Kai truputį susergi liūdesiu...

Į virtuvę tyška rausvas vakaras, o daiktų formos, nusiprausę rasom, tirpsta šešėliuose. Minga pavasario šilumos paragavę medžiai, o žmonės, grįždami iš darbų ar pasivaikščiojimų, kelia galvas į viršų ir stebisi kaip greitai šie sužaliavo. Viduje svajinga ir ramu - tikriausiai tik vikrusis pavasaris taip gali apsukti galvą ir įtikinti, jog viskas bus gerai, net jei prieš akis visas kalnas iššūkių. Net jei ir sunku patikėti, jog juos visus gali įveikti.   

"- O manyje tik vienas asiliukas", - susikuklinęs sakė mano vaikystės įkvėpimo šaltinis geraširdis asiliukas. Kodėl jis taip save nuvertino? Nes FirFire buvo net 40 arklio jėgų, o ir motorėlių jis turėjo, kurie nestukseno asiliuke. Nes jis lygino save su tobuląja mašina, kuri viską už jį padarydavo žymiai greičiau, ir pamiršo didžiuotis tuo, ką turi. Man ir kartais nutinka lygiai taip pat kaip tam geraširdžiam asiliukui ir truputį susergu liūdesiu, nes būna, kai atrodo, jog visi gudresni, gražesni ir visaip kitaip -esni už mane. Ak, tas begalinis liūdesys... Tada, iš trikrųjų, norisi tik palįsti po apklotu ir taip pasislėpti nuo pasaulio arba iškeliauti į negyvenamą salą. Ir niekas nepadeda nei artimų žmonių įtikinėjimai, jog viskas nėra taip blogai, nei jų bandymai pralinksminti, nei mielos smulkmenos, kaip geras oras, mėgstamas šokoladas, baltai žydintys medžiai, kol neįsispiriu sau į sėdimąją ir nesiimu daryti to, kas mane įkvepia, ką diktuoja mano širdis, net jei tai ir baugina.   

Nėra nieko puikesnio už tą jausmą, kai akis į akį stoji su savo baime ir ją įveiki, net jei tai mažutis iššūkis Tavo gyvenime. Žinoma, taip lengvai nuo liūdesio nepasveikstama, reikia, jog ir kiti, mus supantys žmonės, išgirstų mūsų viltis ir svajones. Tik tokiu būdu padėsime ne tik sau, bet ir kitiems. Juk nei vienam ant kaktos neparašyta, ko mes norime.

Apibendrinant, keletas tiesų, kuriomis vadovaujuosi, kai susergu liūdesiu:
Pirma, prisiminkite, jog visai nesvarbu, kad jumyse tik viena mergaitė ar vienas berniukas, juk turite drąsią širdį.
Antra, nelaukite iš kitų užuojautos, nes ji tik padidins savęs gailėjimąsi.
Trečia, atlikite nors mažytį žygdarbį, kuris padėtų atgauti pasitikėjimą savimi.
Ketvirta, klausikitės savo širdies balso.
Penkta, pasikalbėkite su kitais, ką norite jiems duoti ir ką tikitės iš jų gauti.
Šešta, išsikepkite pyragą - ypatingą pyragą :)
 

Pyragas su bananų griežinėliais ir šokolado gabaliukais yra tikrai ypatingas skanėstas. Man jis kvepia jaukumu ir maloniu nuovargiu, svajingu pokalbiu ir ilgu vakaru prie židinio. Šis pyragas suranda kelią net į tų širdis, kurie šiaip jau pyragų nemėgsta.

Žmonės tikrai mėgsta valgyti šį pyragą. Jie netgi mėgsta suvalgyti antrą jo gabalėlį, o po to prašo recepto ir kepa jį namie savo mylimiausiems žmonėms.

 

 Ypatingasis pyragas su bananų ir šokolado gabalėliais

Labiausiai man šis pyragas patinka dėl to, jog jį visiškai paprasta iškepti. Jei nemėgstate bananų, pakeiskite juos obuoliais. Aštuoniems žmonėms reikės maždaug:

 

200 g sviesto

4 kiaušinių

350 g grietinės

480 g miltų

150 g cukraus

2 šaukštelių kepimo miltelių

100 g mėgstamo šokolado

3 bananų

1. Kiaušinius išplakame iki purumo - labai svarbu nepatingėti ir įplakti kuo daugiau oro.

2. Mikrobangų krosnelėje išlydome sviestą ir jį sumaišome su cukrumi. Tada įmaišome grietinę, o po to išplaktus kiaušinius.

3. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir su kiaušinių, sviesto ir grietinės mase.

4. Galiausiai į tešlą įmaišome susmulkintus bananus ir šokoladą.

5. Skardą išklojame kepimo popieriumi ir sukrečiame tešlą. Kepame 50-60 min. iki 180 C įkaitintoje orkaitėje.

Kas gyvenime yra svarbiausia? Ir kitos mintys, kepant kiaulienos griežinėlius, suvyniotus su kumpiu

Toliau vykdau persikraustymo darbus... Taigi, jūsų dėmesiui 2010 m. balandžio 21 d. įrašas. Skanaus skaitymo ir didžiulio įkvėpimo gaminti ;)

Šiandien pabaigiau skaityti knygą - “Mažoji Tibeto budizmo antologija: Milarepos giesmė”. Vienas knygos sakinys sulaikė mane nuo skaitymo, keletą minučių žavėjausi jame atskleista tiesa… ir jau gera savaitė kaip ši tiesa nuolat sukasi mano mintyse.

“Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis.”

Milarepa

Aš dažnai mėgstu klausti žmonių, apie ką jie galvoja? Kas jiems gyvenime yra svarbiausia? O ir pati vis susiduriu su mintimis, kokie yra mano prioritetai, ar teisingai jie išdėstyti, ką norėčiau pakeisti? Tomis akimirkomis mane apsupa daugybė idėjų, atrodo, net matau, kaip jos viena su kita grumiasi dėl mano dėmesio.

Gyvenime yra daug potyrių. Kartais jie apima mane vienu metu ir kūnas neištvėręs įtampos pasiduoda: didžiulės karštos ašaros, virpulys ir dėkingumas už kiekvieną sekundę, už kiekvieną grožį - ypač žmogaus vidinį. Dažnai žmonės skundžiasi dėl išvaizdos: yra nepatenkinti svoriu, veido bruožais, plaukais, arba dėl pinigų trūkumo, daug rečiau dejuoja dėl vidinio grožio.

Man labai svarbu potyris, kuris pripildo mane iš vidaus, pažinus ypatingą žmogų, atradus ypatingą vietą, išgirdus ypatingą melodiją, įsiklausius į ypatingą balsą,  pajutus ypatingą skonį, perskaičius ypatingą knygą, pamačius ypatingą filmą…

Kartais žinojimas yra truputį baisus… bet būtent baimė verčia kabintis į gyvenimą ir einant per jį, jo nepražiopsoti. Sustoti, apsidairyti, pasigrožėti, nes bėgant vieną dieną gali pajusti, jog pilka masė persirito per tave, o tūkstančiai pėdų paliko purvinus antspaudus ant  drabužių. Pinigai, turtai, karjera, išvaizda - taip banalu. Viskas laikina, viskas buvo prieš mus ir bus po mūsų.

Bet to, kas esam viduje, neatkartos niekas.

 

Štai tokios mintys klaidžiojo saulėtoj ir jaukioj virtuvėj, kepant kiaulienos griežinėlius, suvyniotus su kumpiu. Majonezas, smulkios saliero sėklos, šildantys paprikų prieskoniai, citrinos sultys nepaprastai dera su kiaulienos vyniotiniais, o kartu pateikiamiems svogūnams pikantiškumo suteikia sūdytas sviestas.

 4 suktinukų iešmeliams reikės:

500 g kiaulienos filė

Druskos ir juodųjų pipirų

2 šaukštų majonezo

1/2 citrinos sulčių

1/5 - 1/3 arbatin. šaukštelio ugninės paprikos miltelių

1 arbatin. šaukštelio paprikos miltelių

1/3 arbat. šaukštelio česnakinių pipirų

1/2 - 1 arbat. šaukštelio saliero sėklų

Apie 50 - 60 g kumpio

Aliejaus skardai patepti

1 didelio svogūno

2 šaukštų sūdyto sviesto

Kelių šakelių šviežių petražolių

Patiekimui: 200 g ilgagrūdžių ryžių, 4 pomidorų, žalių salotų, marinuotų šparagų ir pan.

1. Kiaulienos filė supjaustykite gabalais kaip kepsniams ir išmuškite, kol bus maždaug 1 cm storio. Mėsos gabalėlius pabarstykite druska ir prieskoniais (ugninės paprikos milteliais, paprikos milteliais, česnakiniais pipirais, saliero sėklomis), gerai įtrinkite.

2. Vieną mėsos gabalėlio pusę patepkite majonezu, ant viršaus užklokite po kumpio griežinėlį, paskui pabarstykite juodaisiais pipirais.

3. Kiekvieną mėsos gabalėlį suvyniokite. Peiliu supjaustykite vyniotinius į maždaug 3 cm ilgio gabalėlius.

4. Vyniotinių gabalėlius suverkite ant 4 iešmelių, smeigdami per ritinėlio šoną.

5. Kepimo skardą patepkite trupučiu aliejaus, sudėkite iešmelius, apšlakstykite 1/2 citrinų sulčių. Atkirpkite folijos lakštą, juo uždenkite ir užsandarinkite iešmelius. Kepkite apie 20 min.  200 C.

6. Svogūną nulupkite ir supjaustykite. Iešmelius apverskite, ant viršaus sudėkite svogūnus ir susmulkintą sviestą, apšlakstykite likusiomis citrinų sultimis, kepkite dar apie 20 min., uždengus folija. Po to foliją nuimkite ir kepkite apie 10 - 15 min., kol vyniotiniai įgis aukso spalvą.

7. Patiekite papuošę petražolėmis su ryžiais, marinuotais šparagais, pomidorais ir žaliomis salotomis. Skanaus :)

Ar turi viziją, kuri Tave įkvepia?

- Tu keista, mano brangioji drauge.
Agnė išalkusiai atsikando bandelės su varške, smalsiai apžiūrinėdama mane su tyčia suplėšytomis kojinėmis. Paskui juokdamasi pridūrė:
- Gerąja to žodžio prasme.
Ir aš pradėjau juoktis drauge. Per prieš paskutinę pamoką "nubėgo pėdkelnių akis", bet neturėjau kitos pėdkelnių poros, todėl geriausia išeitis, tuo metu atėjusi į galvą, buvo skriestuvu suplėšyti visas pėdkelnes.
- Nebuvo keista, taip atrodant, eiti per miestą? - paklausė draugė su iškankinto smalsumo gaidele.
- Ne, jaučiausi iš tiesų labai gerai ir laisvai. Be to, prašypsinau keletą žmonių.
Po to kilo dar linksmesnė diskusija, ar verta būti panašioms į kitus. Galiausiai, suvalgius po bandelę, nutarėm: neverta, jei dėl to nepatiri vidinių konfliktų. Ir pradėjom svajoti apie idealų gyvenimą ir netgi manau, tikėjom, jog toks gyvenimas yra įmanomas. Svajonės nebuvo labai detalios, o tuo labiau susijusios su materialiais dalykais. Vaizduotėje mes susikūrėm jausmus, kuriuos norėtume jausti ateityje be jokių išlygų ir nuolaidžiavimų, kai pakeisim pasaulį. 

Ir dabar po gerų 8 metų, kai su savimi visada turiu atsargines pėdkelnes, bet niekada - skriestuvo, kai vis dar taip pat mėgstu bandeles su varške, aš nemoku kitaip nusipiešti ateities vizijos. Vaizduotėje, prieš užmiegant, aš vis dar kuriu jausmus. Kad ir kaip besistengčiau viziją apvilkti realesniais drabužiais, patiriu visišką fiasko. Nutariau, jog svarbiausia ne tai, kokia yra vizija, o tai ar ji tave užveda gyventi patį nuostabiausią gyvenimą.

MANO VIZIJA. Nejaučiu apgailestavimų dėl nueito gyvenimo kelio. Galiu drąsiai atsigręžti atgal ir dižiuotis praeities laimėjimais ir nuotykiais. Visus sprendimus priimu racionaliai, įsitikinusi, jog aš iš tiesų to noriu, taigi vadovaujuosi ne tik faktais, bet ir širdimi. Svetimi lūkesčiai ir norai neįtakoja mano veiksmų. Neužsimerkiu prieš savo vertybes, todėl jaučiuosi gerai, dėl to ką darau. Kiekvieną rytą pabundu, žinodama, jog tai bus puiki ir ypatinga diena. Esu dėkinga už tai, kad esu gyva ir tiek grožio, gerų žmonių bei meilės aplink mane. Atrandu ir tobulėju, įveikiu baimes ir myliu save, svajoju ir esu savimi, mėgaujuosi ir "sproginėju" iš laimės.

Ar Tu turi viziją, kuri Tave įkvepia? Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės. Šiandien utopija, rytoj - kūnas ir kraujas (Viktoras Hugo).

P.S.: Dabar klausau Smokie - Needles and Pins (linkėjimai tėčiui, kuris irgi didelis Smokie gerbėjas), rašau Jums, už lango gęsta paskutiniai saulės spinduliai, o pro praviras balkono duris veržiasi pavasarinė vėsa ir viduje taip gera bei ramu, nes aš žinau, kad tikrai ateis ta diena, kai mano vizija taps realybe.

GRUZDINTA SALDŽIARŪGŠTĖ KIAULIENA SU ANANASŲ GABALIUKAIS

Mano vyrui visada patiko kinų virtuvė, bet aš niekada net nepagalvojau, kad taip paprasta kažką pasigaminti kinų virtuvės stiliumi namie, kol neįsigijau kiniškos keptuvės. Tada prasidėjo eksperimentai - ir vieno iš jų metu išaiškėjo, jog konservuoti ananasų kubeliai, sojų padažas, šildančios aitriosios paprikos ir balzaminis actas nepaprastai dera su gruzdinta kiauliena. Šis receptas yra puikus pavyzdys, kaip greitai ir tikrai skaniai galima pasigaminti egzotišką vakarienę. Taigi, užteks plepėti, geriau paragauti ;)

5 didelėms porcijoms reikės:

1 kg kiaulienos filė

1 šaukšto penkių rūšių pipirų

1 šaukšto kiaulienos prieskonių

3 saldžiųjų paprikų: raudonos, geltonos ir žalios

2 vidutinio dydžio svogūnų

8 česnako skiltelių

1 didelės morkos

2 raudonų aitriųjų paprikų

8 - 10 šakelių šviežių kalendrų

10 šaukštelių kukurūzų krakmolo

Aliejaus

8-10 šaukštų sojų padažo

850 ml konservuotų ananasų kubelių su sultimis

1 šaukšto balzaminio acto

1 šaukštelio imbiero miltelių

Jūros druskos

Patiekimui: ilgagrūdžių ryžių, sezamų sėklų

1. Kiaulienos filė supjaustykite nedideliais kubeliais. Sumaišykite penkių rūšių pipirus su kiaulienos prieskoniais ir šiuo mišiniu aptepkite mėsos kubelius. Palikite 1-3 val. pasimarinuoti. Prieš kepant mėsos gabalėlius apvoliokite 5 šaukštuose krakmolo.

2. Užvirkite didelį prikaistuvį vandens ryžiams. Kai vanduo užvirs, įmeskite žiupsnelį druskos, suberkite ryžius ir išvirkite, kaip nurodyta gamintojo.

3. Tuo metu nulupkite ir susmulkinkite svogūnus panašaus dydžio kubeliais, kaip susmulkinote mėsą. Paprikas, išėmę sėklas, taip pat supjaustykite nemažais kubeliais. Morką nuskuskite ir supjaustykite plonais pusrutuliukais. Nulupkite česnakus ir plonai supjaustykite. Aitriąją papriką, išėmę sėklas, supjaustykite plonais griežinėliais. Nuplaukite ir nusausinkite kalendras, po to susmulkinkite.

4. Kai ryžiai išvirs, nukoškite ir suberkite į puodą, kad išliktų šilti.

5. Labai gerai įkaitinkite kinišką arba didelę įprastą keptuvę. Įpilkite 2-3 šaukštus aliejaus, pasukiokite keptuvę ir leiskite aliejui įkaisti. Sudėkite ketvirtadalį kiaulienos - labai svarbu neperkrauti keptuvės. Kepkite 1 min. nemaišant, po to dar keletą minučių kepkite, vis pamaišant su mentele, kol kiaulienos gabalėliai parus ir iškeps. Tada kiaulieną išskrėskite į dubenį, keptuvę iššluostykite popieriniu rankšluosčiu ir lygiai taip pat iškepkite likusią kiaulieną.

6. Kai iškepsite paskutinį ketvirtadalį kiaulienos, keptuvę iššluostykite popieriniu rankšluosčiu, uždėkite ant ugnies, kai ši gerais įkais, įpilkite pora šaukštų aliejaus ir sudėkite česnakus ir svogūnus. Išmaišykite ir kepkite 1 min. Po to sudėkite morkas, įberkite imbiero miltelius ir, vis pamaišant, kepkite 5 min. Po 5 min. sudėkite saldžiąsias paprikas, aitriąsias paprikas ir kalendras. Gerai išmaišykite ir kepkite 5 min., vis pamaišant.

7. Įmaišykite 5 šaukštelius kukurūzų krakmolo ir 8 šaukštus sojų padažo. Kepkite 1 min., tada supilkite ananasų gabalėlius su sultimis, sudėkite apkepusią kiaulieną ir supilkite actą. Paskaninkite, jei reikia, druska ar lašeliu sojų padažo. Dar 5 min. pavirkite, kad padažas sutirštėtų. Skanaus :)

Apie viziją, kuo tu nori būti, kai "užaugsi"

Prieš daugiau nei septynis metus vienas man brangus žmogus, kai jam skundžiausi dėl gyvenimo beprasmybės, pasakė:

- Jei esi nepatenkinta tuo, kas esi dabar, vadinasi, neturėjai arba neperkėlei į realybę vizijos, kokia būsi, kai atsidursi šiame savo gyvenimo kelio taške.

- Vizijos? – nustebau, tikėdamasi iš jo palaikymo, o ne akmens į mano daržą.

- Svajos, kurioje save regi ateityje. Už mėnesio, metų ar dar vėliau. Ar turėjai tokią? Juk visi mūšiai pirmiausiai laimimi galvoje.

- Tiesa. Tikra tiesa. Juk tiesa, - kartojau nustebusi, - Nieko keisto, jog jaučiuosi lyg būtų kažkas ne taip. Tikrai niekada neturėjau įsivaizdavimo apie tai, ko noriu iš gyvenimo, išskyrus tai, kad noriu įstoti į universitetą.

Tada supratau, kad yra dviejų tipų žmonės - žmonės, kurie galvoja apie ateitį, kuria planus, remiantis savo arba kitų svajonėmis, ir juos įgyvendina bei žmonės, kurie plaukia pasroviui ir džiaugiasi spontankišku gyvenimu. Nemanau, kad vieni yra geresni už kitus ar laimingesni. Tiek planavimas, tiek buvimas čia ir dabar turi savo pliusų ir minusų. Gyventi pagal tam tikrą griežtą šabloną tikrai nuobodu, reikia, netgi privaloma pajusti nuotykių ir netikėtumų skonį, kitaip neįsivaizduoju, ar galima mylėti gyvenimą.

Beje, prieš keletą dienų vartydama seną dienoraštį radau visiškai užmirštą laišką, parašytą ranka, kurį gavau iš draugės, kai ši išsikraustė gyventi kitur. Laiško turinys - gana vaikiškas, tačiau vieni žodžiai absoliučiai nustebino. "Kai užaugsim, mes būsim didžios svajotojos. Gal net kojomis nesieksime žemės! Ir niekada nedarysime to, kas priverstų mus tapti nelaimingomis suaugusiomis moterimis" - rašė ji. Šią ištrauką čia parašiau neatsitiktinai. Būtent dėl jos manęs neapleidžia idėja, jog turiu juodu ant balto užrašyti, ko tiksliai aš noriu iš gyvenimo. Juk aiškiai apibrėžta vizija yra puikus energetinis gėrimas, kai pritrūksta jėgų, siekiant svajonių: paskaitai, nusišypsai, pajunti, jog visa tai turi, ir pasidaro žymiai žymiai lengviau. Dar lengviau ant dūšios pasidaro tada, kai švelniai apkabina mylimas žmogus ir supranti, jog net dižiausi žygdarbiai netektų savo prasmės, jei jo nebūtų šalia.

Nuo vaikystės aš mėgstu svajoti, jog esu ant pasaulio krašto, sėdžiu ten su savo mylimu žmogumi ir grožiuosi beribe visata. Visa kita čia neegzistuoja: jokių problemų, jokių liūdesių ir jokių nusivylimų. Žinoma, tai viena iš tų svajonių, kuri realybėje neįmanoma. Todėl paprasčiausiai stengiuosi džiaugtis kiekviena diena, vis pasukant galvą apie realistiškesnę gyvenimo viziją, kuo aš noriu būti, kai "užaugsiu".

Šį receptą skiriu visiems mėsainių gerbėjams, kuriems patiems anksčiau neteko jų gaminti, bet labai knieti tai išbandyti. Mėsainius gaminu, kai noriu pradžiuginti savo mylimo žmogaus skrandį ir sielą. Darydama mėsainius, visada pagalvoju, kad nėra nieko puikiau kaip namų virtuvė. Namų virtuvėje vaizduotei nėra ribų: mintimis gali atsidurti ten, kur tik geidžia širdis, kad ir Amerikoje. 

Iš tiesų, mėsainis yra ne toks jau blogas maistas, netgi atvirkščiai - padarytas iš šviežių ir kokybiškų produktų, jis gali būti visai sveikas. Be to, jame puikiai susiderina daugybė skonių, tekstūrų ir temperatūrų: bandelė, aptepta išlydytu sviestu ir truputį paskrudinta, šaltos ir gaivios salotos, šiltas ir sultingas maltinis, mėsingi pomidoro ir rūgštūs marinuotų agurkėlių griežinėliai. 

Aš mėsos paplotėlius mėgstu daryti maišydama  maltą jautieną ir kiaulieną, taip jie būna itin sultingi ir skanūs. Daugelis parduotuvių prekiauja jau paruoštu tokiu mišiniu, bet jo galima pasigaminti ir namie. Skanius mėsos paplotėlius pavyks išsikepti, naudojant tik druską ir šviežiai maltus juoduosius pipirus, bet man labiau patinka pagardinti su įvairiais "prieskoniais".  

Mano mėgstamas derinys yra toks - reikia: 

500 g maltos jautienos ir kiaulienos mišinio, 

3 šaukštų maltų džiūvėsėlių, 

2 šaukštų susmulkintų šviežių petražolių, 

1/3 šaukštelio susmulkintų šviežių čiobrelių, 

2 šaukštelių Dižono garstyčių, 

1 didelio kiaušinio, 

1 šaukštelio Vorčesteršyro padažo, 

1 šaukštelio druskos,                                                          

1 šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų,                             

1 vidutinio smulkiai supjaustyto svogūno, 

2 susmulkintų česnako skiltelių ir 1 šaukšto majonezo. 

Viską sudedu į didelį dubenį ir rankomis išmaišau. Mišinį padalinu į 6 lygias dalis ir iš kiekvienos suformuoju apskritą maždaug 1 cm storio paplotėlį. Mėsos paplotėliai kepdami dažnai truputį susitraukia ir išsipučia per vidurį, todėl juos reikia formuoti šiek tiek platesnius nei mėsainių bandelės. Be to, mėsos paplotėlis išlaikys formą, jeigu šaukštelio nugarėle padarysite paplotėlio viduryje įdubimą (tik ne skylę). Mėsos paplotėlius aptepu alyvuogių aliejumi, sudedu į lėkštę, uždengiu maistine plėvele ir padedu pusvalandžiui į šaldytuvą.
Praėjus pusvalandžiui, įkaitinu didelę keptuvę ir 6-8 min. (iš viso) iš abiejų pusių (vienai pusei tenka apie 3-4 min.) kepu mėsos paplotėlius. Keptuvę visada laikau uždengtą dangčiu. Dižiausias atradimas, darant mėsainį, - susijęs su sūrio griežinėliais. Vieną vakarą, kalbantis su drauge, lengvai priklausoma nuo mėsainių, išgirdau tai, ką dabar visada visada prisimenu. Kai mėsos paplotėlį apkepi iš vienos pusės ir apverti, kad keptų kita pusė, pasiruoši čederio, ementalio ar kito sūrio griežinėlį, ir, likus iki kepimo pabaigos 1 min, jį uždedi ant mėsos paplotėlio viršaus, kad sūris truputį apsilydytų.

Ir, žinoma, patiekimas...
Mėsainiai gali būti patiekiami su viskuo, ko tik geidžia širdis. 

Paprastas ir tikrai skanus variantas yra toks: mėsainio bandelę perpjaukite per pusę, vidines puses aptepkite lydytu sviestu ir šiek tiek paskrudinkite keptuvėje ant vidutinės ugnies. Apatinę bandelės dalį aptepkite mėgstamu pomidorų padažu, ant viršaus uždėkite salotų lapą. Aš dažniausiai naudoju mažus minkštus salotų lapelius, didesnius reikia suplėšyti. Taip pat galima rinktis traškius romaninės salotų gūžės lapus. Salotas reikia labai gerai kelis kartus nuplauti, vis lengvai jas panardinant. Nuplovus leisti išdžiūti. Džiovinti galima salotų džiovintuve arba naudojant virtuvinį rankšluostėlį. Ant salotos keliauja mėsos paplotėlis su sūriu. Ant viršaus dėkite pomidorų, svogūnų ir marinuotų agurkų griežinėlių. Galiausiai šaukštelį Dižono garstyčių ir bandelės viršutinę dalį, apteptą pomidorų padažu.

Mėsainiai labai tinka su keptomis bulvėmis, jei neskaičiuojate kalorijų arba norite save palepinti gražios dienos proga. Skanaus :)