Apie gyvenimo tempo sulėtinimą

Ironiška, nors kiekvieną dieną išrandamos technologijos, kurios turi mums padėti taupyti laiką ir mėgautis gyvenimu, mes tas sutaupytas valandas išnaudojame dar daugiau dirbdami arba beprasmiškai spoksodami į televizorių ar kompiuterių ekranus, o taip mūsų dienos (dažnai ir naktys) tampa dar labiau neramios. Man kartais būna tokių dienų, kai gyvenimas, atrodo, praeina pro šalį nepastebėtas. Žinoma, taip būti neturėtų. Kaip gerai, kad sniegas ir vis labiau atšąlantis oras paskatina sulėtėti ir pasigrožėti pasauliu.

Didžiausi žieminio sulėtinto žingsnio gyvenimo privalumai – pajutimas neryškių saulės spindulių ant veido, kai šaltukas kanda net pro paltą, pabudimas penkiomis minutėmis anksčiau išgerti didžiulio puodelio karštos arbatos, neskubus ėjimas, bijant paslysti,ir panirimas į purų sniego pasaulį visa savo siela.

Pastebėjau - kai miestas jaukiai pakvimpa sniegu, kai iš tiesų spaudžia šalčiai, užsimanau nuveikti ka nors įkvepiančio: tarkim, grįžtant iš darbo, sustoti ir susidėti į atmintį visą grožį, kuris aplink mane, arba pulti į pusnį ir padaryti sniego angelą.

Taigi, tikrai šaltą žiemos dieną, kai už apledėjusio lango termometras kužda, jog turime daugiau nei 20 laipsnių šalčio, nėra nieko geriau, kaip imti ir sulėtinti gyvenimo tempą. Bent valandėlei. Viskas vyksta labai paprastai...

 
...vėlyvas vakaras. Mingantis miestas. Kambarys ketvirtame aukšte, langu į tolimą horizontą. Lova, žvakės, muzika. Margas apklotas, jame - aš. Ant kelių - kompiuteris. Rašau Tau. Šalia garuojanti arbata. Laikas vos juda - labai gera.

Nuoširdžiai ilgiuosi pyrago, kurio receptu tuoj pasidalinsiu... 

Šis varškės pyragas yra tikras skanėstas - sodrus, turtingas jaukiais skoniais su traškiu sausainių pagrindu. Jis tinka ir prie puodelio arbatos ir prie svajonių bei puikiai atrodo ant stalo. Šį pyragą dažniausiai kepu vėlyvais penktadienio vakarais, kai neturiu jėgų kur nors eiti, o savaitgalio pusryčiams norisi ko nors saldaus ir ypatingo. Iš tiesų, tai labai skanu jį su mylimu žmogučiu valgyti tiesiog lovoje. Gera dienos pradžia - garantuota. Be to, valgant šio pyrago paskutinį gabalėlį, visada pradedu jo ilgėtis, štai toks skanus jis yra ;)

Šokoladinis varškės pyragas

Pyrago pagrindui rekės:

360 g šokolado skonio sausainių "Selga"

160 g sviesto

Pyrago įdarui reikės:

100 g pieniško šokolado

4 valg. šaukštų vandens

1 valg. šaukšto tirpios kavos

800 g riebios varškės

2 valg. šaukštų miltų

1 puodelio cukraus (puodelio talpa 250 ml)

1 valg. šaukšto vanilinio cukraus

4 kiaušinių

1.Sausainius sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite į itin smulkius trupinius. Jei neturite kombaino, sausainius nesunkiai galite susmulkinti taip: į maišelį sudėkite sausainius, maišelį įvyniokite į rankšluostuką ir daužykite su kočėlu, kol gausite sausainių "miltus". Prikaistuvyje ant silpnos ugnies išlydykite sviestą. Į dubenį suberkite sausainių "miltus", supilkite išlydytą sviestą, viską švelniai išmaišykite mediniu šaukštu (užtruks apie 3-5 min.). Kepimo skardą ištepkite trupučiu sviesto. Geriausiai naudoti kepimo formą su nuimamais kraštais. Po to sausainių mišinį sukrėskite į kepimo skardą ir rankomis švelniai jį išlyginkite: pyrago pagrindas turi būti plokščias. Pyrago pagrindą valandą laikykite šaldytuve, kad visiškai atšaltų.

2. Į prikaistuvį supilkite vandenį, suberkite tirpią kavą ir sudėkite susmulkintą šokoladą. Švelniai maišydami palengva kaitinkite, kai šokoladas pradės lydytis, prikaistuvį nukelkite nuo ugnies ir maišykite, kol šokoladas visiškai išsilydys.

3. Per sietelį pertrintą ar per mėsmalę permaltą varškę mediniu šaukštu sumaišykite su cukrumi, miltais ir vaniliniu cukrumi. Maišykite apie 2 min. Po to įmaišykite po vieną kiaušinį. Tai turėtų užtrukti apie 3 - 4 min. Varškės įdaro maišymui nenaudokite plakimo šluotelės. Į šaldytuvą atidėkite 2 puodelius (puodelio talpa 250 ml) varškės masės, likusią dalį sumaišykite su iki kambario temperatūros atvėsusiu ištirpintu šokoladu. Šokoladinį varškės įdarą (kuris turi būti be gumuliukų) supilkite ant atvėsusio pyrago pagrindo.

4. Kepkite iki 175 C įkaitintoje orkaitėje 40 min. Atsargiai supilkite atidėtą varškės įdaro dalį, tolygiai paskirstykite ir kepkite dar 20 minučių. Pyragas iškeps, nors įdaras dar liks minkštas - jis sustings aušdamas. Palikite pyragą atvėsti kambario temperatūroje, po to palaikykite 4-12 valandų šaldytuve, kol gerai atvės.

5. Pyragą pjaustyti rekomanduojama ilgu ir šiltu peiliu - pamirkytu karštame vandenyje ir nusausintu rankšluoščiu. Labai skanu su karštu šokoladu. Nuoširdžiai rekomenduoju :)

Klasikinė creme brulee

"... jūsų kaulai ne stikliniai - galite išbandyti gyvenimą. Jei praleisitę šią progą, ilgainiui jūsų širdis sudžius. Taigi, eikite greičiau, po šimts pypkių!..."

Amelija iš Monmartro

Kokia žavi ir tiksli mintis, primenanti, kaip svarbu neatidėlioti gyvenimo geresniems laikams, o būti čia ir dabar. Kitaip galima ir nespėti pasinaudoti viskuo, ką gyvenimas siūlo. Dažnai girdžiu besiskundžiant, jog gyvenimas nieko nesiūlo, bet tai - netiesa, mes paprasčiausiai būname per daug užsiėmę, užsigalvoję,susinerinę, nusivylę, kad pastebėtume, jog kiekviena akimirka - stebuklinga. Aišku, norint surasti stebuklą akimirkoje, reikia mokėti būti čia ir dabar.

Pažįstu žmonių, kurie tai perskaitę, nusišypsotų su pašaipa – „kokie niekai, daugybė žmonių nebūna čia ir dabar, o jie - nė kiek ne kitokie“. Gal ir ne kitokie, bet jų širdys ilgainius sudžius – tik patys to net nepamatys, nes nebemokės džiaugtis smulkmenomis.

Vienas man ypatingas žmogiukas dažnai kartodavo: "jei jauti, jog gyvenimas eina pro šalį, vadinasi, atidedi gyvenimą. Išgerkim arbatos ir pasiklausykim muzikos, besimėgaujant tuo, kad esam..." 

Išmokti būti čia ir dabar nėra sudėtinga...reikia tik truputį praktikos. Pavyzdžiui, jei prieš miegą paprastai truputį paskaitai. Skaityk lėtai ir dėmesingai, lyg tai būtų užsiėmimas, apie kurį sukasi visas tavo pasaulis - neskubant į ateitį, negalvojant, ką veiksi rytoj ar ko nepadarei šiandien.
Stenkis visada susikoncentruoti į tai, ką darai, o ne į tai, ką dar turi padaryti, ar, ką padarei. Jei vaikai nori su tavimi pažaisti, išjunk televizorių, atidėk savo veiklą ir išgyvenk akimirkas su jais, jei klausai muzikos, leisk, jei tekėti per tave. Neskubėk ir niekur nebėk, nelauk geresnės ateities, išnaudok dabartį, nes ji ir yra vienintelė tikra.
Atsimenu, kaip mokykloje išgyvendavau dėl prastesnių pažymių, jei gaudavau 8, nekalbant jau apie mažesnius pažymius, visą savaitę svarstydavau, ką blogai padariau, kaip galėjau padaryti kitaip, ką dar pasimokyti. Atrodė, jei gausiu tik 10-ukus, viskas bus gerai, o iš tiesų, gražiausia, ką prisimenu iš tų laikų, tai akimirkos, kurias išgyvenau čia ir dabar, o ne dešimtukai. Sakydavau sau, kursiu, žaisiu, skaitysiu knygas tada, kai viską išmoksiu. Siekite savo tikslų dabar, neatidėliokite tiems laikams, kuriuos galėsite įvertinti dešimtuku. O kai siekiate tikslų, mėgaukitės kiekvienu žingsniu, kurį žengiate į priekį, net jei iš pirmo žvilgsnio jis net neprimena džiaugsmo objekto. Mokykitės su aistra, dirbkite su aistra, kurkite su aistra. Gyvenkite!

Buvimas čia ir dabar - ypatingas tuo, jog Tu ne tik žinai istoriją apie gražų gyvenimą, bet ir pats esi tos istorijos kūrėjas. Būtina "ragauti" pačius paprasčiausius dalykus: ne tik maistą, bet ir pokalbius, pasivaikščiojimus, net kvėpavimą. Būtina išragauti visas smulkmenas :)
Prisimenate, filme "Amelija iš Monmartro" pasakojama apie tai, kad Amelija "mėgaujasi nedideliais keistais malonumais: jai patinka panardinti ranką į grūdų maišą, sulaužyti šaukšteliu karamelinę plutelę...". Tas, kuris bent kartą gyvenime šaukšteliu sudaužė traškų karamelizuotą paviršių ir paragavo šio lengvo kremo, žino kodėl.

Creme brulee yra labai greitai paruošiamas desertas, kalbant apie darbą, kurį reikia įdėti, jį gaminant. Visgi nuo tos akimirkos, kai užkaiti prikaistuvį su grietinėle, iki tos akimirkos, kai paragauni, praeina ne viena ir ne dvi valandos, bet nuostabus kontrastas tarp vėsaus šilkinio kremo ir traškaus, dar truputį šilto, karamelizuoto cukraus to vertas.
Vienam puodeliui grietinėlės, kurio talpa 250 ml, reikia bent dviejų didelių kiaušinių trynių. Kadangi creme brulee yra magiškas paprastų ingredientų virtimas nepaprastu desertu, rinkitės pačius geriausius produktus, kuriuos galite rasti parduotuvėje. Jei norite geriausio skonio ir gražios spalvos, gaminkite iš riebios (plakimui skirtos) grietinėlės ir kaimiškų kiaušinių. 
Creme brulee gamyba gali būti truputį klastinga, todėl, prieš gaminant, būtinai atidžiai perskaitykite receptą, ir tada - tikrai pavyks. Šis receptas man pačiai yra vienas paprasčiausių ir kartu ypatingiausių, kai noriu nustebinti draugus, kurie nemėgsta pyragų, bet nori ko nors saldaus.
Ir dar, mėgaujantis šiuo desertu, būtina būti čia ir dabar, nesukant galvos apie puskilogramį, kurį priaugsi :D

Klasikinė creme brulee

6 nedideliems indeliams reikės 

Vieno su puse puodelio grietinėlės
3 didelių kiaušinių trynių
1/4 puodelio ir 2 valgomųjų šaukštų cukraus
Vanilės ankšties arba 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus
Apie 8 arbatinių šaukštelių cukraus karamelizacijai 

Įkaitinkite orkaitę iki 150°C. Grietinėlę supilkite į puodą. Perpjaukite vanilės ankštį išilgai ir atsargiai perbraukite ankšties vidų peiliu nugramdydami sėklas. Sėklas ir ankštį sumeskite į grietinėlę ir kaitinkite ant vidutinio kaitrumo ugnies, vis pamaišant. Kai grietinėlė pasiekia mažų burbuliukų stadiją, bet dar neverda, nukelkite puodą nuo ugnies, uždenkite ir palikite pastovėti 5 min.
Per tas 5 min. atskirame dideliame inde mediniu šaukštu išmaišykite kiaušinių trynius ir cukrų, tai užims apie 2 minutes. Praėjus 5 min., iš karštos grietinėlės atsargiai išgriebkite vanilės ankšties puseles. Indą, kuriame išmaišėte trynius su cukrumi, pastatykite ant drėgno virtuvinio rankšluostėlio, taip jis nečiuožinės. Maišant į trynių ir cukraus mišinį įpilkite šaukštą karštos grietinėlės, po to vėl įpilkite šaukštą karštos grietinėlės, vis nuolat maišant. Tada nesustojant maišyti po truputį supilkite likusią grietinėlę. Tik neskubėkite, nes kiaušiniai gali suvirti. Aš visada šį grietinėlės ir kiaušinių mišinį perkošiu, bet tai nėra būtina.
Į indelius supilkite grietinėlės ir kiaušinių mišinį.Indelius dėkite į gilią kepimo skardą ir pripilkite į ją karšto vandens. Vandens turi būti tiek, kad apsemtų bent pusę indelio, geriausia - 2/3. Skardą su indeliais statome į įkaitintą orkaitę. Orkaitės temperatūra neturi viršyti 150 C, norint jog creme brulee būtų gležna ir šilkinė. Taip pat labai svarbu, jog groteles, ant kurių dėsite skardą su indėliais, įdėtumėte į apatinį orkaitės trečdalį, taip creme brulee viršus išliks minkštas ir virpantis.

Kepkite apie 35-40 minučių. Krestelėjus iškepęs mišinys turi virpėti kaip žėlė. Tada indelius palikite atvėsti ir per naktį laikykite šaldytuve, uždengus maistine plėvele.

Užberkite ant atvėsusio ir sustingusio kremo paviršiaus šaukštelį su puse cukraus ir deginkite kulinariniu degikliu arba pakiškite po gerai įkaitusiu griliu, kol cukrus išsilydys. Kuo daugiau cukraus naudosite, tuo storesnis bus karamelinis sluoksnis. Patiekite iš karto.Skanaus :)

Žiūrėk paprastai

Snieguotas ir tingus žiemiškas šeštadienis... Iš ryto baltomis gatvėmis keliavome į turgų - įsigijau maltos mėsos, truputį vaisių, o vėliau, kai sugrįžom namo, kol draugai dar neatvykę - virtuvėn, pagaminti ką nors skanaus jaukioms vaišėms. Vien nuo minčių apie pjaustymą, kepimą, maišymą, juoką, apsikabinimimus,čepsėjimą apima įkvėpimas gaminti. Įkvėpimas mėgautis kiekviena akimirka.

  

"Kiekviena kasdienybės akimirka yra vienintelė ir nepakartojama. Privalai kiekvieną iš jų nugyventi kuo džiaugsmingiau."

Bradley Trevor Greive

Šiuos žodžius Dienoraščio liūdnai dienai puslapiuose dažniausiai susirandu tada, kai užmirštu, jog viskas yra mano pačios rankose, ir, atrodo, kad kažkas ant lėkštutės turi atnešti laimės. "Juk viskas, ko man reikia, yra čia, šalia, tik ir vėl užmiršau, kad gyvenimą kuriu pati"- kuždu sau, skaitydama Bradley Trevor Greive mintis ir pradedu šypsotis. Žvelgiu į kiekvieną akimirką kaip į kažką naujo, juk viskas keičiasi, tik nevisada per darbus ar užsispyrimą tai pamatome, bet jei užsimerksime prieš gyvenimą, kaip sutiksime paskutinę gyvenimo akimirką.
 

Jau vakar sugalvojau, kuo vaišinsiu draugus. Gal ir gerai, nes turiu laiko pasvajoti, kaip gaminsiu, ką reikia įsigyti. Iki šviežių kopūstų sezono atidarymo dar toli, bet mano virtuvėje apsigyveno keletas dailių kopūstų, užaugintų jaukiame mano vyro mamos darže, kas įkvėpė užsiimti balandėlių gamyba. Balandėlius gaminti išmokau iš tėčio, ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad juos pasigaminti nėra sudėtinga, tik užima šiek tiek laiko. O šeštadieniais laiko naminiam maistui tikrai galima atrasti, ypač, jei atkeliauja mieli draugai. Balandėlių gamyba man leidžia pajusti vaikystės savaitgalių dvasią, kai kartu su tėčiu privyniodavome visą kalną balandėlių. Sutinku, kad per draugų susitikimą, teikti balandėlius gal truputį ir senamadiška, tačiau, žiemos dieną, kai už lango lėtai leidžiasi snaigės, skanauti šį jaukų maistą yra kažkas nepaprasta. Tuo labiau, kad daugeliui balandėliai yra maistas, kuris asocijuojasi su šiluma ir šeima. 

Mano pastebėjimai apie balandėlius 

Pirma. Kad verdant juos virtuvėje nepasklistų nemalonus kvapas, į puodą su vandeniu, kuriame apverdamas kopūstas, įberiu žiupsnelį cukraus, o puodo viršaus nedengiu dangčiu. Šių gudrybių mane išmokė draugė, kuri jau daugybė metų verda pietus patiems mažiausiams ir išrankiausiems valgytojams. Ačiū Tau, Milda.

Antra. Mano tėtis, gamindamas balandėlius, niekada nevargdavo su receptais, viską dėdavo iš akies ir visada pavykdavo, todėl ir jums siūlau improvizuoti. Pavyzdžiui, nebūtina kiaulieną perpus maišyti su jautiena, galite naudoti tik kiaulieną ar jautieną. Įdarą skaninkite tokiais prieskoniais ir žolelėmis, kurias labiausiai mėgstate.

Trečia.Nepatingėkite balandėlių apkepti svieste su trupučiu aliejaus, taip kopūstas įgaus geresnį skonį, be to balandėliai troškinant neprisvils prie puodo dugno.

Ketvirta. Prieš įvyniojant įdarą, kiekvieno kopūsto lapo storąją vietą išpjaukite peilio galu.

Penkta. Kartais, kai balandėlių pasigaminu daugiau, nei reikia pietums, padedu į šaldiklį. Dar neapkeptus balandėlius sudedu į šaldymo maišelį, išspaudžiu orą, uždarau ir užšaldau. Prieš apkepant, rekomenduoju atšildyti. Būtina suvartoti per mėnesį.

Apie 16 balandėlių reikės:

Balandėliams:

Apie 2 kg kopūsto

250 g maltos kiaulienos

250 g maltos jautienos

1 vidutinio dydžio morkos (apie 90 g)

1 vidutinio dydžio svogūno (apie 90 g)

3 česnako skiltelių

1/2 saliero stiebo

2 v. šaukštų susmulkintų petražolių

1/2 aitriosios paprikos

2/3 v. šaukšto džiovintų raudonėlių

1 ir 1/2 a. šaukštelio druskos

1/2 a. šaukštelio džiovintų čiobrelių

1/2 a. šaukštelio maltų juodųjų pipirų

1/2 stiklinės ryžių (stiklinės talpa - 250 ml)

Padažui: 

1 vidutinio dydžio morkos 

1 saliero stiebo

4 lauro lapų

5-7 juodųjų pipirų

1 stiklinės grietinės

3 stiklinių vištienos sultinio (3 stiklinės vandens + 2 vištienos sultinio kubeliai)

1 ir 1/2 v. šaukšto miltų

3 v. šaukštų sviesto

4 v. šaukštų pomidorų tyrės

Patiekimui:
Krapų 

Paimkite patį didžiausią turimą puodą ir pamatuokite, ar į jį telpa kopūstas. Puode užvirkite truputį pasaldintą vandenį. Atsargiai išpjaukite kopūsto kotą, gūžė turi likti sveika. Nulupkite negražius viršutinius lapus. Taip paruoštą kopūstą labai atsargiai įdėkite į verdantį vandenį ir apie 5 min. virkite atidengtame puode, kad išnyktų specifinis kvapas. Po to nuimkite nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir palikite 5 minutes pastovėti. Tada kopūstą atsargiai išimkite iš puodo, padėkite ant lentelės ir nulupkite viršutinius lapus. Pasiekus neapvirusius lapus, kopūstą vėl dėkite į verdantį vandenį ir apie 5 min virkite atidengtame puode.Vandeniu turi būti apsemta bent 2/3 kopūsto.

Užkaiskite virdulį vandens. Suberkite ryžius į nedidelį puodą, truputį pasūdykite, įpilkite vieną stiklinę su puse užvirusio vandens, užvirkite. Kai vanduo ims kunkuliuoti, sumažinkite ugnį, uždenkite ir virkite ryžius 12 minučių. Po to nukoškite ir perliekite šaltu vandeniu.
Kol ryžiai verda, susmulkinkite svogūną, česnako skilteles, petražoles, salierą bei aitriąją papriką, sutarkuokite morką. Maltą mėsą sudėkite į dubenį kartu su susmulkintomis daržovėmis, petražolėmis, džiovintais raudonėliais ir čiobreliais, druska bei pipirais, viską gerai išmaišykite. Suberkite ryžius ir vėl išmaišykite.
Į kopūsto lapo vidurį dėkite maltos mėsos įdaro, užlankstykite kraštus, kad įdaras pasislėptų. Balandėlius apkepkite keptuvėje su pora šaukštų sviesto ir šaukšteliu aliejaus. Į keptuvę balandėlius pirmiausiai dėkite "siūlių" puse, po to apkepkite kitą pusę - taip geriau užsisandarins.
Apipilkite padažu, sudėkite susmulkintą morką ir salierą, pipirus bei lauro lapus, troškinkite ant nedidelės ugnies 40-50 minučių. Patiekite apibarstę susmulkintais krapais su karštomis virtomis bulvėmis.

Padažas:
Miltus, nuolat maišant, apkepkite svieste. Į keptus miltus įdėkite pomidorų tyrės, išmaišykite, maišydami lėtai supilkite sultiniu atskiestos grietinės ir 3 minutes padažą virkite. 
 

P.S. Ačiū nuostabiosioms Silvijai ir Aušrai. Aušrai už tai, kad padovanojo sėklų, o Silvijai už tai, kad tos sėklos išaugo į gaivią žalumą.

Žvakių šviesoje

Taip jau yra pasaulyje, naujieji metai atneša naujus pažadus, bet dažnai geri ketinimai, patekę į tinginystės ir kasdienybės spąstus, užsimiršta. Ir tik, besibaigiant metams, prisimename, jog taip ir nenumetėme svorio, nesusiradome naujo darbo, neišmokome naujos kalbos ir neįsigijome svajonių daikto. To priežastis, pasak įvairių protingų dėdžių ir tetų, kremtančių psichologijos mokslus, yra labai paprasta – sau pasižadame padaryti tai, ko iš tikrųjų patys nenorime. Pavyzdžiui pasižadame, kad nuo rytojaus kaip visi draugai pradėsime pradėsime lankyti sporto klubą, bet gal sau pačiam mieliau būtų ilgi pasivaikščiojimai arba šokių pamokos.

Šiais metai mano pažadas yra kol kas tik vienas - jaukesni namai ir nėra tai labai materialus pažadas, kaip pastebėjo mano draugė, juk jaukiuose namuose turi gyventi jaukūs žmonės, vadinasi, šis pažadas yra kartu ir siekis augti savo vidumi ir mintimis.

Taigi, po namus išsibarstė žvakės ir ne tik išsibarstė, kiekvieną vakarą jos lengvai virpčioja ir skleidžia šilumą. Nežinau, ar čia dėl žvakių šviesos, ar dėl išaugusio polinkio svajoti, o gal dėl keistos lietingos žiemos, atrodo, jog viskas susistatė į savo vietas, nors niekas ir nepasikeitė.

Smalsumas išbandyti kažką naujo arba užmiršto seno, neapsistoti ties siauru požiūriu darbas-namai-miegas yra gyvenimo varomoji jėga. Kiekvienas turi teisę, netgi privalo, bent 20 minučių kiekvieną dieną atitrūkti nuo visų darbų, pareigų ir šį laiką skirti sau ir savo pomėgiams.Pirmą kartą paragavau biscotti prieš gerus trejus metus, kai draugė jų parvežė iš Italijos, tai buvo absoliučiai tobuli džiūvėsėliai/sausainiai pilni pistacijų ir šokolado gabalėlių. Nuo tada pradėjau pastebėti, jog šie gražuoliai puikuojasi visur: ir kavinėse, ir kepyklose, ir prekybos centruose, ir maisto tinklaraščiuose, tačiau dėl tikrai nepaaiškinamų priežasčių antrą kartą jų paragavau per šias Kalėdas. Šį sykį keptų namie pagal receptą, kurį pašnibždėjo ta pati draugė, o jai pašnibždėjo italė, pas kurią mano mieloji draugė ir gyveno. Kaip gera, kad receptai vis dar keliauja „iš lūpų į lūpas“, „iš virtuvių į virtuves“ :)

Tai yra tradicinis receptas, pagal kurį nenaudojami jokie riebalai, išskyrus tuos, kurie yra kiaušinių tryniuose. Kad biscotti būtų lengvesni, kiaušinius plaku su cukraus pudra, kol virsta putomis, šiek tiek minkštumo suteikia ir kepimo milteliai. Pasvertą pudrą persijokite, kad joje neliktų gumuliukų.
Itališki biscotti yra labai įvairiapusiški (gali būti ir su riešutais, ir su šokoladu, ir su džiovintomis uogomis, ir t.t), iš tiesų žavingi sausainiai.

Biscotti kildinami iš žodžių junginio - "bis" (du) ir "coctum" (keptas), t.y. dukart kepti sausainiai. Kai pagalvoju, juos išsikepti iš tiesų lengva lyg du kart du :)Užminkai tešlą, suformuoji pailgą kepaliuką, šauni į orkaitę, kepi apie pusvalandį, kai šiek tiek atvėsta karbuotu peiliu supjaustai plonomis riekelėmis. Rekeles sudedi atgal į kepimo skardą bei kepi dar sykį, kol riekelės tampa kietos. Šie biscotti (dėl gerai išplaktų kiaušinių ir kepimo miltelių) nėra tokie kieti, kad nusilaužytum dantis, bet labai traškūs ir smagiai šiugždantys, kai kramtai. Tikriausiai todėl maisto danguje jie buvo suporuoti su puodeliu kavos ar vyno taure, jog suminkštėtų ir pasisemtų naujų aromatų. Tokie plonyčiai ir ilgi - tiesiog skirti įmerkti ir ragauti. 

Šie biscotti nuostabūs ir tuo, jog sandariame inde juos galima laikyti kad ir mėnesį, o jie vis tiek išlieka tokie pat skanūs. Pasak legendų, Romos legionas labai vertino biscotti, o Pinijus gyrėsi, jog šiuos sausainius galima skanauti šimtus metų. Tikrai verta kepti iš visos normos :)

 

Biscotti su pistacijomis, vyšniomis ir abrikosais

300 g miltų

3 kiaušinių

1 ir 1/2 šaukštelio kepimo miltelių

160 g cukraus pudros

2 a. šaukštelių vanilinio cukraus

1 v. šaukšto apelsinų cukatų

90 g džiovintų vyšnių

90 g džiovintų abrikosų

70 g išlukštentų kepintų ir sūdytų pistacijų
30 g kedrinių pinijų

1.Įkaitinkite orkaitę iki 160°C. Kepimo skardą šiek tiek patepkite aliejumi ir išklokite kepimo popieriumi.
2. Kiaušinius išplakite su cukraus pudra, kol jie virs putomis. Tai užtruks apie 10 minučių.
3. Dubenyje mediniu šaukštu gerai sumaišykite miltus, vanilinį cukrų ir kepimo miltelius. Į miltų mišinį supilkite kiaušinių plakinį, suberkite apelsinų cukatas, vyšnias, abrikosus, kedrines pinijas bei pistacijas ir mediniu šaukštu viską gerai išmaišykite (apie 2-3 minutes). Kai tešlos nebus įmanoma maišyti, išverskite ją ant labai miltuoto paviršiaus ir truputį paminkykite, kad taptų vientisesnė (apie 3 minutes). Tešla lips prie rankų, bet dėl to nesukite sau galvos, viskas su ja gerai, ji ir turi būti lipni ;)
4. Tešlą padalykite į dvi dalis ir iš kiekvienos dalies suformuokite po pailgą kepaliuką apie 20 cm ilgio. Kepkite apie 30-35 minutes, kai atvės supjaustykite plonomis riekelėmis, riekeles sudėkite atgal į kepimo skardą bei kepkite dar sykį 8-10 minučių, kol riekelės tamps traškios. 

Skanaus :)

Apie sveikuoliškus keksiukus ir žvakių šviesą

Man Naujieji Metai yra naujų pradžių atskaitos taškas. Šiais metais jaučiu poreikį keisti namų aplinką, juk išorinė, mūsų sukurta aplinka, atspindi vidinį pasaulį. Iš tolimiausio spintos kampo išsitraukiu "Mano namai" numerius, skaitinėju, svajoju... Pirmas tikslas, kurį sau išsikeliu - apšviesti gyvenimą žvakių šviesa, kuri po įtempto darbo visada grąžina emocinę pusiausvyrą, nuramina, atpalaiduoja, o šaltą dieną sušildo. Aš labai mėgstu žvakes, tik dažnai pamirštu jų įsigyti arba patingiu uždegti. Sakiau - įsigysiu naujų žvakių, uždegsiu senąsias, surasiu joms erdvę mažoje virtuvėje ir mūsų kambaralyje. O kartais, kai bus liūdna, uždegsiu visas žvakes, kiek tik bus pasiklydusių namuose ir eisiu skaityti bei rašyti laiškų, kaip darydavau paauglystėje. Arba žaisti pagalvių mūšį, po to žiūrėti "Senąją animaciją". Arba gerti arbatą ir kurti eilėraščius. Tai nuramina ir padrąsina gyventi. 

Šį rytą, kai svajojau apie žvakių šviesą, kai pievutes sukaustė šaltis, kai namai kvepėjo orkaitėje kepančiais keksiukais ir arbata, širdį užliejo susižavėjimas gyvenimu. Paskui, gerdama karštą arbatą, kurią padovanojo Aušra, ir fotografuodama keksiukus, pamaniau, kad tikriausiai kitokio gyvenimo, kuriame netgi turėčiau viską, nenorėčiau.

 

Šie keksiukai ypač tinka merginoms, kurios rūpinasi savo figūra, arba naktibaldoms, vėlai naktį užsimaniusiems ko nors saldaus, bet nenorintiems sunkumo jausmo skrandyje. Šis receptas gimė iš netikėto įkvėpimo, kuris mane apėmė, perskaičius žurnale straipsnį apie sviesto, cukraus ir kitų įprastų kepinių sudedamųjų dalių keitimą sveikesniais dalykėliais.

Įprastus kvietinius miltus pakeičiau speltos miltų ir avižinių dribsnių deriniu. Avižiniai dribsniai yra puikus skaidulų šaltinis ir stiprina imuninę sistemą, kas ypač aktualu žiemą. Speltos miltuose, esančios mitybinės medžiagos, puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina ir nepalieka sunkumo jausmo skrandyje, suvalgius kad ir tris keksiukus iš karto.

Vietoje cukraus naudojau medų, o sviestą pakeičiau obuolių tyre. Vietoje pieno pasirinkau natūralų be priedų jogurtą. Nenaudojau kiaušinių trynių, tik baltymus. Kiaušinių baltymas yra aukštos maistinės vertės. Suvartojus maistui kiaušinio baltymą visai negaunama riebalų ir cholesterolio.

Keksiukai nuostabūs ir tuo, kad juos iškepti labai lengva, o ir laiko daug neužima. Be to, jie tokie minkšti, lengvi ir drėgni bei iškvėpinti cinamonu ir imbieru. Aišku, speltos miltai keksiukams suteikia kitokį skonį nei įprasti balti miltai, bet tikrai verta neišsigąsti ir pamėginti išsikepti, po to išsikepti dar ir dar kartą.

 

Sveikuoliški keksiukai su kriaušėmis, obuoliais ir migdolais

1 su kaupu a. šaukštelio kepimo miltelių

1 a. šaukštelio sodos

1 a. šaukštelio cinamono

1 v. šaukšto vanilinio cukraus

150 g speltos miltų

150 g avižinių dribsnių

140 g medaus
10 g medaus su imbierais

3 kiaušinių baltymų

210 g natūralaus be priedų jogurto

150 g obuolių tyrelės (aš naudoju kūdikiams skirtas tyreles)

1 kriaušės (sveriančią apie 300 g)

1/2 obuolio

1/2 puodelio migdolų drožlių
1/4 puodelio rudojo cukraus

1. Aš naudoju 12 keksiukų kepti skirtą formą. Įdubas keksiukams labai gerai ištepu aliejumi arba naudoju popierines formeles.

2. Įjungiu orkaitę ir nustatau 200 C.

3. Viename dubenyje plakimo šluotele sumaišau miltus, avižinius dribsnius, vanilinį cukrų, cinamoną, sodą ir kepimo miltelius. Plakimo šluotelę naudoju todėl, kad tai keksiukams sutekia lengvumo, nes į juos patenka daugiau oro.

4. Kitame dubenyje šakute truputį paplaku baltymus ir juos sumaišau su jogurtu, medumi ir obuolių tyrele.

5. Nulupu kriaušę ir pusę obuolio, susmulkinu nedideliais kubeliais.

6. Skysčių mišinį supilu į sausų ingridientų mišinį ir mediniu šaukštu maišau tik iki tol, kol nesimato miltų (apie 15 sekundžių). Tada įmaišau vaisių gabalėlius (apie 10 sekundžių). Svarbu maišyti kuo trumpiau. Nenaudokite elektrinio plaktuvo.

7. Sukrečiu tešlą šaukštu į įdubas arba popierines formeles. Viršų apibarstau migdolų drožlių ir rudojo cukraus mišiniu. Kepu apie 5 minutes, tada orkaitės temperatūrą sumažinu iki 180 C ir kepu dar 25 minutes. Išėmusi kepimo formą, leidžiu keksiukams šiek tiek atvėsti, tada išimu ir skanauju.

Tikėjimas svajonių išsipildymu

Atėjus naujiems metams, prisimenamos senos ir kuriamos naujos svajonės, įsipareigojama pasiekti tikslus, kurie sukasi galvoje jau seniai, o gal net yra užrašyti ant popieriaus. Kaip gerai, jei užtikrintai žinai, ko nori ir kokių veiksmų reikia imtis, norint tai pasiekti. Bet yra viena svarbi smulkmena, kuri dažnai lieka nepastebėta - tikėjimas svajonių išsipildymu.
Sena kaip pasaulis tiesa, pavyzdžiui, svajoji, jog išmoksi užsienio kalbą, įsigyji knygą, gal net užsirašai į kursus, bet, jei trūksta tikėjimo, kad tu gali, kad tu išmoksi, labai maža tikimybė, jog taip ir atsitiks. Be to, jei netiki svajonių išsipildymu, pasidaro labai sunku svajoti.
Praeitą naktį įsivaizdavau, kaip stoviu atsišliejusi į šiltą koklinę krosnį. Malonus krosnyje kepančio obuolių pyrago kvapas maišosi su saldžiu garuojančio karšto vyno aromatu. Ant palangių stovi daugybė žvakių, kurių liepsnos atsimuša šviesiose sienose. Ant sienų kabo nuotraukos iš daugybės miestų, kuriuos esam aplankę. Mano žmogus sėdi prie didžiulio medinio stalo, stovinčio šalia krosnies, ir skaito vieną iš knygų, kurią jam padovanojau. Širdyje - lengva ir gera. Mes savo namuose.
Namuose, kuriuos kažkada turėsim.
Vaikystėje ir paauglystėje ilgomis žiemos naktimis aš dažnai taip svajodavau apie ateitį ir nuoširdžiai visu tuo tikėjau, bet, atvažiavus į Kauną, atsitiko kažkas keisto, pasidarė vis sunkiau ir sunkiau tikėti svajonėmis ir jų išsipildymu. Dažnai klausdavau savęs, nesurasdama atsakymo, kodėl taip blaiviai ėmiau žiūrėti į gyvenimą.
Ir tik tada, kai mano žmogus, išvyko į Japoniją, aš vieną popietę pagavau save, svajojant, kaip nusileidžia lėktuvas ir jis išlipa. Svajonė buvo tokia tikra, jog net jutau jo rankas. Manyje vėl pabudo vaikas, kuris tiki svajonėmis, kad ir kokios didelės ar atrodytų nepasiekiamos jos bebūtų.

Turėk svajonę didelę lyg žemė

Ir neaprėpiamą lyg vasaros dangus.

Turėk svajonę amžiną, neramią,

Nes be svajonės dar nesi žmogus... 

Kario receptai, gaminant nuo pat pradžių, gali būti sudėtingi ir atimantys nemažai laiko, bet šis itin skanus žaliasis vištienos karis pagaminamas per gerą pusvalandį ir tikrai pavyks net ir pradedantiesiems virėjams.

Gamindama šį patiekalą naudoju vištų šlaunelių mėsą, nes ji yra sultingesnė ir aromatingesnė, bet jei jums labiau patinka krūtinėlės, imkite jas.

Kokosų pienas kariui suteikia sodrumą, lengvą saldumą, švelnumą ir yra puikus grietinėlės pakaitalas. 

Šio patiekalo užteks šešiems arba labai išalkusiems keturiems žmonėms.

Žaliasis vištienos karis

1 kg vištų šlaunelių be odos ir kaulų

2 vidutinių svogūnų

2 česnako skiltelių

1 stiklinės sultinio (jei neturite naminio sultinio, 1/2 vištienos sultinio kubelio užpilkite verdančiu vandeniu iš virdulio)

2 valg. šaukštų paprasto aliejaus

4 valg. šaukštų žaliosios kario tyrės

400 ml konservuoto kokosų pieno

Vienos su puse stiklinės šaldytų šparaginių pupelių

Vienos su puse stiklinės šaldytų žirnių

1 arbatinio šaukštelio žuvų padažo

1 arbatinio šaukštelio sojų padažo
1 raudonos aitriosios paprikos

Svogūnus nulupkite ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Česnako skilteles nulupkite ir atidžiai susmulkinkite. Vištieną supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Svogūnus ir česnakus maišydami kepkite su aliejumi didelėje keptuvėje ant mažos ugnies apie 5 minutes, kol suminkštės. Sudėkite kario tyrę ir vištieną į keptuvę, gerai išmaišykite, kad vištienos gabalėliai apkibtų vienodu kario tyrės sluoksniu. Kepkite maišydami ant vidutinės ugnies apie 7-9 minutes.

Supilkite karštą sultinį ir kokosų pieną, užvirkite maišydami, paskui sumažinkite ugnį ir lėtai virkite 10 minučių.Suberkite pupeles ir žirnius, viską gerai išmaišykite, užvirkite ir 5 minutes pavirkite.

Kai vištiena išsitroškins, įmaišykite žuvų bei sojų padažų.Paragaukite, jei manote, kad reikia, įpilkite dar šiek tiek sojų padažo. Padažas gaunasi gan skystas, bet dėl to nesukite sau galvos, jis labai skaniai susigeria į ryžius.

Patiekite su ryžiais, kurie išvirs, kol gaminsite šį karį. Karį apibarstykite susmulkinta raudona aitriąja paprika.