Apie lietų ir keptuvėje čirškinamus cukinijų blynelius

Tu, lietui lyjant, tyliai pravirksti, –
ir kregždės sukrebžda pastogėje virš lango...
Tie krūpčiojimai – ramūs, nepikti,
ir darosi nuo tavo verksmo lengva.

Be priežasties verki labiau vis ir labiau,
gal ką suvokus – amžina ir aukšta...
Taip nesulaikomai verki, kod net bijau
lyg kokią laimę tavyje užgniaužti.

M. Martinaitis

Kadaise, prieš daugiau nei dešimt metų, pažinojau mergaitę, kuri įsimylėjo lietui lyjant. Ji pasakodavo, kaip jie, nedrąsūs paaugliai, ėjo po vienu skėčiu, nors ji krepšy nešėsi dar vieną. Kaip klausėsi lietaus, kuris taškėsi į skėtį ir medžių lapus bei namų stogus. Įvyko visi tie stebuklingi dalykai, apie kuriuos rašoma knygose: nors gatve skubėjo dar būrys žmonių, du nedrąsūs paaugliai, pirmą kartą būdami taip arti vienas kito, tų žmonių nepastebėjo.
Kas suskaičiuos, kiek iš viso yra lietaus rūšių - lašnojantis, nuplaunantis, liūdinantis, lengvas, pliaupiantis, raminantis, įkvepiantis... Kas suskaičiuos, kiek iš viso žmonių po tais lietumis įsimylėjo, apsikabino, pasiilgo.
Lietus, kad ir koks bebūtų, būtinas. Privalomas. Išdžiūvusiai žemei, dobilams išdygti, šuliniams, žmonėms. Pradeda lyti, išsiskleidi skėtį arba ne, atsiduri kitame pasaulyje, ten viskas daug gražiau. Lietus ypač gražus, kai nebūna matyti nei namų, nei kelio į priekį. Nieko. Kaip norisi per tokį lietų šokti gatvėje. Šokti lėtai ir užsimiršus lyg klausantis Melody Gardot. Man net gražu ištižusi žemė po tokių liūčių. Man net gražu ta žeme apsitaškiusios nuogos blauzdos. Man net gražu bridimas murzina bala ir žmonės, kurie išdrįsta, tai padaryti basomis.

Liepa lieja ir lieja šaltą ir truputį liūdną lietų. Jau ne vieną kartą šią vasarą teko permirkti nuo galvos iki kojų, tiesiogine šio išsireiškimo prasme. Kai peršlapusiuose batuose klerksi vanduo. Kai kūnas apsunksta nuo visiškai sulytų drabužių. Kai šalta, labai šalta, bet jauti vien tik džiaugsmą, norą dainuoti ir svajoji apie kąsnelį šilto bei vasariško maisto. Iš tiesų tokią apsiniaukusią dieną yra visai paprasta susikurti mažą jaukią vasaros šventę, naudojant daržo gėrybes, su didžiule meile užaugintas tėčio ir mamos, keptuvėje čirškinant cukinijų, krapų ir "Feta" sūrio blynelius. Didžiausias šių blynelių pliusas būtent ir yra tai, jog už lango gali būti šalta ir lietinga diena, bet, vos jų paragavus, apima saulėtos liepos dienos jausmai.

Cukinijų ir "Feta" sūrio blyneliai

Cukinijų švelnumas atsveria "Feta" sūrio pikantišką skonį ir išeina puiki sąjunga. Šie blyneliai yra iš tiesų labai skanūs - sultingi, lengvučiai ir traškūs vienu metu. 

4 valgytojams prireiks:

900 g jaunų, neperaugusių cukinijų

5 svogūnų laiškų

200 g feta sūrio

15 g šviežių petražolių

20 g šviežių krapų

6 - 10 valgomųjų šaukštų miltų

2 kiaušinių

1-1,5 arbatinio šaukštelio druskos

šviežiai maltų juodųjų pipirų

70 g parmezano sūrio 

alyvuogių aliejaus

1. Cukinijas nuplaukite ir stambiai sutarkuokite burokine tarka. Labai gerai nuspauskite skystį.

2. Smulkiai supjaustykite svogūnų laiškus, petražoles bei krapus ir suberkite pas cukinijas. Taip pat pas cukinijas suberkite druską ir juoduosius pipirus.

3. Kiaušinius gerai išplakite iki putų ir supilkite pas cukinijas taip pat. Viską gerai išmaišykite. Į gautą masę įmaišykite miltus (iš pradžių 6 šaukštus), smulkiai sutrupinkite "Feta" sūrį ir įtarkuokite parmezano. Vėl viską gerai išmaišykite.

4. Keptuvėje įkaitinkite pora šaukštų aliejaus ir kepkite blynus iš maždaug vieno kupino šaukšto tešlos. Iš pradžių pabandykite kepti vieną blyną, jei tešla per skysta, neis blyno gražiai apversti, tada į tešlą įmaišykite dar pora šaukštų miltų. Gali būti, kad po kiek laiko tešla išskystės, galite tada įmaišyti dar pora šaukštų miltų. Tačiau labai svarbu nepadauginti miltų ir naudoti jų kiek įmanoma mažiau.

Skanaus :)