Ketvirtoji iš 33 laimės akimirkų

Ketvirtoji iš 33 laimės akimirkų...

...Nors jau beveik pavasario pabaiga ir saulė kasdien leidžiasi vis vėliau, vėjas sekmadienį buvo drėgnas ir skvarbus. Stovėjome ant laivą primenančio medinio liepto ir stebėjome, kaip dangumi plaukia pūkiniai debesys, o šalti gūsiai lindo už striukių apykaklių.

   

Kai svečiuojamės pas vyro tėvus, visada einame pasivaikščioti prie tvenkinio, vadinamo Jūra. Šį sykį čia ilgai neužtrukome ir pasukome link malūno. Malūnas jau seniai neina. Kiekvieną pavasarį matau aš jį, bet kiekvieną pavasarį jis man kitoks. Vis jaukesnis. 

Malūnas stovi netoli dvaro. Iš malūno vienos pusės tęsiasi dvaro parkas, iš kitos - geltonuoja pienės. Atrodo, kad jos sekmadienį pakilo visu ūgiu ir plačiai šypsojosi. Pieva buvo tokia auksinė, o dangus toks mėlynas, o vėjas nors stiprus, bet truputį šiltesnis nei prie jūros, kad, būnant šalia malūno, nejuntamai prabėgo gera valanda.

Sesers draugas nupynė jai pienių vainiką, kol mes su vyru raudonu skėčiu gaudėm vėją ir bandėm pakilti virš žemės. Taip prašypsindami aplinkinius.Man labai patinka tokios šviesios pavasario dienos. Kai čiulba paukščiai, kai medžiai mojuoja šakom. Viskas tarytum atgyja ir suspindi. Ir reikia labai daug ka nuveikti. Pirmiausia, nusišypsoti visiems sutiktiems. Antra, prisiskinti lauko gėlių. Trečia, palaižyti ledų. Ketvirta, tvirčiau suspausti mylimojo ranką. Penkta, iš širdies pasišnekėti.

   

Kai po ilgo pasivaikščiojimo grįžom į namus, mus pasitiko malonus gaminamo maisto kvapas, vyro mama su didžiule meile išvirė šviežių rūgštynių sriubos. Sėdėjome susiglaudę prie nedidelio stalo ir šypsodamiesi (lyg tos pienės) siurbčiojome sriubą. Visiems buvo gera. Ak, ar tai nėra laimė?...

Kas iš tikrųjų nori pajusti pavasario skonį, turi paragauti rabarbarų. Kai imu kalbėti apie rabarbarus, prisimenu, kaip vaikystėje juos valgydavau tiesiog su cukrumi. Galėjau iš karto suvalgyti penkis ar šešis rabarbarų stiebus, kol nuo cukraus apsaldavo širdis. Dabar, palyginus, labai mažai valgau rabarbarų, bet, kai kas nors įdeda jų lauknešėlį, niekada neatsisakau. Dažniausiai su rabarbarais kepu pyragą, bet kai norisi ko nors lengvesnio ir paprastesnio, rabarbarus paprasčiausiai kepu su medumi ir apelsinų sultimis, o po to derinu su tuo, ką randu šaldytuve. Be to, su rabarbarais išeina labai skanus Clafouti, kuris iškepa, kol vakarieniauji.  

Kuo jaunesni ir ružavesni rabarbarai, tuo gražiau šis patiekalas atrodys, kadangi jų nereikia nulupti, jei stiebai dideli ir labai tvirti, žievę būtinai nulupkite.

4 pavasariškai nusiteikusiems valgytojams reikės:

250 g rabarbarų kotų

1 didelio, gerai nuplauto apelsino nutarkuotos žievelės ir sulčių

2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus

3 valgomųjų šaukštų medaus

Šviežiose apelsinų sultyse įmirkę rabarbarai ir medus - tai tikrai sėkmingas derinys. Jie taip gardžiai kvepia kepami, kad, prisipažinsiu, sudėtinga susivaldyti, neparagavus šio patiekalo dar karšto, vos ištraukto iš orkaitės. Labai tinka su ką tik iškeptais blynais, avižinių dribsnių koše, paskrudinta pyrago riekele, varške, ledais ar, kaip aš mėgstu labiausiai, su tirštu natūraliu jogurtu. Likusias sultis atskiedžiu karštu vandeniu - gaunasi labai puiki arbata.  

 

Su medumi ir apelsinų sultimis kepti rabarbarai

1. Rabarbarų kotus gerai nuplaukite ir supjaustykite apie 5 cm gabaliukais.

2. Pasirinkite kepimo indą, kuriame rabarbarų gabaliukai tilptų vienu sluoksniu ir juos į jį suberkite. Ant gabaliukų suberkite nutarkuotą apelsino žievelę, vanilinį cukrų, supilkite sultis ir sukrėskite medų. Viską gerai išmaišykite.

3. Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 150 C., apie 50 minučių, kol rabarbarų gabalėliai taps minkšti. Palikite truputį atvėsti ir skanaukite, su kuo tik geidžia jūsų širdis.

Skanaus...