Vienatvės įkvėpti: kepti varškėčiai

Virš manęs - vėl į pietus išskrendantys paukščiai ir plinkančios medžių galvos, kurių šešėliai ilgėja su kiekviena diena. Ir dygūs lietūs. Į sielą su jais mažais žingsneliais grįžta vienatvė. Ne bet kokia, ne juoda ir ne depresiška,  ne baisi ir ne slegianti, o labai laukiama.

Atveriu visas širdies duris, tegul lietus atnešą gydančią vienatvę, apsivalymą nuo visuotinio skubėjimo ir truputį panirimų į prisiminimus. Truputį vidinių dialogų, truputį meditacijos, truputį praleistų skambučių, truputį smaguriavimo, suvalgant juodojo šokolado, truputį neišplautų puodelių, truputį nemigo naktų, žvakių šviesoje rašant laiškus, truputį knygų, kurių puslapiai išteplioti šokoladu, truputį pasivaikščiojimų, kai girdi savo žingsniavimą, truputį važinėjimosi viešuoju transportu be tikslo, truputį svajonių, truputį karšto vyno ir truputį minios pasiilgimo.

Šią naktį grožiuosi vienatve tarsi romantikė su fotoaparatu, pakabintu ant kaklo, krintančiomis žvaigždėmis.  Bijau pražiopsoti. Jei reikėtų nutapyti tai, kuo gėriuosi, paveiksle matytumėt džiaugsmą, laimę, prasmę ir ramybę. Ir dar truputį gaivaus nakties oro. Bei įkvėpimo. Tokia - laukiama - vienatvė padeda augti.

Virš manęs - vėl plaukia pilki sunkūs debesys. Atkeliavo tikras - vėsus ir lietingas, ruduo, todėl nusprendžiau jums pasiūlyti šiltą ir jaukų, gardų ir skrandžio neapkraunantį receptą. Juk, grįžus į šaltą butą, kur vis rečiau užklysta saulės spinduliai, norisi kažko paprasto ir gal truputį nostalgiško bei šildančio. Tiesa? Kadangi nuo pat ryto jaučiuosi įkvėpta maišyti, plakti, kepti, ieškoti laimės virtuvėje, siūlau jums šiandieninių mano pusryčių stalo žvaigždes - keptus varškėčius.

Kepant juos nejučia imi džiaugtis rudeniu ir norisi net pradėti šokti prie keptuvės, stebint obuolių dėžei. Kiekviena diena mums suteikia daugybę galimybių į gyvenimą pažvelgti kuo linksmiau, imtis veiksmų, siekiant svajonės, ir augti. Tik nereikia sėdėti nukabinus nosį ir sudėjus rankas, nes pati tikriausia tiesa yra ta, kad jei nepanorėsim ir nepajudėsim - svajonės ir liks tik svajonėmis. Man patinka jausti, kaip visapusiškai augu, ir net įsignybti sau, kai pajuntu, kad aptingau. Man patinka mėgautis vienatve ir storose kojinėse šylančios kojos. Tokio aptingimo akimirkomis nesižnaibau 💙

 KEPTI VARŠKĖČIAI

Vienas žmogus (kuris labai mėgsta varškėčius ir gali juos valgyti kiaurą parą) galės skanauti pusryčiams, pietums ir vakarienei, o jei vyks dalybos - gardžiai pusryčius pavalgys 2 valgytojai.

2 VALGYTOJAMS REIKĖS:

360 g pusriebės arba riebios varškės

15 g šviesaus natūralaus medaus
1/3 arbatinio šaukštelio druskos
1 vidutinio dydžio kiaušinio

50 g šviesių speltų miltų (apie 4-5 valg. šaukštų (be kaupo) miltų) tešlai + 15-20 g šviesių speltų miltų varškėčių formavimui/voliojimui

1-2 arbatinių šaukštelių aliejaus kepimui
Patiekimui: uogų, jogurto

1. Varškę nusunkite per dvigubą/trigubą marlę ar virtuvinį rankšluostuką, kad taptų kuo sausesnė. Atlikus šį žingsnį, reikia mažiau miltų (vos 50 g į pačią tešlą), dėl to varškėtukai būna minkštesni bei puresni. 

2. Nusunktą varškę sukrėskite į dubenį, sudėkite medų, suberkite druską ir viską kruopščiai ištrinkite šakute. Tada įmaišykite kiaušinį ir galiausiai miltus. Gerai išmaišius gausite tirštą, lipnią tešlą.

3. Kad tešla mažiau liptų prie rankų, delnus sudrėkinkite vandeniu, tada tešlą padalykite į 6 dalis. Kiekvieną dalį pavoliokite miltuose. Formuokite nedidelius apskritus blynelius (apie 1 cm storio). Žinoma, galite tešlą į keptuvę dėti šaukštu, bet varškėčiai neturės gražios formos.

4. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir iš abiejų pusių ant mažesnės nei vidutinė ugnies apkepkite varškėčius, kol  šie parusvės ir susidarys plutelė (apie 2 minutes kepkite vieną pusę, tada 2 minutes kitą). Vienai varškėčių partijai užtenka vieno arbatinio šaukštelio aliejaus.
5. Apkeptus varškėčius perkelkite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir kepkite iki 160 C įkaitintoje orkaitėje 10-12 minučių, kol visiškai sutvirtės ir gražiai apskrus. 

6. Patiekite karštus su mėgstamais priedais - jogurtu, trintomis uogomis ir pan.