vynui suteikia šiek tiek šilumos, aštrumo, kaip ir nedidelis imbiero šaknies gabalėlis.
Vynas ruošiamas lėtai kaitinant. Kaitinant vyną, svarbu jo neužvirti, kitaip vyne esantis alkoholis išgaruos.
Dalinuosi vienu iš mėgstamiausių karšto vyno receptų, kuriame labai svarbų vaidmenį vaidina vynuogių sultys ir arbata. Taip, tai švelnesnis karšto vyno variantas. O kaip kvepia... Mmm...Tinka gerti ne tik vėlyvą rudenį ar žiemą, bet ir ankstyvą pavasarį bei visada, kai norisi sušilti ir pasikelti ūpą.

Ąsočiui karšto vyno reikės:
1 butelio pusiau saldaus arba sauso raudono vyno (priklausomai nuo to, kokį labiau mėgstate)
0,5 l vynuogių sulčių
200 ml erškėtrožių arbatos
40 g juodųjų razinų
1-2 g imbiero šaknies
2 cinamono lazdelių
6 gvazdikėlių
1/3 arbatinio šaukštelio tarkuoto muskato riešuto
1/3 ar 1/2 puodelio rudojo cukraus (priklausomai nuo to, kaip saldžiai mėgstate)
1 žaliosios citrinos
1 mandarino

Kalėdinis vyno, erškėtrožių arbatos ir sulčių gėrimas

1. Į didelį puodą supilkite arbatą, sultis, suberkite cukrų, sudėkite razinas, imbiero šaknies gabalėlį, cinamono lazdeles, gvazdikėlius, muskato riešuto, skiltelėmis supjaustytą citriną ir mandariną, išmaišykite, užvirkite ir pavirkite apie 5 minutes.
2. Supilkite vyną, išmaišykite. Ant vidutinio stiprumo ugnies maišydami kaitinkite iki 70 laipsnių temperatūros. Neužvirkite. Nukeltą nuo ugnies puodą uždengtą palikite 30-40 minučių. Po to vėl pakaitinkite, tik jokiu būdu neužvirkite.Perkoškite per sietelį ir išpilstykite į puodelius ar taures iš storo stiklo. Nam...Nam

Lapkričio playlist'as

Ruduo romiai ritasi į pabaigą: aplink kaklus apvynioti šalikai, namai kvepia pyragais su obuoliais, rūsiuose pūpso įvairaus dydžio ir formų moliūgai, o oras pilnas dūmų. Dažnai girdžiu,kad lapkritis liūdnas, atšiaurus, pilkas mėnuo, kai sunku surasti vietą gyvenime. Iš tiesų, šį mėnesį aš niekad nesistengiu būti laiminga, jei tokia nesijaučiu, paprasčiausiai užpildau namus žvakėmis, arbatomis, apklotais, muzika ir pilku dangumi (nukabinu nuo langų užuolaidas), taip įsileidama ramybę, nostalgiją, susitaikymą į save. Taip, man kartais netgi labai patinka pilkos nuotaikos. Ir tokios pat melodijos. Nes kai jų klausaisi staiga pajunti, kad nesi ten, kur buvai, prieš joms užgrojant, ir girdi kažką kitokio, kažką didesnio už paprastą skambėjimą. Gyvenimas yra gražus, gal kartais neteisingas, bet labai gražus. Kaip lengva, tai suprasti lapkritį...       

1. Boy & Bear - House & Farm
2. Daughter - Candles
3. Ryan Adams - I See Monster
4. Half Moon Run - Full Circle
5. Florence + Machine - Dog Days Are Over
6. Tiny Ruins & a Singer of Songs - Little Notes
7. Feist - Mushaboom
8. Katie Melua - In My Secret Life
9. Feist - Closing Time
10. Chet Baker - My Funny Valentine 
11. The xx - Angels
12. Adele - Lovesong  

P.S.: ačiū, kad esi. Ačiū, kad kai pažvelgiu į Tavo akis, jos man viską pasako. Ačiū, už tai, ką jaučiu. Ačiū už kiek kitokį lapkritį. Ačiū, už tai, kad kai reikia prajuokini mane ar nusišypsai. Ačiū už tai, kas esu, kai būnu su Tavimi. Ačiū, labai Tau ačiū.

P.P.S.: ar Tau taip būna, kad kartais labai labai užsimanai pašokti, nesvarbu, kur bebūtum?

   

Taip, taip, pagaliau... pirmasis spurgų receptas! Nejuokaudama prisipažinsiu, kad spurgos man - tokia pagunda, kurią geriausia įveikti, jai pasiduodant.
Šį vakarą siūlau minkštas šokoladines spurgos aplietos pieniško šokolado glaistu bei apibarstytos juodojo šokolado pabarstukais. Kad ir kaip keista bebūtų, bet mano šeimyna, kuri labai įtariai žiūri į visus saldumynus, šokoladinių gaminių niekada neatsisako. Šias spurgas taip lengva pagaminti, kad, net jei niekada nesate kepę spurgų, rekomenduoju nepabijoti ir išbandyti. 3 svarbiausi dalykai yra:
1)gerai įkaitintas aliejus;
2)ne per kieta tešla;
3)meilė.
Šios spurgos skaniausios šiltos.

Spurgoms reikės:

525 g miltų + kelių saujų minkymui
1 valgomojo šaukšto kepimo miltelių
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
300 g cukraus
2 kiaušinių 
2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus
1/2 arbatinio šaukštelio sodos
60 g sviesto
90 g juodojo šokolado
1 puodelio pasukų

Glaistui reikės:
200 g pieniško šokolado
100 g sviesto

Papuišimui reikės:
Šokolado pabarstukų

Trigubai šokoladinės spurgos

1. Dubenyje gerai sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.

2. Kiaušinius sumaišykite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, plakite elektriniu plakikliu, kad išputotų gerai. Plakite apie 5 minutes.

3. Šokoladą sulaužykite gabaliukais, į nedidelį prikaistuvį sudėkite sviestą, sulaužytą šokoladą, kaitinkite ant mažos ugnies, nuolat maišant, kol šokoladas su sviestu ištirps ir gausis vienalytė masė.

4. Šokolado ir sviesto masę šiek tiek atvėsinkite, tada supilkite kiaušinių masę ir gerai išmaišykite.

5. Pasukas sumaišykite su soda ir supilkite į šokolado, sviesto ir kiaušinių mišinį. Gerai išmaišykite. Galiausiai suberkite miltus ir maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų. Nepermaišykite ;)

6. Tešlą palikite valandai - dviems pailsėti šaldytuve. Ant paviršiau užberkite 2-3 saujas miltų, išimkite su šaukštu tešlą, jos viršų taip pat truputį apibarstykite miltais ir išminkykite, kol taps glotni. Tešla turi būti itin minkšta ir šiek tiek lipni, bet, kad būtų galima kočioti. Iškočiokite tešlą 1 cm storiu. Stikline išpjaukite skritulėlius, taip pat galite spurgose padaryti skylutes. Dideliame puode gerai įkaitinkite aliejų. Spurgas kepkite porcijomis.  
7. Spurgos skanios ir be glaisto, bet su juo - dar puikesnės. Nedideliame puodelyje ištirpinkite šokoladą su sviestu, neužmirškite pamaišyti. Kai šokoladas ir sviestas ištirps, puodą nukelkite nuo ugnies. Spurgos vieną pusę panardinkite į šiltą glaistą, apibarstykite pabarstukais ir leiskite glaistui nudžiūti. Štai ir viskas - skanaukite.

Apie metų laikų kaitą

Neseniai su pažįstama Monika kalbėjom apie metų laikų kaitą. Vienu balsu sutarėm, jog labai gerai, kad turim pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Tai, kad baigėsi saulės spinduliais apšildomas spalis ir rudeninę brandą keičia sunykimas, mums primena, kad negalime įstrigti viename taške. Ar jums pažįstamas tas jausmas, kai nenorite, jog ateitų gimtadienis, nes įsivaizdavote savo gyvenimą kiek kitokį, būnant tam tikro amžiaus? Jeigu taip, tada suprantate, apie kokį vieną tašką kalbu.
 

Lapkritis ir ilgi pasivaikščiojimai po jį, kol visiškai sušali, padeda į lentynėles sudėlioti vertybes ir parodo, kad tam, kas gyvenime iš tiesų yra svarbu, niekada nevėlu. Nėra jokios amžiaus ribos, už kurios nebegalėtume keisti ir keistis. Reikia tik šiek tiek drąsos peržengti komforto liniją, už kurios ir prasideda tikrieji nuotykiai ir tikroji kelionė į savęs pažinimą ir buvimą savimi. Aš esu dėkinga, kad gyvenimas juda, kad po lapkričio ateis žiema, kad kartais, kai užsimanau, kur nors pasislėpti, ta kaita įkvepia eiti tolyn.    

Eiti išvien su gamta. Mėgautis labiausiai laikinumą primenančio ir užtat labiausiai įkvepiančio džiaugtis tuo, kad esu gyva, mėnesio magija. Nukritusių lapų, ilgėjančių vakarų, šalnų, artumo, arbatos ir karšto vyno, pirmųjų, dar netikrų, sniegų magija. Knygų ir muzikos magija. 

Vakar baigiau perskaityti V. M. Putino kūrinį "Altorių šešėly". Viena mintimi iš šio kūrinio noriu jums palinkėti drąsaus lapkričio: „eik į gyvenimą pakelta galva ir atvira širdžia. Jos vis tiek nenumarinsi. Priimk gyvenimą kaip būtinybę, bet manyk, kad geriau nė negalėjo būti. Nieko nesibijok, nieko nesigailėk ir dėl nieko nesisielok."

Ta pati Monika labai mėgsta kukuliukus „Pūkučiai“ iš „Rimi“ ir dažnai skundžiasi, kad jai nepavyksta tokių pat pasigaminti namuose: pirmą kartą batono kubeliai sudegė, o kukulių vidus liko neiškepęs; antrą kartą batono kubeliai prisigėrė aliejaus ir nebuvo traškūs ir t.t.

Tad šiandien, kai nereikia į darbą, nusprendžiau pabandyti vakarienei iškepti šių kukuliukų. „Pūkučių“ receptą gavau iš nuostabios "fėjos" Loretos. „Pūkučiai“ gavosi tikrai skanūs, kaip pasakė mano vyras: "gausiai gardūs". Be to, šie kukuliukai atrodo žaismingi ir dailūs, žinoma, darbo, juos gaminant, taip pat reikia šiek tiek įdėti.

„Pūkučiai“ puikiai tinka labai išalkusiems valgytojams pamaitinti, šalia jų patiekiant keptų bulvių, pomidorų skiltelių ir marinuotų agurkų griežinėlių.

Iš tiesų, jau taip yra, kad skaniausio maisto paslaptis glūdi jo paruošimo paprastume. Paruošti šiuos kukulius jums reikės vos 6 ingredientų: kiaulienos mentės, svogūno, kiaušinių, aliejaus, sultinio ir batono. Jei neturite mėsmalės, paprašykite mėsininko, kad sumaltų jums mėsą. Žinoma, svarbu ne tik mėsos kokybė, bet ir geras, kiek padžiūvęs batonas.
O svarbiausia, nepamirškite patikrinti, ar aliejus pakankamai įkaitęs: įmeskite baltos duonos ar batono gabalėlį, per minutę jis turėtų pagelsti ir pasidaryti traškus. Būtinai reikia vartoti tik įkaitintą aliejų, jei kukulius sudėsite į šaltą aliejų, batono kubeliai prisigers aliejaus. 

14 pūkučių reikės:
Kukuliams 
750 g maltos kiaulienos mentės

1 didelio nulupto svogūno (supjausčius - 120 g) + aliejaus svogūnui apkepti + šiek tiek druskos
1 didelio kiaušinio
40-45 ml sultinio
Druskos ir maltų juodųjų pipirų
200 g batono (apie 14 riekučių be plutelių)
Kiaušinio plakiniui
1 kiaušinio
2-3 valgomųjų šaukštų šalto vandens
Kepimui
Aliejaus, kad kepant apsemtų kukulius

Pūkučiai

1. Maltą mėsą sumaišykite su pakepintais svogūnais, supjaustytais nedideliais kubeliais.
2. Į masę įmuškite kiaušinį, supilkite sultinį ir išmaišykite. Pagardinkite maltais juodaisiais pipirais ir druska, jei reikia. Mėsos masę palikite 10 minučių išbrinkti.
3. Masę padalinkite į 14 dalių ir vandeniu sudrėkintomis rankomis darykite kukulius. Po to juos vienai sekundei pamerkite į kiaušinio ir vandens plakinį ir pavoliokite batono kubeliuose (supjaustytuose - 5x5 mm). 
4. Kepkite gerai įkaitintuose riebaluose. Nepamirškite patikrinti, ar aliejus pakankamai įkaitęs: įmeskite baltos duonos ar batono gabalėlį, per minutę jis turėtų pagelsti ir pasidaryti traškus. Jei duona per greitai pagelsta, sumažinkite kaitrą. Po to pūkučius 10 - 15 minučių įdėkite į orkaitę įkaitintą iki 200 C. Jei reikia, kepant pridenkite folija. Skanaukite ir mėgaukitės kiauliena, nes šie kukuliukai tikrai to verti - traški išorė ir sultingas vidus, kas gali atsispirti. Žinoma, visur reikia jausti saiką ;)